Arida Riaubienė
Nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos aruodai neseniai pasipildė nauju leidiniu. Vasario 21 d. Litexpo parodų rūmuose vykusioje XIV tarptautinėje „Vilniaus knygų mugėje“ pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro leidinys „Lietuvos bibliografija. Serija C: Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos, 1906–1907, d. 3“.Renginį vedusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro Nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos skyriaus vedėja Virginija Savickienė pastebėjo, kad šis leidinys C serijos eilutėje yra jau 31-asis. Rodyklė skirta išeivijos periodikos publikacijoms. Leidinį parengė Rasa Adomavičienė, Rimantė Bočenkienė, redaktorė-sudarytoja Irena Jezukevičienė. Viena iš šio leidinio sudarytojų – I. Jezukevičienė apžvelgė C serijos rengimo istoriją ir ypatumus. Ji pabrėžė, kad operatyvų C serijos leidinių pasirodymą stabdė vienodų bibliografinio aprašo taisyklių stoka. 1990 m. priėmus Universalios dešimtainės klasifikacijos sistemą (UDK), tapo paprasčiau ir tiksliau sisteminti straipsnius. Tais pačiais metais Nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos redaktorių kolegijos posėdyje buvo pritarta tuo metu doc. Osvaldo Janonio iškeltai ir pagrįstai lietuviškų periodinių leidinių publikacijų metraščio leidimo idėjai. Seriją C be Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro bei lituanistikos skyriaus taip pat rengia ir kitos šalies bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka. Vilniaus universiteto biblioteka 1991 m. išleido pirmąjį sąsiuvinį, apėmusį 1904 m. publikacijas, vėliau kas keli metai pasirodydavo vienos ar kitos bibliotekos C serijos sąsiuviniai. 1999 m. Nacionalinės retrospektyviosios bib-liografijos redaktorių kolegija svarstė C serijos laikotarpio pratęsimo iki 1927 m. imtinai (iki „Bibliografijos žinių“ pasirodymo) klausimą. Atsižvelgdama į tai, kad kai kurios bibliotekos baigė rengti anksčiau numatytus leidinius arba specializavosi pagal principą (Lietuvos, M. Lietuvos, išeivijos periodiniai leidiniai) kolegija bibliotekoms perskirstė darbus. Šiandien jau žinome, kad, pvz., Vilniaus universiteto biblioteka yra išleidusi net šešias knygas, skirtas Mažosios Lietuvos periodinių leidinių publikacijoms. Pranešėja pabrėžė, kad periodinių pilnų komplektų paieškos tuometinių Knygų rūmų darbuotojus nukreipdavo net į Varšuvą, Krokuvą ar Sankt Peterburgą.
Serija C: Lietuviškų periodinių leidinių
publikacijos, 1906–1907, d. 3“ viršelis
Leidinio redaktorė-sudarytoja supažindino klausytojus su pristatomo leidinio struktūra. Medžiaga leidiniui aprašyta de visu iš 20 pavadinimų pe-riodinių leidinių, leistų JAV ir Škotijoje. Sudarant „Lietuvos bibliografijos“ C serijos rodykles, buvo susidurta ir su medžiagos atrankos problemomis. Rodyklei atrinkta medžiaga ryškiausiai atspindinti lietuvių išeivijos visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą, taip pat aprašytos svarbesnės publikacijos, atspindinčios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos įvykius. Įrašai, kaip jau minėta, grupuojami pagal UDK. Iliustracijų ir recenzijų aprašai taip pat dedami į atitinkamus šakinius skyrius. Skyrių viduje įrašai dėstomi autorių arba antraščių abėcėlės tvarka. Aiškinant slapyvardžius, remtasi leidiniu „Lietuviškieji slapyvardžiai“, t. 1–2 (Vilnius, 2004), V. Biržiškos darbais, žinynais, enciklopedijomis, elektroninėmis duomenų bazėmis. Kaip ir visose bibliografinėse rodyklėse, leidinyje pateikiamos pagalbinės asmenvardžių, grožinės literatūros kūrinių ir eilėraščių pirmųjų žodžių, kolektyvų, vietovardžių rodyklės. Pažymėtina tai, kad leidinio bibliografinius įrašus galima rasti Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
Išeivijos spaudos tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto prof. Remigijus Misiūnas kalbėjo apie šį leidinį kaip apie grožinės literatūros kūrinį. Jis pacitavo keletą įdomesnių straipsnių antraščių, kurios, pašnekovo nuomone, vargu ar galėtų būti suprantamos skaitytojui, nesigilinančiam į 1906–1907 m. laikotarpį. Pavyzdžiui, 1906 m. „Vienybėje lietuvninkų“ yra straipsnis, kurio antraštė „Lietuvninkams kelti reikia pinigų“. Jame rašoma apie J. Basanavičiaus sumanymą leisti dzūkišką laikraštį Lietuvoje. Kitas straipsnio, išspausdinto tame pačiame periodiniame leidinyje, antraštės pavyzdys – „Gražios dienos, tikras pavasaris“ (apie laikraščio „Vilniaus žinios“ svarbą) ir daugelis kitų. R. Misiūnas taip pat pabrėžė pristatomo leidinio svarbą išeivijos spaudos istorijai.
Renginyje dalyvavęs kraštotyrininkas Kazys Misius pastebėjo, kad periodinių leidinių publikacijų biblio-grafinės rodyklės yra unikalus reiškinys lietuvių kultūroje. Anot pašnekovo, šios publikacijos tarsi politinio, kultūrinio Lietuvos gyvenimo kronika, kurią nėra lengva surasti archyvuose. K. Misius bei vėliau kalbėjęs lietuviškųjų spaudos slapyvardžių tyrinėtojas J. Mačiulis pabrėžė, kad tokio pobūdžio leidinius reikia propaguoti spaudoje, neapsiriboti vien elektronine forma pateiktais bibliografiniais įrašais.
Norėtųsi tikėti, kad šis leidinys pasitarnaus kaip vertingas bibliografijos šaltinis įvairių mokslo sričių tyrinėtojams bei kraštotyrininkams.