Vytautas RIMŠA,
Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą
Vytauto Rimšos nuotraukos
Signatarų namų salėje Vilniaus anykštėnai
Per dešimtį veiklos metų Vilniaus anykštėnų sambūris Vilniaus universitete, Karininkų ramovėje ir kitur yra surengęs daug mokslo, švietimo, kraštotyros ir etnokultūros renginių. Kai kurie jų jau spėjo tapti gražia tradicija. Jai skirtinos ir kasmet Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) anykštėnų organizuojamos iškilios Lietuvos Nepriklausomybės dienų minėjimo popietės.Svarbiausias jų tikslas – teikti dalyviams pažintinių žinių apie gimtojo krašto istoriją, jo raidą, bočių kovas už Lietuvos valstybingumą, nepriklausomybę ir laisvę, Vasario 16-osios dienos reikšmę, pagaliau – už įkurtosios Lietuvos Respublikos išsaugojimą bei jos puoselėjimą iki Antrojo pasaulinio karo. Susitikimui kaskart pasirenkamos naujos temos. Jų būta daug ir įdomių, viena kitą papildančių ir nuosekliai pratęsiančių. Šių popiečių organizatoriai (sambūrio pirmininkė Rita Virbalienė, Regina Smetonaitė ir kiti tarybos nariai) joms visuomet ruošiasi iš anksto ir atsakingai: tariasi dėl numatytų pranešimų tematikos su žymiais mokslininkais, aiškinasi atlikėjų (dažniausiai anykštėnų) galimybes dalyvauti meninėse programose, derina jų repertuarą.
Anykštėnų organizuojamose Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo popietėse noriai dalyvauja kraštiečiai, kilę ne vien iš Anykščių miesto, bet ir iš kitų šio rajono vietovių – Debeikių, Kavarsko, Svėdasų, Surdegio, Troškūnų ir kitų seniūnijų. Lankosi jose ir žymūs šio krašto mokslininkai. Istorinius pranešimus apie atskirų laikotarpių lietuvių kovas už laisvę jau yra skaitę prof. Antanas Tyla, prof. Algirdas Eduardas Čižas, prof. Regina Koženiauskienė, doc. dr. Juozas Parnarauskas ir kt.
Nevalia pamiršti, kad Signatarų namų istorinė aplinka, aukšto lygio teminiai mokslininkų pranešimai, jiems priderintas meninis, muzikinis koncertas, pagaliau mielas ir nuoširdus kraštiečių bend-ravimas, stiprina dalyvių bendrumo jausmą, ugdo meilę savo gimtinei ir Lietuvai, žadina patriotizmo pajautą.
2013 m. vasario 9-ąją dieną, kaip ir kitais metais – šeštadienį Vilniaus anykštėnai, panašių nuostatų vedini ir gerai nusiteikę, būreliais irgi patraukė į Signatarų namus. Šįkart jie ketino minėti Lietuvos valstybės atkūrimo 95-metį.
Šios popietės programą sudarė dvi tradicinės dalys: mokslinė (oficialioji) ir meninė (koncertas). Kai salė prisipildė žmonių, renginio vedėjas, buvęs pirmasis Pasaulio anykštėnų bendruomenės pirmininkas Antanas Gudelis pasveikino dalyvius su švente ir pakvietė sugiedoti Lietuvos Himną. Jis paskelbė ir popietės oficialiosios dalies pranešimų temas. Tai – „Kovos už Lietuvos nepriklausomybę ir Anykščių išvadavimas“ bei „Generolas Kazys Ladiga: gyvenimo kelias“.
Pirmąjį pranešimą iškilmingame Vilniaus anykštėnų renginyje skaitė Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas prof. habil. dr. Antanas Tyla. Jis išsamiai ir vaizdžiai papasakojo apie 1918–1922 m. Lietuvos politinę situaciją, savosios kariuomenės kūrimą ir to meto kovų už Lietuvos nepriklausomybę su bolševikais ir bermontininkais raidą. Ne mažiau dėmesio skyrė Anykščių krašto išvadavimui bei karo veiksmams rajone, Lietuvos kariuomenės pergalėms.
Įdomus ir turtingas faktais buvo ir kito mūsų kraštiečio Lino Ladigos pranešimas apie senelio, kariškio, nepriklausomybės kovų dalyvio, laisvės gynėjo, vėliau – žymaus generolo ir tragiško likimo politinio kalinio Kazio Ladigos (1894–1941 m.) gyvenimą bei karinę veiklą. Pasakojimą pranešėjas papildė ekrane rodomomis istorinėmis nuotraukomis. Jis pasidžiaugė, kad apie kariūno Kazio Ladigos gyvenimą plačiau jau galima perskaityti net keliose knygose: Emos Mikulėnaitės parengtame Stefanijos Ladigie-nės leidinyje „Esame“ (2003 m.) ir Vidmanto Jankausko knygose „Kario kelias: generolas Kazimieras Ladiga nepriklausomybės kovose“ (2004 m.) ir „Nepriklausomos Lietuvos generolai“ (1998 m.).
Koncertinę programos dalį, akomponuojant pianistei Rūtai Blaškytei, atliko antrasis generolo Kazimiero Ladigos anūkas, Lietuvos konservatorijos auklėtinis, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas (bosas), Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros vedėjas, prof. Tomas Ladiga, kuris operose, operetėse, miuzikluose ar kituose spektakliuose jau spėjo suvaidinti per 50 vaidmenų. Pirmiausia jis perdavė vilniečiams šventinius linkėjimus nuo Kauno anykštėnų. Po to profesorius padainavo keletą lietuvių ir užsienio kompozitorių dainų. Tarp jų Jono Dambrausko giesmę „Malda už Tėvynę“, skirtą dainininkui bei tremtiniui Antanui Kučingiui, Juozo Tallat-Kelpšos išplėtotą liaudies dainą „Už aukštųjų kalnelių“ ir kt. Paskutinę koncerto dainą „Kur lygūs laukai…“ broliai Tomas ir Linas Ladigos sudainavo dviese, susilaukdami dar didesnių plojimų.
Po minėjimo Vilniaus anykštėnai draugiškai bendravo prie sudėtinių vaišių stalo ir puodelio kavos. Tokie sambūriai juos telkia į bendrą būrį, skatina pasididžiavimą garbinga Lietuvos praeitimi ir jos istorija. Kartu jie moko branginti sunkiai įgytą laisvę.