Prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas
Pagaliau vienuoliktais metais po Teodoros Šomkaitės-Katilienės mirties (2002 10 06) pavyko įvykdyti velionės pageidavimą išleisti knygą „Linkuva ir linkuviai: XX amžiaus pirmoji pusė“. Savo gimtinę didžiai branginusi linkuvė šiai knygai per kelis dešimtmečius buvo sukaupusi labai daug medžiagos. Deja, negailestinga mirtis neleido jai kaip reikiant visko sutvarkyti ir išvysti galutinio rezultato – monumentalaus leidinio. Neperdedame sakydami, kad knyga „Linkuva ir linkuviai“ – monumentalus leidinys. Būdamas gerokai didesnio formato negu įprastos knygos (29,5 x 21 cm), jis turi 956 puslapius. Jame išspausdinta daugiau kaip 180 įvairaus pobūdžio ir dydžio rašinių pradedant visai trumpučiais tekstukais ir baigiant gana išsamiomis apybraižomis. Pati T. Šomkaitė-Katilienė jų parašė net 58. Ypač didelės vertės knygoje išspausdintos nuotraukos. Knygos sudarytoja ne visas nuotraukas buvo aprašiusi. Su turinį atskleidžiančiais parašais jų yra 1010. Dar publikuojama per 600 be tokių parašų. Manoma, kad ir jos turi ir ateityje įgis tam tikrą vertę. Viliamės, kad atsiras žmonių, galėsiančių identifikuoti jose vaizduojamus žmones ir įvykius. Būtų malonu, jei jie teiktųsi mums pranešti savo pastebėjimus.
Papildyti visokiais naujais duomenimis šią knygą yra prasmės todėl, kad dabar, išleista vos 20 egz. tiražu, gal patrauks visuomenės dėmesį ir, atsiradus lėšų, ją bus galima padauginti. Šiuo kartu tų lėšų nepavyko sukaupti. Kai su partneriu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. Rimu Maskeliūnu, ant kurio pečių gulė visi rengimo spaudai rūpesčiai ir vargai, turėdami rankose knygos maketą, ėmėme ieškoti rėmėjų, sutinkančių finansuoti jos spausdinimą, veikiai įsitikinome, kad tai mums neįveikiamas uždavinys. Pačioje pradžioje mus nudžiugino Alytuje gyvenantis linkuvis pensininkas Julius Pranevičius, vienas iš šios knygos autorių, dosniai paaukojęs 2000 Lt. Tam tikrą sumą pažadėjo pervesti į mūsų sąskaitą UAB „Senukai“. Tačiau toliau, kad ir kur kreipėmės, dovanų maišas užsirišo. Ką daryti? Dviejų rėmėjų paaukota suma toli šaukė iki tos, kuri reikalinga „normaliam“ tiražui. Prof. dr. R. Maskeliūnas pasiūlė skaitmeniniu būdu išleisti knygos tiek, kad apmokėti užtektų vieno p. J. Pranevičiaus paaukotų litų. Taip ir padaryta.
Kadangi dvidešimt egzempliorių platinti per knygynus nėra prasmės, apsispręsta dalį tiražo padalyti bibliotekoms: Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo, Lietuvos MA Vrublevskių, Vilniaus universiteto mokslinei, Kauno apskrities, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai, Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešajai ir Linkuvos bibliotekai. Tad norintiems susipažinti su leidiniu „Linkuva ir linkuviai“ knyga bus prieinama minėtose bibliotekose.
Todėl labai svarbu, kad suinteresuoti žmonės žinotų, kur šią knygą galima gauti. Čia tikimės pagalbos ir iš mūsų periodinės spaudos: būtų pravartu, jei šį „Pranešimą“ laikraščiai, jaučiantys šiokį ar tokį ryšį su Linkuva, teiktųsi paskelbti gratis savo puslapiuose. Už tokią paslaugą galime atsidėkoti tik nuoširdžiu padėkos žodžiu. Kaip ir gerbiamiesiems prof. dr. Rimui Maskeliūnui bei linkuviui Juliui Pranevičiui: be jų pasiaukojamos pagalbos nebūtų pavykę įvykdyti kilnios linkuvės Teodoros Šomkaitės-Katilienės paskutinės valios – pagerbti savo gimtinę monumentalia knyga.