HARMONIZUOTI APLINKĄ – tai ir būtų pagrindinis dizaino uždavinys (2)

Pradžia Nr. 1.

Pašnekesio su Tautvydu KALTENIU pirmoji dalis buvo tik įsibėgėjimas į svarbiausius dalykus. Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas, UAB „Focus Design“ vadovas kupinas minčių ir naujų idėjų, tad ir klausytoją užkrečia smelktis į tokią svarbią kūrybos sritį kaip dizainas. Iš esmės tai mūsų epochos kūrybiškumo, siekių, techninių ir technologinių galimybių veidrodis. Mėginsime užčiuopti ir „Mokslo Lietuvos“ skaitytojui žinotinų dalykų.

Kai dizaineris virto „mažuoju architektu“
Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Tautvydai, ką vis dėlto atspindi mūsų laikų Lietuvos dizainas, jei jau pradėjome kalbą apie atspindžius. Gal labai neatsargu dizainą pavadinti gyvenimo veidrodžiu?
Tautvydas Kaltenis. Bet kuri kūrybos sritis yra gyvenimo atspindys, kitaip ji būtų nesuprantama ir menkavertė. Dizainą norėjau pabrėžti kaip siauresnę planuojamos kūrybos veiklą, sprendžiančią tik su objekto fizinėmis ir funkcinėmis savybėmis susijusius uždavinius, nors mūsuose taip susiklostė, kad dizaineriai, ieškodami savęs pritaikymo rinkoje, peržengia išsitrynusias žanro ribas, pvz., ima spręsti architekto profesines užduotis. Kita vertus, architekto ir dizainerio amatai, tiek proceso, tiek metodikos prasme yra panašūs, skiriasi tik mąstymo vektorių kryptys – architektas mąsto nuo visumos prie detalių, dizaineris dažnai mato visumą kaip detalių sumą. Ekonomikos augimas ir statybų bumas per pastaruosius 15 metų kilstelėjo architekto profesinį prestižą. Dizaino eilė dar tik ateina.

Mokslo Lietuva. Lietuviškasis pramoninis dizainas buvo kluptelėjęs? Jei taip, tai dėl kokių priežasčių?
T. Kaltenis. Prisiminkime devintojo dešimt-mečio lietuviškus „Šilelius“, „Taurus“, tuo laiku kurtas lietuviškas skaičiavimo mašinas, automatines telefonų stotis – jų dizainas tada buvo arti pasaulinio lygio. Dizainas atitiko pasiektą technikos lygį, bet maždaug tuo metu pasaulyje vyko milžiniškas technikos ir technologijų šuolis ir mūsų pramonė, o tuo pačiu ir dizainas, jau nebespėjo su gyvenimu. Ne dizaineriai buvo kalti. Neliko užsakovų, kadangi nebuvo sukurta naujų pasaulinio lygmens technikos pavyzdžių. Mes smarkiai atsilikome. Tačiau pastarieji 7–10 metų nuteikia optimistiškai, mes ne tiek vejamės likusį pasaulį, kiek tampame jo dalimi.
Produkto kūrimo procesai tapo labai sudėtingi, susiklosto hierarchiniai ryšiai, pvz., urbanistikoje, ką ten beveiktų dizaineris, jis yra architekto – „režisieriaus ir dirigento“ – pavaldume, tuo tarpu ir pats architektas yra priklausomas nuo daugybės veiksnių ir reglamentų. Ir, aišku, visą procesą formuoja ir valdo vartojimas. Dabar daug nuogąstaujama, kaip suvaldyti besaikį vartojimą, tampantį krizių priežastimi ir tikra civilizacijos rykšte. Daiktų gamybos didėjimo ir vartojimo grandinės reguliavimas – iššūkis technologiniam progresui ir holistiniam dizainui, kuris naujųjų sociologinių metodikų pagalba gali pakreipti žmonijos vystymąsi optimistine linkme.
Dabartinė daiktinė aplinka kaip niekad marga ir gausi, viską galima rinktis ir komplektuoti pagal galimybes ir poreikius – formą, apdailos ypatumus, išpildymo technines galimybes ir t. t. Štai harmonizuoti šią daugialypę aplinką ir yra pagrindinis šios dienos dizaino tikslas. Turime pripažinti, kad estetika turi įtakos etikai ir socialiniams ryšiams.

Nuo kūrybos prie gamybos laukia duobėtas kelias

ML. Ko siekėte sudarinėdamas „Dizaino indeksą LT2012“? Turėjote labai aiškią užduotį, o gal pasąmonėje ir uždavinių uždavinį, kaip kartais sako teatralai?
T. Kaltenis. Sudarant „Dizaino indeksą LT2012“ siekiau fiksuoti pas-kutiniųjų kelerių metų Lietuvos dizainerių pasiekimus, kurių esminis bruožas – perėjimas nuo lokalios rinkos aptarnavimo prie įsiliejimo į globaliojo pasaulio ekonomiką. Atrinkau įdomiausius, pastebimiausius objektus ir jų autorius – surinkti į vieną leidinį jie sudaro aukštos kultūros ir darnios bei stiprios ekonomikos refleksiją.
Siekėme balanso tarp visų dizaino žanrų, norėdami atskleisti ir Lietuvos dizaino pasiekimų įvairovę. Todėl čia sudėti labai įdomių, skirtingų autorių projektai, kuriančių nuo mikro iki makro: tarp juvelyrikos ir architektūros telpa ir visi kiti dizaino objektai: mados dizaino kolekcijos, grafinio dizaino maketai, ekspozicijų dizainas, meniniai aplinkos akcentai… Iš 73 indekse pristatytų autorių visi yra aukščiausių savo srities pasiekimų atstovai.

ML. Ar būna taip, kad projektas, gal net gaminio prototipas, atrodo puikiai, bet pradėjus masinę gamybą paaiškėja, kad jis pralaimi kitiems tos srities gaminiams?
T. Kaltenis. Taip gali nutikti, gal ir ne dėl dizainerio kaltės. Nepamirškime, kad gamintojas įdiegdamas bet kurį dizaino kūrybos elementais pasižymintį gaminį, investuoja nemažas lėšas. Masinei produkcijai (priklausomai nuo gaminio) dažnai reikia pasigaminti presformas, net pačios paprasčiausios technologinės linijos kainuoja labai brangiai. Niekas nerizikuos atsainiai imtis naujo produkto gamybos, nes ištikus nesėkmei įmonė patirtų didelių nuostolių. Dėl to ir numatyti visi projektavimo etapai nuo prototipo maketavimo, bandomosios serijos gamybos ir t. t. Kiekvienas tų etapų daug kartų tikrinamas, tobulinamas, visuose juose dizaineriui privalu dalyvauti. Kuo intensyviau ir kruopščiau daroma, tuo geresnis rezultatas, bet tai gali užtrukti. Naujo produkto įvedimas į gamybą, priklausomai nuo sudėtingumo, gali užtrukti metus ir ilgiau.

Ir gamybininkams kartais prasikala sparnai

ML. Naujas gaminys – visada rizika.
T. Kaltenis. Gali nutikti, kad naujas gaminys pralaimi rinkodarine prasme, ne dėl to, kad „nepataikyta“ su dizaino sprendimais. Gal reklama neįtaigi, nepakankama informacinė sklaida ar atsitikę nenumatytų pokyčių rinkoje – rinkodaros specialistai visada turi jausti vartotojų pulsą. Naujų produktų kūrimas ir įvedimas į rinką – sudėtingas kompleksinis uždavinys. Inovatyvus, kokybiškas dizainas didina tokios naujovės sėkmės šansus. Lietuvoje jaučiamas naujų produktų trūkumas, žinoma, tai ekonominės situacijos, kurioje yra pramonė, padarinys. Pasakyčiau, kad pramonė vis dar orientuota ne į naujo produkto sukūrimą, bet užsakymų vykdymą. Tai mažesnė rizika, bet ir mažesnės galimybės konkuruoti globaliose rinkose. Reikia pasakyti, kad su ekonomikos klimato gerėjimu, jaučiamas ir naujų produktų radimosi pakilimas.

ML. O juk Tado Baginsko laikais mūsų baldžiai garsėjo savitais gaminiais…
T. Kaltenis. Tie laikai dar nepraėjo… Profesorius ir toliau ruošia dizaino profesionalus Vilniaus dailės akademijoje, vykdo užsakymus. O Lietuvos baldų pramonės įmonės net ir nestebina puikiais gaminiais, nes seka tarptautines madas ir tendencijas. Man pačiam tenka šioje srityje reikštis, tad ją neblogai pažįstu. Su baldų projektavimu ir gamyba susiję dizaineriai paprastai „pririšti“ prie įmonių ir į kitas kūrybos sritis nelabai veržiasi. O didieji gamintojai vykdo daugiamilijoninius užsakymus, jų gaminiai išvežami užsakovams į kitas šalis, net per krizes jų produkcijos kiekiai augo. Tai gerai, nes dešimt metų eksportuodami pagal užsakymus gaminamus baldus, gamintojai pamažu pradeda suprasti, kad jiems jau būtina turėti ir savo firminį gaminį. Vienas dalykas, kad nenorima priklausyti nuo vieno užsakovo, kita vertus, ką gali žinoti, kaip pasisuks reikalai… Kyla ambicijos, prasikala sparnai, Lietuvos gamintojai pajunta, kad gali tarti ir savo svarų žodį. Pagaliau, kai nesi apkrautas šimtu procentų, jau pradedi galvoti ir apie savitą produktą. O naujas produktas – tai visada naujas dizainas.

Iš troškulio numirti prie šaltinio

ML. Kokią teigiamų tendencijų gamybos sritį galėtumėte paminėti?
T. Kaltenis. Viską, kas susiję su naujomis, netikėtomis idėjomis, inovacijomis – tiek technologinėmis, tiek dizaino ar rinkodaros. Daugiausia naujienų su IT sektoriumi susijusiose šakose, tačiau technologiniai proveržiai visuotini ir kitose pramonės sferose, kad ir šviestuvų gamyboje.

ML. Bet štai remontuojant butą, – tikriausiai ne vienas susidūrėme, – kai tik prireikia šviestuvo, pasirodys ne taip paprasta išsirinkti. Užsienio gaminiai labai brangūs, o vietinių įmonių pasiūlymai toli gražu nebeatitinka mūsų gyventojų įnorių.
T. Kaltenis. Tą patį įspūdį patirsite ieškodamas kone kiekvieno rūpimo daikto, nors parduotuvės lūžta nuo prekių gausos.

ML. „Iš troškulio aš mirštu prie šaltinio…“ – tai eilutė iš XV a. prancūzų poeto Fransua Vilono (François Villon) eilėraščio. Pasirodo, daiktų pasaulyje tai įmanoma, nors poetas ne daiktų perteklių turėjo mintyje.
T. Kaltenis. Mūsų rinka prisotinta daiktais, bet ne pasiūlos įvairove. Tie, kurie veržiasi į Lietuvą parduoti daiktų, apsiriboja tik keliais modeliais. Prekių, daiktų įsigijimas – tai atskira ir sudėtinga tema. Ilgainiui daug kas pereis į elektroninę, užsakomąją prekybą. O dabartinė vietinė pramonė mūsų poreikių, drįstu sakyti, netenkina.

ML. Ištisas problemų gniutulas, bet vis vien sakote, kad tendencijos geros? Nesueina galai.
T. Kaltenis. Manau, kad geros. „Dizaino indekse“ galima pastebėti vieną iš tokių bruožų: mūsų gamintojai vėl pradeda ieškoti mūsiško, lietuviško dizaino ir orientuojasi į eksportą, galvodami nebūtinai vien apie Lietuvos pirkėją. Teisingas mąstymas: daug metų gaminant pagal užsienio užsakymus, kodėl nepradėjus siekti įgyvendinti savo drąsesnių kūrybinių sumanymų. O pardavinėti galima ir ten pat užsienyje, kur jau Lietuvos gamintojus pirkėjai žino. Po truputį tampame konkurencingi. Pakelsiu savo profesijos „uodegą“: pirkėjas juk perka pirmiausia dizainą. Kad daiktas turi būti geras, patikimas ir ilgai veiktų, tai jau savaime suprantama – konstanta. Jeigu daiktas turės išskirtinį dizainą ir bus gal kiek pigesnis, vadinasi, būsime konkurencingi. Tas nuostatas savo „Dizaino indekse“ siekėme fiksuoti.

Kaip kuriamas lazerio dizainas
ML. Gal vieną kitą dizaino prasme labiau vykusį pavyzdį iš „Dizaino indekso“ galėtumėte apibūdinti? Aiškės ir indekso sudarymo idėja, išskirtinos lietuviško dizaino ypatybės.
T. Kaltenis. Didžiausią pristatomų „Dizaino indekse“ objektų dalį sudaro pramoninio dizaino pavyzdžiai. Jų nėra daug, tačiau kiekvienas iš jų rodo, kad dizaino ir pramonės sąlyčio esama, bend-
radarbiavimas vyksta. Kitas dalykas, apie kurį taip pat galima kalbėti kaip apie tendenciją ir šiandien tam daugiau reikėtų skirti dėmesio, tai mokslo ir dizaino grynojo santykio raiška.

ML. Kokį mokslą turite omeny?
T. Kaltenis. Pirmiausia taikomąjį mokslą kaip dizaino užsakovą. Štai jauna lazerių technologijų UAB „Elas“ pagal Tel Avivo universiteto užsakymą sukūrė lazerinio mikroapdirbimo įrenginį. Bendrovė specializuojasi lazerinio mikroapdirbimo įrenginių, naudojančių ultratrumpųjų impulsų lazerius projektavimu ir gamyba. Mūsų dizaineriams teko kurti to užsakytojo lazerio dizainą. Kito lazerio dizainą „Elas“ bendrovei 2012 m. teko sukurti man pačiam – lazeris jau pagamintas.

ML. Ką čia naujo, atrodytų, galima įnešti į lazerių dizaino įvaizdžio kūrimą. Funkcija paprasta – teikti tam tikros elektromagnetinės bangos optinius
impulsus.
T. Kaltenis. Funkcija šiuo atveju dizaineriui mažiausiai rūpi. Lazerių projektuotojai ir kūrėjai pirmiausia atsiliepia į iššūkius, kuriuos jiems pateikia tarptautinė rinka, t. y. aplinka. Man lazerininkai rodė savo konkurentų ir kitų lazerius kuriančių bendrovių katalogus. Akivaizdu, kad prie tų lazerių pridėta dizainerių ranka ir ten nelendama į gaminio funkciją. Iš esmės tai staklių, roboto tipo dizainas. Lazeris pristatomas kaip patrauklus ir inovatyvus, visų pirma savo išoriniu vaizdu, įrenginys patogus ir saugus naudotis.
Sėkmingas Lietuvos lazerių mokslo proveržis į pasaulį verčia mąstyti ir apie tai, kad tenka konkuruoti su tarptautinėmis bendrovėmis, o savo gaminį seksis sėkmingiau parduoti, jeigu jo dizainas atitiks tarptautinius reikalavimus. Galima tai pavadinti patraukliu įpakavimu. Tai lazerio funkcijų nepagerins, bet estetinė išvaizda, pardavimo galimybės neabejotinai pagerės.
Kurti lazerio ir kėdės dizainą – skirtingi dalykai. Norint sukurti išskirtinį kėdės dizainą turi būti padarytas tam tikras išradimas, nes tų skirtingų kėdžių yra begalė. Lazerio dizainu siekiama kitko. Man šiuo atveju svarbu štai kas: net ir mokslo gaminiui, jeigu siekiame sėkmingai save parduoti, reikia telktis ir dizainerį, kuris taip pat dalyvauja to gaminio kūrime. Vienas dalykas prietaiso vidus, ir visai kitas – gaminio prekinė išvaizda. Kai pateikiamas patrauklus, suestetintas parinktų spalvų ir apgalvotų proporcijų, paryškinto rėmo gaminys, tai jaučiasi kūrėjo, pasižyminčio menine nuovoka, ranka. O tam reikia turėti visą gaminio kūrimo grandinėlę – nuo idėjos ir jo funkcijų inžinerinio įgyvendinimo iki pardavimo. Maža gerą gaminį sukurti, pagaminti, jį dar reikia ir parduoti.

Šuolis į daiktą be dizaino neįmanomas
ML. Kaip Jums atrodo, ar mūsų mokslininkai naujoms, kad ir šioms Jūsų dėstomoms idėjoms pagavūs? Ar dizaineris dažnas svečias mokslininkų laboratorijose?
T. Kaltenis. Mokslininkų ir dizainerių bendradarbiavimas jau yra prasidėjęs, reiškiasi per konkrečius užsakymus. Noriu atkreipti dėmesį ir į kitą tendenciją. Bendraujant su vienu kitu mokslininku man kyla didžiausias noras įsisukti į mokslo laimėjimus ir jų praktinį taikymą. Teorinis mokslas yra viena, o jo taikomasis perkėlimas į praktiką be dizainerio sunkiai įsivaiz
duojamas.
Ką pastebiu? Lietuvoje sukurta daug įvairių gerų dalykų: dirbtinio pluošto pavyzdžių, kurių gamybai taikomos nanotechnologijos, vis plačiau naudojamos šviestukų arba šviesos diodų (angl. LED – Light emitting diode) teikiamos galimybės. Šiuo atveju reiktų glaudesnio mokslininkų ir dizainerių bendradarbiavimo, techninius išradimus kuo greičiau taikyti konkrečiuose daiktuose, o šiuos versti prekėmis. Taip prie mūsų artėtų pasaulis, o mes prie pasaulio. Taptume labiau konkurentiški. Mūsų geriausi mokslininkai yra šių procesų avangarde, bet vis dar trūksta mokslo laimėjimų kuo spartesnio perkėlimo į taikomąjį „žanrą“. Tuo skiriamės nuo japonų, kurie mažiausią išradimėlį, patobulinimą bemat sugeba diegti pramonėje. O Lietuvoje puikus išradimas neretai gula į stalčių, arba virsta vien moksline publikacija. Reiktų siekti šuolio į daiktą, o jis be dizaino neįmanomas. Būtent dizainas kuria konkurencingą, paklausą turintį daiktą. Kartais turėdamas gerą idėją mokslininkas suka galvą, kur čia ją pritaikius, o dizaineris iškart galėtų pasakyti. Štai kodėl mokslininko ir dizainerio sanglauda yra tokia svarbi.

ML. Sanglauda silpna arba jos išvis nėra dažniausiai dėl vis tos pačios trivialios priežasties – pinigų stokos. Net banalu apie tai kalbėti.
T. Kaltenis. Ko gero, tai esminga priežastis. Tada lieka atidžiau pažvelgti į Europos Sąjungos 2014–2020 m. vystimosi etapą. Prieš tai buvusiame etape (2007–2013 m.) buvo orientuojama į administracinių gebėjimų skatinimą ir ugdymą. Pristatytoji 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programa mus neišvengiamai vers mokytis ir kai ko išmokti, o pirmiausia valdymo dalykų. Nuo 2014 m. ES Struktūriniai fondai labiau rems praktines veiklas. Pasimokėme, o dabar teks parodyti, ką galime. Ateina ir dizaino laikas, nes reikės naujų gaminių, inovacijų taikymo praktikoje.
Lietuvos mokslas gerai save pozicionavo, dabar ateina mokslo ir dizaino sanglaudos metas. Ar eitume per kultūrines industrijas, ar atskirai per dizainą, tačiau šis etapas neišvengiamas, nes gyvybiškai būtinas pačiam mokslui. Mokslo, technologijų ir eksperimentinei plėtrai dizainas būtinas.

ML. Ką pasakytumėte, jei drįsčiau pareikšti, kad šioje sanglaudoje pirmu numeriu vis dėlto turi „žaisti“ mokslas, o dizainui turėtų tekti apipavidalinimo, kaip kad sakote, įpakavimo, paslaugų teikėjo vaidmuo? „Mažojo architekto“ vaidmuo virsta „mažojo išradėjo“ vaidmeniu?
T. Kaltenis. Kai kuriais atvejais tai yra įpakavimas, o kai kuriais – esmė. Priklauso nuo daikto. Visuose daiktuose, kas yra pirminis, o kas antrinis dalykas gal nėra reikalo dabar nagrinėti. Paprasčiausioje kėdėje gali būti panaudota krūva mokslinių išradimų, kurie dizaineriui nė į galvą našautų, nors savo esme, prigimtimi ir dvasia dizaineris privalėtų būti išradėjas.

ML. Išties taip, nes ir Jūsų sudarytame „Dizaino indekse LT2012“ apstu išradybos elementų, pradedant nuo dizainerių sukurtiems daiktams kartais priskirtos netikėtos funkcijos, meninės išraiškos ar net iš tų kūrinių sklindančios filosofijos. Nepasakyčiau, kad tai tik daiktų filosofija. Tie daiktai formuoja jų naudotojų skonį, gali virsti mada, veikti tam tikrą visuomenės dalį.
T. Kaltenis. „Dizaino indekse“ proporcingai skirta dėmesio mados, grafinio, interjerinio ir industrinio dizaino pavyzdžiams. Akcentuojame tų objektų autorius – dizaino kūrėjus. Man pastaruoju metu daugiausia tenka dirbti su pramoninio dizaino užsakymais, bet šiame mūsų pokalbyje man buvo svarbu išryškinti bendras tendencijas.

Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas