Remigijaus Ozolinčiaus mokslinių tyrimų rezultatai reikšmingi sprendžiant medynų formavimosi, miško ekosistemų tvarumo, miškų būklės diagnostikos, klimato kaitos poveikio miškams problemas. Jis paskelbė per 400 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, taip pat yra daugiau nei 30 knygų bei monografijų autorius. 1985 m. apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją, nuo 1997 m. – habilituotas gamtos mokslų daktaras, docentas, 2000 m. suteiktas profesoriaus vardas. 2004 m. Remigijus Ozolinčius išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 2011 m. – tikruoju nariu. Tarp daugelio jo mokslinės veiklos rezultatų įvertinimų yra ir Britų Tarybos premija (1992 m.), ir Lietuvos mokslo premija (2004 m.).
Remigijaus Ozolinčiaus veikla neapsiribojo vien moksliniais tyrimais. Jis dėstė Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio universitetuose, rengė mokslininkus – vadovavo daugeliui doktorantų, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo aktyvus daugelio draugijų, žurnalų redakcijų ir kitų organizacijų narys. Nuo 2010 m. buvo žurnalo „Baltic Forestry“ vyriausiasis redaktorius. Dar besimokant mokykloje susiformavo polinkis kūrybiniam darbui. Turėdamas literato gyslelę mokslinių tyrimų rezultatus bei kitas žinias puikiai sugebėjo pateikti populiariai. Ši jo veikla buvo įvertinta Švietimo ir mokslo ministerijos premijomis. Mėgo fotografuoti, rasdavo laiko net ir kurti eilėraščius, buvo aistringas keliautojas, su draugų grupele aplankęs daugelį tolimų ir egzotiškų šalių.
Remigijus Ozolinčius – nepaprastos inteligencijos ir erudicijos žmogus. Jis visuomet išsiskyrė dideliu darbštumu, kruopštumu, aktyvumu, principingumu, kartu būdamas nuoširdus, labai draugiškas bei rūpestingas jį supantiems žmonėms.
Jo gyvenimas tiksliausiai galėtų būti apibūdintas žodžiu „degė“. Toks jis ir liks tiek buvusių bendradarbių, kolegų, tiek ir kitų jį pažinojusių žmonių atmintyje.
Lietuvos mokslų akademija
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras