LIETUVOS MOKSLO ISTORIKŲ IR FILOSOFŲ BENDRIJOS KONFERENCIJA „SCIENTIA ET HISTORIA – 2013“

 Filosofinio bei sociologinio pobūdžio tyrinėjimai

Vilniuje, Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, 2013 m. kovo 21–22 d. vyko Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos konferencija „Scientia et historia – 2013“. Pirmąją konferencijos darbo dieną, skirtą sekcijai „Filosofinio bei sociologinio pobūdžio tyrinėjimai“, pradėjo šio tradicinio renginio organizatorius ir jo vedėjas prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis; pasveikinęs sekcijos dalyvius ir palinkėjęs produktyvaus darbo, jis priminė, kad šių metų „Scientia et historia“ yra jau dvidešimtąjį kartą susirinkęs kasmetinis Lietuvos mokslininkų, kuriems rūpi pažinimo filosofiniai ir istoriniai klausimai, forumas. Po to konferencijos vedėjas pakvietė dr. Naglį Kardelį toliau vadovauti programai.

Architektas urbanistas Augis Gučas kalbėjo apie istorinio urbanistinio peizažo apsaugos problemas Vilniaus mieste, jas iliustruodamas konkrečių pastatų pavyzdžiais – kiek jie įsikomponuoja ar griauna istoriškai susiformavusį miesto kraštovaizdį. Taip pat jis papasakojo, kaip nuo XIX a. kito urbanistinio Vilniaus peizažo apsaugos koncepcijos. Baigdamas architektas pažymėjo, jog privalome puoselėti ir saugoti savo sostinę, pasižyminčią ne tik istorinių įvykių ir įvairių kultūrų paminklų gausa, bet ir unikaliu urbanistiniu kraštovaizdžiu. Po kultūrologinio architekto pranešimo dr. Naglis Kardelis programos eigą nukreipė sekcijos tematikai artimesne kryptimi. Rutuliuodamas temą „Kuo mokslas įdomus filosofijai, o filosofija mokslui?“, jis palygino Antikos ir dabarties pasaulio pažinimo turinių ypatybes; kalbėdamas apie radikalius filosofijos ir mokslo santykių pokyčius pažymėjo, kad filosofijai, plečiančiai savo srities horizontą, reikia naujų gamtamokslinių žinių, o brandus mokslas, siekiantis rimtų teorinių apibendrinimų, jau negali apsieiti be pastarosios paramos. Dr. Tomas Kavaliauskas pristatė savo naują knygą „Transformations in Cent-ral Europe Between 1989 and 2012: Geopolitical, Cultural, and Socioeconomic Shifts“ („Centrinės Europos pokyčiai nuo 1989 iki 2012: Geopolitiniai, kultūriniai ir socioekonominiai pokyčiai“), išleistą 2012 m. „Lexington Books“ leidykloje. Dr. Alvydas Noreika aptarė silpnąsias Vytauto Kavolio kultūros teorijos vietas. Pranešėjo teigimu, kultūrai lietuvių išeivių sociologas priskyrė mažiau reiškinių, nei leido jo pasirinkti kriterijai. Dr. Aušros Rimaitės ir Dianos Griškuvienės pranešime nagrinėtas agresyvus žiniasklaidos siekis informacijos srautuose į pirmą planą iškelti sensacijas; konkretūs skelbiamų naujienų duomenys, skirti sociologinei analizei, buvo surinkti iš medicinos srities. Dr. Andrius Konickis, atidžiai išnagrinėjęs Oskaro Milašiaus kūrybą, mėgino poeto reliatyvumo koncepcijoje aptikti sąsajų su teoriniais Alberto Einšteino samprotavimais; reikia pripažinti, mūsų filosofui neblogai sekėsi argumentuoti savo siūlomus teiginius. Rūta Bagdanavičiūtė pasidalijo mintimis apie tai, kas nutinka filosofijai atsidūrus tarp meno ir mokslo; šiems pamąstymams autorė pasirinko, kaip ji pati teigė, „interpretacinę hermeneutikos prieigą“. Dr. Vilius Dranseika savo temą įvardijo taip: „Semantinio pakilimo metodas ir veiksmo filosofija: Chisholmas ir Quin‘as“; plėtodamas ją autorius aptarė sakinio sandaros priklausomybę nuo prasmės turinio, savo mintis grįsdamas nuorodomis į psichologiją ir kalbos filosofiją. Dr. Anelė Vosyliūtė svarstė, kaip Vydūno darbuose sprendžiama „vystymosi problema“. Prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis užbaigė sekcijos programą, trumpai aptardamas temą „Apie mūsų mokslo filosofų dalyvavimas tarptautinėje spaudoje“; remiantis spaudos apžvalga buvo pasiūlyta išvada: tarptautinėje arenoje dalyvaujame labai silpnai, mus sparčiai lenkia kiti „baltijiečiai“ – estai ir suomiai.

Istoriniai tyrinėjimai
Antrosios dienos programa (18 pranešimų ir viena jubiliejinė paskaita) buvo veik du kartus didesnė už pirmosios dienos programą (10 pranešimų). Kiekvienos temos nenagrinėsime; pasitenkinsime sekcijos darbo apibendrinimu. Pagrindinė istorinių tyrinėjimų sekcijos ypatybė – dėmesys asmenybių veiklai ir jų jubiliejinėms datoms. Buvo aptarta Lietuvos kultūrai ir mokslui nusipelniusių vyrų veikla: pedagogo Prano Mašioto, muziejininko Tado Vrublevskio, matematiko Bogdano Chmielevskio, Vilnijos švietėjo Kristupo Čibiro, matematikos pedagogo Juozo Stonko, chemiko Povilo A. Vaškelio, geologo Juozo Lukoševičiaus, psichologo ir teologo (arkivyskupo) Mečislovo Reinio, vertėjo (arkivyskupo) Juozo Skvirecko, geologo Mykolo Kaveckio. Taip pat išklausyti šeši pranešimai, skirti Lietuvos institucijoms, susijusioms su akademine veikla. Užbaigdamas konferencijos programą, J. A. Krikštopaitis išsakė apgailestavimą, paremtą jo atlikta preliminaria analize, kad mūsų mokslo istorikams kol kas trūksta tinkamo pasiruošimo, būtino sėkmingai profesionaliai veiklai, kitaip tariant, jie nerodo susidomėjimo naujausiu mokslo istorijos instrumentarijumi (XX a. pab. susiformavusiomis teorijomis, metodais ir metodologiniais principais); buvo pareikšta mintis, jog aktyvesnis dalyvavimas tarptautinėse konferencijose pakeltų Lietuvos mokslo istorikų kompetencijos kartelę. Be to, auditorija buvo paraginta skaityti jau leidžiamą Estijos, Lietuvos ir Latvijos mokslininkų jungtinį leidinį „Acta Baltica historiae et philosophia scientiarum“, jau pripažintą tarptautinėje arenoje; derėtų ne tik skaityti šį naują žurnalą (http:www.bahps.org/acta-baltica), bet ir jame skelbti savo straipsnius. Taip pat atkreiptas dėmesys į kitą tarptautinį leidinį, naudingą mokslo istorikams ir filosofams, – tai „Newsletter“ (http://ihpst.net/newsletters/).
Apibendrinus sekcijos programą galima išskirti temą, susijusią su konferencijos tradicija ir jos turiniu. Tai dr. Eglės Makariūnienės ir dr. Rasos Kivilšienės darbą „Koferencijų „Scientia et historia“ pranešimų statistinė analizė“, dedikuotą konferencijos 20-mečiui. Šis kruopštus analitinis tyrimas yra svarbus faktologinis šaltinis sieksiantiems įvertinti nurodytos kasmetinės konferencijos veiklą, jos nuopelnus ugdant mokslo filosofinę ir istorinę savimonę.

Kitas įvykis, atkreipęs auditorijos dėmesį, – akademiko, profesoriaus Algimanto Grigelio paskaita „Profesorius Mykolas Kaveckis Lietuvos geologijos istorijoje“, skirta Lietuvos geologijos mokslų 210-sioms metinėms. Šia proga buvo pristatyta solidi ir turininga knyga „Profesorius Mykolas Kaveckis“.

J. A. Kr. ir A. N.

Gedimino Zemlicko nuotraukos