Pabaiga, pradžia Nr. 5, 8.
Gyvenimas nestovi vietoje. Taip trumpai galima apibūdinti Evaldo PABRĖŽOS kūrybinį gyvenimą. Neseniai su kolega Jonu Jonuška jiedu įkūrė UAB „Integrated Optics“, bet jau galima kalbėti ir apie pirmuosius to bendradarbiavimo rezultatus. Evaldą Pabrėžą esame gan išsamiai pristatę kaip išradimų aprašymo ir patentinių reikalų žinovą – apie tai jis vedė mokymus įterptųjų sistemų mokymų dalyviams. Visa tai galima perskaityti ir pokalbyje su E. Pabrėža, kuris išspausdintas internetiniame leidinyje „Įterptinės sistemos“. Šiame pašnekesyje E. Pabrėžą kalbiname kaip „Integrated Optics“ bendrovės generalinį direktorių.Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Evaldai, Jūs su kolega Jonu Jonuška kuriamame lazeryje naudojate įterptąsias sistemas. Gal apie šį bendrą techninės kūrybos vaisių žodį kita pasakytumėte?
Evaldas Pabrėža. Jau pristatėme besidomintiems savo kuriamo lazerio prototipą. Tai bus geltonos spinduliuotės lazeris, 593 nm (nanometrų) bangos ilgio. Jo dydis šiek tiek mažesnis nei degtukų dėžutės. Būtent dydžio parametru planuojame labiausiai nustebinti pasaulį. Pvz., artimiausias konkurentas – švedų geltonas lazeris yra bent aštuonis kartus didesnio tūrio nei mūsiškis. Esu tikras, kad lazerį bus patogu taikyti dermatologijoje, gaminant rankoje telpančius odos terapijos prietaisus. Geltonai oranžinę spinduliuotę gerai sugeria kraujyje esantis hemaglobinas, tad ji tinkama šalinti tinklines kraujagysles ar vyno dėmes (įgimtas odos kraujagyslių apsigimimas, raudona ar melsvoka odos dėmė).
Kitas gan egzotiškas tokio tipo lazerio taikymas: turint pakankamai galingą lazerį ir nukreipus į 20–21 km aukštį galima sužadinti virš žemės esantį natrio garų sluoksnį – sužimba dirbtinė geltona „žvaigždė“.
ML. O kam to reikia? Naujųjų metų naktį šalia kiniškų fejerverkų uždegti dar ir lietuvišką „žvaigždę“?
E. Pabrėža. Pasaulyje tai daroma ir pragmatiškais sumetimais, pvz., siekiant suderinti teleskopų optiką.
Žinant, kokiame aukštyje ta „žvaigždė“ užsižiebia, pagal tai derinama optika.
Mes patys į savo gaminio taikymus nesivelsime, per daug jėgų ir laiko tam nenorime eikvoti, kadangi norime gaminti ir kurti naujus lazerinius šaltinius. Jau esame gavę išankstinių užklausimų apie šį mūsų būsimą gaminį iš JAV, Izraelio. Tie, kurie domisi, veikiausiai turi savų sumanymų dėl mūsų lazerio pritaikymo.
ML. Užsiminėte, kad esate pasiryžę kurti ir naujus lazerius. Gal jau turite konkrečių sumanymų? Žinoma, jei paviešinus nesukelsite konkurentų pernelyg aktyvaus susidomėjimo.
Evaldas Pabrėža
E. Pabrėža. Turime numatę gaminti impulsinį pikosekundinį lazerį, kuris taip pat turėtų tilpti delne (kartu su elektronika). Mažos galios versija galėtų būti pritaikoma, pvz., bepiločiuose lėktuvuose, kurie naudojami žvalgyti didelę teritoriją, lazeriu atliekant 3D skenavimus. Galima gauti sudėtingo reljefo ar kitų objektų matavimus. Siunčiamas šviesos impulsas atsispindi nuo kliūties ir yra registruojamas laikas, per kurį šviesa nusklido iki kliūties ir grįžo atgal iki detektoriaus, kartu nustatomas atstumas iki objekto. Skenuojant galima gauti daug taškų ir objekto formą, o tai reikalinga norint atkurti gaminamos detalės, skulptūros, pastato ar kito darinio prototipo tikslią formą. Vokiečiai panašius dalykus – bepiločius lėktuvus – naudoja miško pramonės reikmėms, skenuoja ištisus miškų plotus. Suprantama, šiems tikslams naudojami atitinkamos galios lazeriai ir tai skamba kaip gera niša mums.
ML. Labai patraukli priemonė, kuriant parodų stendus, reklamuojant savo gaminius ir pan.
E. Pabrėža. Išties kuriant kompiuterinius modelius, atliekant erdvinius matavimus atsiveria puikios galimybės, o reklamos srityje tai tiesiog nepakeičiama kūrybos priemonė.
ML. Iš kur semiatės savo darbams idėjų?
E. Pabrėža. Daug priklauso nuo to, kokie žmonės dirba mūsų aplinkoje ir su kuo bendradarbiaujame. Vieni turi idėjų, kaip lazerį pagaminti, kiti žino, kaip jį pritaikyti ir komercializuoti, licencijuoti patentą ir pan. Manau, svarbu surengti ir tokio tipo seminarą, kuriame būtų aptariama, kaip užpatentavus idėją, techninį sprendimą ar gaminį būtų galima jį komercializuoti, gauti materialios naudos. Lietuvoje mokslininkai vis dar per daug atsargiai ar kartais net tingiai žiūri į sukurtų technologijų komercializavimą. Norėčiau prisidėti prie šio požiūrio kitimo. Dabar kiek žinau sėkmės istorijų, kuriose Lietuvos mokslininkai yra pardavę ar licencijavę sukurtą technologiją, tai dažniausiai būna išeivijos mokslininkas. Vadinasi, kažkas negerai yra su terpe ir požiūriu į komercializavimą pačioje Lietuvoje.
ML. Koks Jūsų ryšys su patentų forminimo patirtimi ir naujų techninių idėjų įgyvendintojo siekiais?
E. Pabrėža. Kelerius metus padirbėjęs patentų srityje pradėjau dirbti bendrovėje „Altechna“. Dirbau komercializuodamas įvairias technologijas, taikymus ir teikiant laboratorines paslaugas. Šalia to dirbau patentavimo darbus, pavyko užmegzti ryšių su lazerių kūrėjais ir žinovais. Baigėsi tuo, kad su bendraminčiu Jonu Jonuška įsteigėme lazerių bendrovę „Integrated Optics“, kurioje dviese ir dirbame. Kolega Jonas kaip tik yra mūsų bendrovės technikos direktorius ir svarbiausias lazerių techninių idėjų generatorius. Baigęs universitetą jis iš pat pradžių buvo nusiteikęs kurti savo produktą, vieną jo sukurtą elektronikos gaminį „Altechna“ ir pardavinėjo.
ML. Lietuvoje veikia per dešimt lazerių bendrovių ir gali atrodyti, kad naujiems entuziastams nėra paprasta rasti savo nišą, kur įsiterpti. Tačiau gyvenimas rodo: kuo daugiau tų bendrovių, tuo daugiau ir naujų galimybių.
E. Pabrėža. Nusistovėjo keletas lazerių konstrukcijų ir keletas optinių schemų, kurias tos bendrovės tobulina ir jų pagrindu kuria lazerius, o esmingai naujo žingsnio ir nepadaroma. Blogiausia, kai atsiranda rutina: ką čia naujo besugalvosi, kai galima patobulinti patikrintas ir gerai veikiančias schemas…
Dabar mes dar nesame jokie autoritetai Lietuvos lazerių bendruomenėje, tačiau reikia tikėtis, kad sukūrus produktus ir pradėjus juos pardavinėti, kitos kompanijos pajus poreikį su mumis bendradarbiauti. Šiuo klausimu esame patriotai – jei tik įmanoma, norime, kad kartu su mumis naudos iš mūsų išradimų gautų ir kitos Lietuvos lazerių bendrovės, kurios atliktų platintojo, taikymų laboratorijos ar integratoriaus vaidmenį.
Maždaug kas 5–8 metus lazerių srityje atrandamos naujovės, bet tai nėra perversmai lazerių kūrime. Manau, lazerių srities didieji atradimai dar laukia mūsų ateityje.
ML. Leiskite palinkėti, kad tarp tų atradėjų būtų ir judviejų su Jonu Jonuška pavardės.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
