Apie dalyvavimą ir sukauptą patirtį projekte „Biomasės kaip atsinaujinančio energijos šaltinio panaudojimo biokuro gamybai inovacinės praktikos sklaida“ kalbamės su VšĮ „Agroanalitinis centras“ steigėju ir vadovu dr. Donatu STANIKŪNU. Apie pašnekovą pasakysime, jog didelės darbo ir profesinės veiklos patirties jis įgijo dirbdamas žemės ūkio viceministro pareigose, vadovaudamas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, taip pat dirbdamas ir kitose pareigose. Projektą administruoja asociacija „Slėnis Nemunas“.
Mokslo Lietuva. Norint tinkamai paruošti biomasę energetikos reikmėms reikia atitinkamų įrenginių. Kokia įranga naudojatės, kad ir projekte numatytiems apmokymams?
Donatas Stanikūnas. Šiame projekte aiškiname, kaip biomasę gaminti iš trijų biokuro rūšių – natūralių pievų žolių, energetinių gluosnių (žilvičių) ir šiaudų. Tad kiekvienai kuro rūšiai išauginti, nuimti ir paversti naudojimui tinkama biomase naudojame skirtingą techniką.
Auginant energetinius gluosnius ir įvairius jų klonus pirmiausia reikia paruošti tinkamą auginti vietą, tręšti dumblu ar kitomis trąšomis, sodinti vienmečius atžalinius ūglius. Žemė turėtų būti ne mažesnio kaip 30 balų derlingumo, dirva neturi būti rūgšti, nes antraip teks ją kalkinti. Būtina sunaikinti šakniastiebines žoles, gerai įdirbti žemę. Sodinti tinka gluosninį žilvitį ir ilgalapį gluosnį, jų hibridus ir klonus. Didesniems plotams apsodinti naudojamos sodinimo mašinos, tokias paslaugas teikia Kaišiadorių r. veikianti bendrovė „Renergija“. Pirmais augimo metais pasodinti ūgliai ravimi, purenami tarpueiliai. Po metų pirmieji ūgliukai nupjaunami, kad geriau augtų antrųjų metų ūgliai, o biomasei pjaunami dar po trejų metų. Tręšti gluosnių laukus galima ir komunaliniu dumblu. Pirmas derlius biomasei gaunamas po 4 metų, vėliau nuimama kas trejus metus. Toks laukas gali būti produktyvus maždaug 25 metus.
ML. Supratau, kad ne juokas – įveisti energetinių gluosnių plantaciją. Norint gauti gerą biomasės derlių, reikia įdėti pastangų, reikia turėti žinių.
D. Stanikūnas. Mokymuose stengiamės tų žinių suteikti, telkiamės lektorius žinančius, kaip tuos gluosnius auginti.
ML. Kokius įrenginius biodujų gamybai naudojate per mokymus?
D. Stanikūnas. Pagal „Nemuno“ slėnio projektą pagamintas agregatas – nedidelis biodujų gamybos įrenginys, pastatytas Kaune, Marvelės vandenvalos teritorijoje. Mes per lauko dienas jį demonstruojame mokymų dalyviams. Energetinių gluosnių laukus rodome Kaišiadorių rajone „Renergijos“ bendrovėje, kur rengiame seminarus ir lauko dienas. Mokymų dalyviai pamato komunaliniu dumblu patręštus ir gluosniais užsodintus laukus, įsigytojo smulkinimo agregato darbą. Žilvičiai nupjaunami ir supjaustomi į vadinamus traškučius – smulkias skiedras, kurios ir naudojamos biokuro gamybai.
Tiems, kas domisi energetinių gluosnių auginimu, pravartu ir įdomu sudalyvauti mokymuose. Viskas parodoma praktiškai, perteikiama patirtis: kaip paruošti dirvą, kokius ūglius geriausia ir kaip sodinti, kada ir kaip reikia juos nuimti. Praktiškiems žmonėms didelė nauda.
ML. Ar valant miškus nebūtų galima biokurui panaudoti medžių šakų, medžių išvartų? Ar būtina sodinti gluosnius, kai pamiškėse galima prisikirsti krūmų, daugiau šviesos suteikiant ir miškui? Būtų sukurta darbo vietų bedarbiams.
D. Stanikūnas. Skiedroms pjaustomos ir miškų šakos, taip pat biokuro gamybai naudojamos medienos atliekos. Paklausa yra, nes jau pristatyta nemažai biokurą naudojančių katili-nių – Kaišiadoryse, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilkaviškyje, o Kaune statoma jau antra katilinė. Deginami susmulkinti žilvičiai, medienos šakos, supjaustyti medžiai.
Naudojant medžių šakas ir krūmus kartais iškyla ir tarsi nenumatytų sunkumų. Panevėžio rajone skandalu baigėsi istorija su vienos seniūnijos nupjautais pakelės krūmais. Sukrautos ištisos krūvos šakų, bet nebuvo kas išveža. Biokuro gamintojams reikia didelio kiekio, kad apsimokėtų važiuoti. Susmulkintų šakų priekaboje telpa tik 4–5 t medienos, tad toli vežti neapsimoka.
Galima ir bedarbius pasitelkti valyti mišką, tačiau tam reikia pakankamų apimčių. Žmones reikia išvežti į mišką, reikia gabenti agregatą jų surinktoms šakoms susmulkinti, o mažo šakų kiekio perdirbti neapsimoka. Nedideliais traktoriais ir priekabomis šakos, skiedros pilamos į didelę priekabą ir traktoriumi vežamos į katilinę. Viską lemia ne vien geri norai, bet ekonominė nauda. Imantis šios veiklos būtina paskaičiuoti būsimą naudą, kad nebūtų nusivylimo.
ML. Gluosnių ar šakų smulkinimo agregato paprastas ūkininkas juk nepirks, jam neapsimokės.
D. Stanikūnas. Keli ūkininkai galėtų kooperuotis, bet reikia įsitikinti, ar netoliese yra biokuro pirkėjas. Praktiškai katilinės veikia daug kur. Klaipėdiečiai jau ir iš šiukšlių biokurą gamina. Ko trūksta? Vieningos strategijos: niekas nėra paskaičiavęs, kiek tų katilinių šalyje reikėtų, ar visoms pakaks biokuro ir kiek visa tai apsimokės, kiek tų projektų reikėtų finansuoti panaudojant valstybės lėšas. Iš biokuro gaminama šiluma ir elektra nėra labai pigi. Geriausia, jeigu galima parduoti pagamintą ir šilumą, ir elektrą. Žiemą – taip, rasis pirkėjas, bet ką daryti vasarą su gaminama šiluma? Negaminti – uždaryti katilinę ir kaupti rudeniui ir žiemai biokurą? Daug kaupti neišeina, nes tai pakankamai drėgna biomasė. Džiovinti – būtų papildomų išlaidų. Žodžiu, atsiranda daug problemų, viską reikia valstybiškai ir ūkiškai įvertinti, nors naudojamos sezoninės katilinės gali pasiteisinti.
ML. Kas turėtų paskaičiuoti, ištirti, kiek tų katilinių reikėtų statyti Lietuvoje, kad apsimokėtų?
D. Stanikūnas. Toks klausimas nekiltų, jei Lietuvoje veiktų atskiri mokslo institutai. Dar išliko Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Visa blogybė, kad iš institutų mokslininkų reikalaujama straipsnių tarptautiniuose žurnaluose, o ne taikomojo pobūdžio darbų, kurie biomasės ir biokuro gamintojams ir naudotojams yra reikalingiausi. Nuolat susiduriame su valstybės politikos ir koordinacijos stoka. Reikia gerai paskaičiuoti, kiek ir kokių rūšių biomasės gaminti. Lenkijoje jau kyla problemų su biokuru – katilinių pristatyta daug, o žaliavos nebeužtenka.
ML. Kiek šiai patirčiai įgyti ir propaguo
ti pasitarnauja slėnio „Nemunas“ veikla?
D. Stanikūnas. Matau, kad slėnio veikla įsivažiuoja. Labai svarbu, kad susiburia mokslo ir verslo pajėgos, šiai veiklai skiriamos valstybės investicijos. Reikalai juda. Ko dar reikėtų? Visose valstybės veiklos srityse svarbu turėti ekspertų, kuriems reikėtų formuluoti temas ir tuos specialistus palaikyti. Valstybė iš tų ekspertų, patirties kaupėjų ir perteikėjų, visada galėtų gauti patikimos informacijos atitinkamais klausimais.
ML. Pagaliau ir A. Stulginskio universiteto atitinkamos laboratorijos tikriausiai galėtų tuos ekspertus telkti, gal ir rengti, kad ir šias aptariamas problemas nagrinėti.
D. Stanikūnas. Neabejoju, kad galėtų. Mažoje šalyje didelių institutų neišlaikysime, bet prie esamų institucijų vieną kitą ekspertą galėtume įdarbinti. Blogai, kad jokios duomenų bazės apie galimus ekspertus nėra, niekas jais nesidomi. Jaunos valstybės bėdos.
ML. Net jei vasarą pasibaigsiantis aptariamas projektas šių dalykų neišspręs, vis vien svarbu tas problemas ir mintis kelti į viešumą. Pagaliau juk ne paskutinis projektas, bus ir naujų.
D. Stanikūnas. Atskirose ministerijose turėtų būti sudaromos veiklos strategijos, tose grupėse taip pat turėtų būti pasitelkiami mūsų minimi ekspertai. Iškyla klausimas: kokią dalį šiaudų galima panaudoti biokuro granulėms gaminti? Štai ir svarbi tyrimo tema.
Buvo užsibrėžta gaminti kuo daugiau granulių iš šiaudų, bet dabar jau pastebima, kad gali būti labai nualinamos dirvos. Kur laikomi gyvuliai per šiaudus ir mėšlą organinės medžiagos gali grįžti į dirvą, bet ten, kur vystoma tik augalininkystė, žemė alinama. Tuos klausimus reikia gvildenti nuolat, gal apsieinant ir be didelių išlaidų. Būtų gerai sukaupi ir atitinkamų duomenų bazę. Reikia siekti tokios darnios veik-los. Bet kai prisimenu bendravimą su kitų ministerijų darbuotojais, tai kaip tik didesnio valstybinio požiūrio ir pasigesdavau. Kartais atrodydavo, kad atstovaujama ne valstybei, bet įvairių grupių interesams, tarsi būtų susirinkę uab‘ų žmonės. Kas ne kas, o ministerijos turi rūpintis valstybės reikalais. Kai pradėsime įsiklausyti į kitų nuomones, gal reikalai keisis. Štai kur matau ir vykdomo projekto naudą. Net ir per seminarus, mokymus diskusijos būtinos, antraip niekada tiesos neprieisime.
Apmokytų dalyvių skaičius
Lauko dienų sk. Seminarų sk. Dalyvių su kodais sk. Dalyvių vidurkis
Įvykdyta 36 17 643 12,13
Reikia 53 17 840 12
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
