Jadvyga GRIKIENIENĖ,
Tamara ARNASTAUSKIENĖ,
Gediminas VALKIŪNAS
Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas
2013 m. minime pirmosios Lietuvoje parazitologinės krypties mokslinės bendrijos įkūrimo 55-metį. 1958 m. kovo 6 d. iniciatyvinė grupė, įkurta remiantis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Prezidiumo nutarimu, LMA Biologijos institute sukvietė steigiamąjį Lietuvos helmintologų draugijos (LHD) susirinkimą.
Pirmasis parazitologinių tyrimų mokslinis centras Lietuvoje – Parazitologijos laboratorija LMA Gyvulininkystės ir veterinarijos institute buvo įsteigtas 1952 m. akademiko P. B. Šivickio iniciatyva. Šio žymaus mokslininko, ypač daug nusipelniusio parazitologijos mokslo plėtotei Lietuvoje, 130-ąsias gimimo metines 2012 m. pažymėjo mokslo visuomenė. Kartu paminėtas ir Parazitologijos laboratorijos įkūrimo 60-metis. Įkūrus laboratoriją imta rengti ne tik respublikinius, bet ir tarprespublikinius pasitarimus, konferencijas. Vilniuje 1957 m. vykusiame koordinaciniame Pabaltijo parazitologų pasitarime ir buvo iškelta mintis prie Parazitologijos laboratorijos įkurti Visasąjunginės helmintologų draugijos (VHD) skyrių Lietuvoje.
Steigiamajame LHD susirinkime į draugiją įstojo 29 asmenys. Kartu su helmintologais draugijos nariais tapo ir kitų specialybių atstovai – protozoologai, arachnoentomologai. Kaip nurodyta LHD įstatuose, jos tikslas buvo burti Lietuvos mokslininkus ir gamybininkus, besidominčius parazitologija, kelti jų kvalifikaciją, populiarinti ir skleisti žinias apie parazitinius organizmus, konsultuoti medicinos ir veterinarijos gydytojus praktikus, biologijos mokytojus, rengti konferencijas, plėsti ryšius su kitų šalių mokslininkais. Draugijos branduolį sudarė Parazitologijos laboratorijos kolektyvas, jos pirmininku išrinktas laboratorijos vadovas prof. M. Babenskas, garbės nariu – akademikas P. B. Šivickis. Be M. Babensko (1958–1960 ir 1973–1983) iki 1993 m. veikusiai LHD dar vadovavo dr. G. Volskis (1961–1964), dr. A. Medzevičius (1965–1972), akademikas V. Kontrimavičius (1983–1993).
Draugijos narių skaičius per 20 metų išaugo iki 70-ties. Nors ir ne itin gausi, ši organizacija pasižymėjo aktyvumu ir nuveiktais darbais. Kasmet buvo surengiama 10–12 mokslinių ir praktinių-gamybinių konferencijų įvairiuose respublikos regionuose, teikiamos konsultacijos visuomenei, skelbiami moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai, organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai ir kt. Gerėjo ryšiai su užsienio mokslininkais.
Skelbiant draugijos narių mokslinius darbus ir populiarinant jos veiklą, svarbų vaidmenį suvaidino Parazitologijos laboratorijos kartu su LHD 1958 m. įsteigtas tęstinis leidinys Acta parasitologica Lituanica (iki 1993 m. išėjo 24 tomai). Buvo leidžiami ne tik moksliniai, bet ir praktinio pobūdžio leidiniai. Reikšmingu įvykiu draugijos gyvenime tapo nuo 1957 m. kas 3–4 metus rengiamos Pabaltijo parazitologų mokslinės-koordinacinės konferencijos, organizuotos trijų paeiliui Baltijos respublikų parazitologų. Penkios iš jų vyko Vilniuje (paskutinė – 1992 m.). Išleisti visų konferencijų darbai.
Sparčiai besivystant helmintologiniams tyrimams, mažiau dėmesio skirta teoriniu ir praktiniu požiūriu svarbiai parazitinių organizmų – pirmuonių (protistų) grupei. Ypač tai pasakytina apie žemės ūkio gyvulių ir laukinių gyvūnų pirmuonis ir jų sukeliamas ligas. Nors, vadovaujant akad. P. B. Šivickiui, jau buvo apgintos kelios disertacijos, skirtos pirmuonių tyrimams ir gana sėkmingai dirbo medicinos ir veterinarijos gydytojai praktikai, tačiau specialistų išsibarstymas po įvairias mokslo ir mokymo bei gamybines organizacijas apsunkino bendradarbiavimą tarp protozoologija besidominčių ar šioje srityje dirbančių asmenų.
1961 m. įkūrus Tarptautinę protozoologų draugiją pagyvėjo protozoo-logų veikla ir tuometinėje Tarybų Sąjungoje. 1968 m. Leningrade buvo sušauktas steigiamasis Visasąjunginės protozoologų draugijos (VPD) suvažiavimas, kuriame Lietuvai atstovavo dr. A. Medzevičius ir dr. T. Arnastauskienė.
Išaugus mokslo darbuotojų skaičiui ir jų kvalifikacijai, 1969 m. LMA Zoologijos ir parazitologijos instituto Parazitologijos laboratorija padalinta į dvi – Helmintologijos laboratoriją (vadovas dr. A. Medzevičius) ir Protozoologijos ir antropozooparazitologijos laboratoriją (vadovas prof. S. Biziulevičius). Atsirado galimybė apie besiformuojantį naują protozoologinių tyrimų centrą burti protozoologija besidominčius mokslininkus ir praktikus. Tais pat metais S. Biziulevičiaus iniciatyva, aktyviai remiant VPD prezidentui prof. J. Polianskij ir pritarus LMA Prezidiumui, kaip VPD skyrius buvo įsteigta Lietuvos protozoologų draugija (LPD). Steigiamajame susirinkime dalyvavo 21 narys, draugijos pirmininku išrinktas S. Biziulevičius, 1986 m. tapęs ir VPD viceprezidentu. S. Biziulevičius LPD vadovavo 20 metų; likusį jos veikimo laiką nuo 1989 iki 1993 m. – habil. dr. G. Valkiūnas. Pagrindiniai draugijos tikslai: aktyviai vystyti visas protozoologijos mokslo šakas Lietuvoje, padėti draugijos nariams kelti kvalifikaciją, populiarinti ir propaguoti naujausius protozoologijos mokslo pasiekimus, teikti metodinę pagalbą vidurinėms ir aukštosioms mokykloms, palaikyti ryšius su kitų kraštų protozoologais.
Per porą metų draugijos narių skaičius išaugo iki 32. Tai buvo įvairių organizacijų atstovai, besidomintys ne tik parazitiniais, bet ir laisvai gamtoje gyvenančiais pirmuonimis. Negausi draugija atliko didelį darbą, ypač mokslo populiarinimo srityje. Kas ketvirtį kviečiamuose susirinkimuose praktikuota išklausyti mokslinį pranešimą ir posėdyje aptarti gvildentą problemą. Pažymėtina, kad daugelis LPD organizuotų susirinkimų vykdavo kartu su LHD, Lietuvos pediatrų, Lietuvos infekcionistų, Lietuvos Žinijos ir kitomis mokslo draugijomis.
Jau pirmaisiais LPD gyvavimo metais jai buvo patikėta drauge su Protozoologijos ir antropozooparazitologijos laboratorija Vilniuje 1972 m. surengti sąjunginę konferenciją trichineliozės problemai aptarti. Dalyvavo 130 mokslo ir praktikos atstovų, sulaukta svečių iš užsienio. Po sėkmingo šios konferencijos darbo Lietuvos parazitologams pavesta surengti antrąją (1976 m. Vilniuje) ir trečiąją (1981 m. Kaune) trichineliozės klausimams aptarti skirtas konferencijas, o 1975 m. Vilniuje ir VPD Centrinės tarybos posėdį, kuriame dalyvavo žymiausi TSRS protozoologai. 1979 m. Lietuvos protozoologai Vilniuje suorganizavo simpoziumą žarnyno pirmuonių problemai aptarti. Vienu stambiausių renginių, kurį teko organizuoti LPD drauge su Protozoologijos laboratorija, buvo Trečiasis VPD suvažiavimas (Vilnius, 1982 m. rugsėjo mėn.), kuriame pristatyta apie 300 pranešimų, tarp jų 16 Lietuvos protozoologų. LPD atstovai aktyviai dalyvavo ir kituose VPD organizuotuose suvažiavimuose – 1971 m. Baku, 1976 m. Kijeve, 1987 m. Leningrade ir 1992 m. Vitebske. LPD iniciatyva buvo išleisti visų Lietuvoje surengtų konferencijų ir pasitarimų darbai.
Nemažai įvairių priemonių abi Lietuvos parazitologų draugijos organizavo drauge. Parengta daug straipsnių apie protistus ir helmintus lietuviškoms enciklopedijoms, vesti kursai VU Gydytojų tobulinimosi fakulteto klausytojams, mokslinėse-gamybinėse konferencijose aptarti tiek protozoologams, tiek helmintologams aktualūs klausimai. Akad. V. Kontrimavičiaus iniciatyva 1983 m. Palangoje surengta pirmoji ekologinės parazitologijos mokykla, kurioje dalyvavo Pabaltijo helmintologai, protozoologai, ichtioparazitologai ir arachnoentomologai, žymūs mokslininkai iš Maskvos, Leningrado, Užkaukazės.
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos parazitologams atsivėrė naujos veiklos perspektyvos. 1992 m. pabaigoje Vilniuje vykusioje XII Baltijos parazitologų konferencijoje, kurioje dalyvavo svečiai iš Danijos bei Kaliningrado, žymus danų parazitologas prof. P. Nansenas iškėlė mintį įkurti Baltijos parazitologų draugiją (BPD). 1993 m. tokia draugija buvo įkurta, į ją įstojo 35 asmenys. BPD tikslai – skatinti mokslinius tyrimus, aktyvinti švietėjišką darbą parazitologijos srityje, vienyti Baltijos šalių parazitologus, o jos nariu galėjo tapti bet kuris parazitologija besidomintis asmuo. BPD prezidentu išrinktas V. Kontrimavičius, viceprezidente prof. L. Viksna (Latvija). 1995 m. BPD narių sąraše jau buvo 102 asmenys iš 11 šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Islandijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos). Nuo 1994 m. BPD buvo Europos parazitologų federacijos ir Pasaulio parazitologų federacijos narė.
Pirmas BPD renginys buvo bend-ras Baltijos ir Skandinavijos (SPD)
parazitologų draugijų simpoziumas Parazitinės zoonozės ir parazitų ekologija (1994 m. rugsėjo mėn., Vilnius). Prie simpoziumo organizavimo prisidėjo LMA, Ekologijos institutas, Danijos parazitologų draugija ir Danijos parazitinių zoonozių centras. Dalyvavo 110 parazitologų iš 14 šalių, darbas vyko 8 sekcijose ir dviejuose specializuotuose seminaruose – Parazitai ekosistemoje (pirmininkas akad. V. Kont-rimavičius) ir Parazitinės zoonozės, plintančios per maisto produktus (pirmininkas prof. P. Nansenas, Danija). Simpoziumas tapo pirmuoju rimtu žingsniu į glaudų Lietuvos parazitologų bendradarbiavimą su Skandinavijos
šalių parazitologais. Skandinavijos kolegos skaitė pranešimus ir aktyviai dalyvavo rengiant mokslinius simpoziumus Baltijos šalių regione, padėjo gauti lėšų jiems surengti. Šiaurės šalių mokslinio ugdymo akademija (NorFA) parėmė G. Valkiūno projektą Vilniuje 1998 m. birželio mėn. surengti antrąjį Baltijos ir Skandinavijos parazitologų draugijų simpoziumą Paukščių ir jų parazitų sąveikos ekologija, kuriame dalyvavo ir Australijos, JAV, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės bei kitų šalių pasaulinio lygio parazitologai.
Europoje gerai žinomos Skandinavijos parazitologų draugijos ir jaunos BPD ryšiai nuolat tvirtėjo. 2001 m. spalio mėn. 20-ajame SPD simpoziume Stokholme G. Valkiūnas pateikė šios draugijos Generalinei asamblėjai siūlymą draugijas sujungti į vieną Skandinavijos – Baltijos parazitologų draugiją (SBPD). 2003 m. birželio mėn. Bergene (Norvegija) vykusiame 21-ajame SPD simpoziume toks sprendimas buvo priimtas, jungtinės draugijos prezidentu išrinktas prof. K. Skirnisonas (Skirnisson, Islandija), viceprezidentu – G. Valkiūnas.
Vilniuje 2005 m. gegužės mėn. įvyko pirmasis susikūrusios SBPD renginys – simpoziumas, skirtas vieno iš susijungimo iniciatorių, ilgamečio LMA užsienio nario P. Nanseno (1938–1999) atminimui. Kiti kas dvejus metus rengiami SBPD simpoziumai vyko Rovaniemyje (Suomija, 2007), Rygoje (2009), Osle (2011), penktasis vyks 2013 m. rugsėjo mėn. Kopenhagoje. 2012 m. duomenimis, SBPD narių sąraše buvo 28 Lietuvos parazitologai. V. Kontrimavičius 2005 m. išrinktas draugijos garbės nariu.
Apžvelgtu laikotarpiu Lietuvos parazitologai, dalyvaudami įvairių čia paminėtų draugijų veikloje, atliko didelį šviečiamąjį darbą skleidžiant žinias apie parazitinius organizmus, jų daromą žalą, apskritai apie parazitologiją, jos svarbą, Lietuvos bei pasaulio parazitologų tyrimus, jų rezultatus ir taikymą praktikoje. Suorganizuotos kelios dešimtys mokslinių ir praktinių-gamybinių konferencijų, pasitarimų, suteikta daug konsultacijų, išleista įvairių leidinių. Šiuo metu Lietuvos parazitologai SBPD nariai aktyviai dalyvauja organizuojant 2013 m. rugpjūčio mėn. Vilniuje vyksiančią tarptautinę konferenciją Maliariniai parazitai ir kitos jiems giminingos hemosporidijos laukinėje gamtoje (http://sbsp.eu/).