Lionė LAPINSKIENĖ
Nacionalinės Azerbaidžano mokslų akademijos Humanitarinių mokslų skyrius kartu su Baku Slavų universitetu gegužės 1–4 d. surengė Azerbaidžano tautinio judėjimo lyderio, prezidento Geidaro Alijevo 90-oms gimimo metinėms paminėti skirtą IV tarptautinę mokslinę konferenciją „Aktualios azerbaidžanotyros problemos“. Pirmos dienos ryte dalyviai padėjo gėlių ant prezidento Geidaro Alijevo – iškilios Azerbaidžano asmenybės, savo tautai palikusios tvirtus pamatus toliau eiti atkovotos Laisvės ir Nepriklausomybės keliu – kapo. Vėliau visi susirinko į Baku Slavų universiteto aktų salę, kur, sugiedojus Azerbaidžano Respublikos himną, vyko iškilminga konferencijos atidarymo ceremonija.
Ją pradėjo Nacionalinės Azerbaidžano mokslų akademijos prezidentas Akifas Alizadė. Savo kalboje jis pabrėžė, kad šiandieninis Azerbaidžanas yra ypač sparčiais tempais besivystanti šalis, daug dėmesio skirianti ir mokslui bei švietimui.
Po jo kalbėjęs Baku Slavų universiteto rektorius, akademikas, rašytojas Kamalas Abdulla (jis š. m. vasario 21–22 d. buvo XIV Vilniaus knygų mugės dalyvis ir pristatė šio straipsnio autorės į lietuvių kalbą išverstą romaną „Stebukladarių slėnis“) pasidžiaugė, kad toks neeilinis, jau tradiciniu tampantis renginys yra labai svarbus visai universiteto bendruomenei – ir mokslininkams, ir studentams. Mat pamažu plečiasi kolegų ir bendraminčių gretos – universitete kasmet įsteigiami atskirų kalbų centrai, be to, sėkmingai veikia įkurti azerbaidžaniečių kalbos ir kultūros centrai ir įvairiuose pasaulio šalių universitetuose.
Konferencijoje dalyvavo gausus būrys mokslininkų iš Azerbaidžano mokslų akademijai priklausančių institutų ir Gendžos, Sumgaito, Nachičevanės, Lenkorano, Mingečavyro ir Šemachos aukštųjų mokyklų. Sulaukta per 40 pranešėjų ir iš 15 pasaulio šalių – Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Turkijos ir kt. Tokio aukšto lygio renginyje Baku Slavų universitete dalyvavo ir keturi pranešėjai iš Lietuvos.
Todėl pradedant konferenciją iš įvairių pasaulio šalių universitetų ar kitų mokslo tyrimo institucijų susirinkę mokslininkai pasakė daug gražių sveikinimo žodžių. Viena jų buvo ir Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė. Ji pasidžiaugė, kad ir mūsų šalyje kryptingai dirbama plečiant dalykinius bendradarbiavimo ryšius su Baku Slavų universitetu, kad Lietuvos edukologijos universitete ruošiamasi atidaryti Nizami vardo auditoriją, kuriami bendri projektai, kuriuose dalyvaus abiejų šalių mokslininkai.
Beje, visi susirinkusieji šiltai sutiko Baku Slavų universiteto darbuotoją, 2011 m. „Eurovizijos“ nugalėtoją Eldarą Gasymovą. Jo nuoširdžiai sudainuota daina „Azerbaidžanas“ buvo gražus ir prasmingas jaunųjų universiteto mokslininkų ir studentų pasveikinimas visiems tomis dienomis į Baku Slavų universitetą atvykusiems aukštą tarptautinį pripažinimą turinčios konferencijos dalyviams.
Kitos dvi dienos buvo skirtos intensyviam darbui. Jo rezultatas ženklus – iš viso konferencijoje perskaityta per 220 pranešimų. Juos konferencijos dalyviai pristatė dirbdami 5 sekcijose: „Geidaro Alijevo asmenybė ir veikla“, „Geidaras Alijevas ir azerbaidžanotyra“, „Geidaras Alijevas ir Azerbaidžanas šiuolaikiniame pasaulyje“, „Azerbaidžano mokslo ir kultūros raidos perspektyvos“ ir „Azerbaidžaniečių kalbos ir literatūros raidos perspektyvos“.
Pastarojoje naujausiais moksliniais tyrimais su kolegomis dalijosi ir Lietuvos delegacija. Minėta Lietuvių kalbos instituto direktorė, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. J. Zabarskaitė pranešime nagrinėjo temą „Tiurkų leksika didžiajame žodyne: konceptai“. Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotojos, Lietuvos edukologijos universiteto profesorės Grasildos Blažienės pranešimo tema – „Baltų onomastikos tyrimai Europos kontekste“. Tos pačios aukštojo mokslo institucijos profesorius Vidas Kavaliauskas, dabar lietuvių kalbą dėstantis Gruzijos technikos universitete, kartu su kolega Namigu Gafarovu iš Baku Slavų universiteto parengė bendrą pranešimą apie Lietuvių ir azerbaidžaniečių kalbų fonetines ypatybes. Visi trys minėti mokslininkai kartu su kitų šalių kolegomis dirbo ir kaip sekcijos vadovai.
Beje, minėtoje konferencijoje dalyvavo ir šio straipsnio autorė. Jos pranešimo tema – „Kai kurių simbolių prasmė K. Abdullos romane „Stebukladarių slėnis“*.
Didelio ir nuoširdaus dėmesio iš konferencijos rengėjų sulaukė lietuvių delegacija. Ji, galima sakyti, tomis dienomis buvo kaip Lietuvos kultūros ir mokslo žinių skleidimo ambasadorė Azerbaidžane. Pirmos konferencijos dienos rytą J. Zabarskaitė kartu su Harvardo universiteto (JAV) latvių kilmės prof. Marku Krameriu ir prof. Aleksandru Nesterovu, Valstybinio Uralo universiteto rektoriumi, dalyvavo tiesioginėje Nacionalinės Azerbaidžano televizijos laidoje (panašioje į mūsų „Labą rytą“), kur ne tik dalijosi mintimis ir įspūdžiais apie konferenciją ir viešnagę Baku, bet ir diskutavo kitais aktualiais šiuolaikinės politikos ir visuomenės gyvenimo klausimais.
Vėliau J. Zabarskaitė surengtoje diskusijoje prie apskritojo stalo dalijosi gerąja darbo patirtimi su Azerbaidžano mokslų akademijos Nizami kalbos instituto direktoriumi prof. Fachreddinu Veisalliu ir Arnoldo Čikobavos gruzinų kalbos instituto (prie Tbilisio valstybinio Ivano Javakhišvilio universiteto) direktoriaus pavaduotoja prof. Mariama Manjgaladze. Prasmingas diskusijos ir visos konferencijos darbo rezultatas – minėtų vadovų iš šių trijų kalbas tiriančių mokslo institucijų pasirašyta dalykinio bendradarbiavimo sutartis su Baku Slavų universiteto rektoriumi, akademiku Kamalu Abdulla.
Kiti pranešėjai iš Lietuvos ne tik dalyvavo konferencijos darbe, bet ir bendravo su įvairių Baku slavų universiteto padalinių mokslininkais, svarstė konkrečias idėjas ir galimybes tolesnei bendrai veiklai, vykdė kultūrinę šviečiamąją veiklą. V. Kavaliauskas žurnalistikos specialybės studentams skaitė atvirą paskaitą „Lietuvių kalbos ir Lietuvos kultūros, papročių, tradicijų savitumas“, o šio straipsnio autorė susitiko su keliomis dešimtimis specialius šeštadieninius kursus lankančių įvairaus amžiaus Baku literatų. Jie ne tik atidžiai klausėsi paskaitos „Literatūrinio gyvenimo tradicijos šiandieninėje Lietuvoje“, bet ir domėjosi kultūrinio gyvenimo situacija ir kūrybos sklaidos galimybėmis mūsų krašte.
Baigiantis konferencijai, dalyviai šiltai sutiko kalbininkės Jasminos Baijar į turkų kalbą išverstą Huseinbalos Miralamovos ir Vikotoro Andrijanovo knygą „Geidaras Alijevas“.
Į namus Lietuvos mokslininkai parsivežė naujų idėjų būsimiems darbams įgyvendinti kartu su kitų šalių kolegomis. Žinoma, ir nepamirštamų įspūdžių iš aplankytų Azerbaidžano kultūrą ir istoriją primenančių vietovių bei puikių prisiminimų apie šio krašto nuoširdžius ir vaišingus žmones.
* K. Abdulla. Stebukladarių slėnis. Iš rusų k. vertė L. Lapinskienė. Vilnius: Leidykla „Edukologija“, 2013.