„Biomasės kaip atsinaujinančio energijos šaltinio panaudojimo biokuro gamybai inovacinės praktikos sklaida“ projektą baigia vykdyti asociacija „Slėnis Nemunas“. Projekto iniciatorius buvo vienas steigėjų – Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“. Projektą įvertinti paprašėme asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorių prof. habil. dr. Albiną KUSTĄ. Mūsų pašnekovas Lietuvos MA tikrasis narys, Švedijos karališkosios žemės ir miškų akademijos užsienio narys, Latvijos žemės ūkio universiteto garbės daktaras.
Albinas Kusta. Šį projektą inicijavo asociacija „Litbioma“, Lietuvoje užsiimanti biokuro reikalais. Nuo pat pradžių „Litbioma“ aktyviai dalyvavo asociacijos „Slėnio Nemunas“ kūrime, tai mūsų patikimas partneris. Pastarąjį projektą „Litbioma“ tam ir iniciavo, kad būtų gausinami biokuro ištekliai Lietuvoje.
Mokslo Lietuva. Matyt, siekė ir kuo plačiau paskleisti šios kuro rūšies gamybos ir naudojimo patirtį pirmiausia tarp Lietuvos ūkininkų ir visų, kurie norėjo šią kuro rūšį gaminti ar ją naudoti?
A. Kusta. Visai teisingai, kadangi energetinis saugumas Lietuvai nepaprastai aktualus dalykas. „Litbiomos“ veikla padeda šią problemą spręsti. Projektą inicijuodami „Litbiomos“ specialistai kreipėsi į daugelį Lietuvos mokslininkų, dirbančių biomasės ir biokuro gamybos srityje. Tarp jų A. Stulginskio universiteto (ASU) atstovas doc. dr. Kęstutis Navickas, aptariamo projekto iniciatorius ir visuomeninis konsultantas UAB „Investicijų tiltas“ generalinis direktorius Vidmantas Lapė, taip pat daugelis kitų.
ML. Biokuro gamyba prasideda nuo biomasės gamybos.
A. Kusta. Esama kelių biomasės gamybos krypčių. Viena jų – gaminti iš greitai augančių, našių medžių ar krūmų, panaudoti miško kirtimo atliekas. Projekte dalyvavo ir akademinių institucijų mokslininkai. Lietuvos MA rūmuose buvo surengta konferencijų ir seminarų, mokymų dalyviai buvo vežami į sparčiai augančius gluosnynus ir miškus, kur vyko lauko dienos, buvo pažindinama su biomasės paruošimo specifika. Buvota ūkininkų ūkiuose ir mokslininkų plantacijose. Miškų specialistai demonstravo technologijas, naudojamas surinkti šakas ir visas miško darbų atliekas. Vietoje susmulkintas biokuras vežamas tiesiai į katilines skirtas gaminti šilumą.
ML. Mokslininkų plantacijose? Įsivaizduoju, ką turite mintyje, bet mūsų skaitytojai gali to ir nežinoti. Labai jau neįprastai skamba – mokslininkas plantatorius.
A. Kusta. Šiuo atveju kalbu apie pagal mokslininkų rekomendacijas sodinamus gluosnių ar kitų medžių plotus. UAB „Renergija“ direktorius Donatas Gustas turi užveisęs gluosnių plantaciją. Su iš visos Lietuvos suvažiavusiais ūkininkais Kaišiadorių rajone, Paliemenės seniūnijoje dalijosi žiniomis, kaip auginti energinius gluosnius, kaip nuimti derlių ir kaip realizuoti produkciją.
Gluosniai geras, bet gal ne geriausias atvejis. Slėnio „Nemunas“ verslo zonoje Aleksandro Stulginskio universitete prasidėjo nauja veikla, kuri užgimė Girionyse, Lietuvos miškų institute. Verslo organizacija UAB „Euromediena“ susidomėjusi mokslininkų darbais ėmėsi auginti itin greit augančias drebules. Priminsiu, kad 2011 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija už hibridinių drebulių auginimą konkurse „Lietuvos metų gaminys – 2011“ (Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje) UAB „Euromediena“ apdovanojo aukso medaliu. Mokslininkai genetikai ir toliau siekia sukurti ir ištobulinti naujų greitai augančių ir didesnius biomasės kiekius teikiančių įvairių medžių veislių. Iš geriausių ūglių klonuojami greitai augančių drebulių ūgliukai, iš pradžių auginami mėgintuvėliuose, po to persodinami į mūsų slėnio verslo zonoje įrengtus šiltnamius. Augalėliai sodinami į specialius indelius ir auginami toliau, kol gaunami tinkami realizuoti ir laukuose sodinti sodinukai.
Būsimame slėnio „Nemunas“ Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre bus įrengtas ne tik verslo inkubatorius, komunikuoti skirtos patalpos, bet ir trys naujos technologinės laboratorijos. Viena iš jų – Eukariotinių organizmų biotestavimo technologinė laboratorija ir bus klonavimo laboratorija, tobulinsianti visą šią greitai augančių drebulių auginimo technologiją. Bus siekiama išvesti naujas sėklas, iš kurių būtų auginamos našiausios drebulės. Planuojama, kad dabar klonuojamos drebulės išaugs per 15–20 metų ir tiks ne tik deginti. Medieną galima panaudoti apdailos darbams ir daugeliui kitų gal net naudingesnių dalykų.
ML. Kiek šios greitaaugių drebulių auginimo technologijos novatoriškos?
A. Kusta. Kiek man žinoma, tai gana naujas dalykas, juo domisi latviai ir kitų šalių mokslininkai. Šių drebulių auginimo technologijos įsisavinimą galima susieti su mūsų aptariamo projekto tęstinumu. O tęstinumas labai svarbus, jis buvo numatytas ir kaip vienas aptariamo projekto uždavinių. Tam tikslui A. Stulginskio universiteto Mokomojo ūkio teritorijoje kuriama verslo zona, į kurią ateis inovatyvus ieškantis naujovių verslas.
ML. Ar jau turime tokį Lietuvoje – inovatyvų verslą?
A. Kusta. Kai parašau žodį inovatyvus, kompiuterio rašybos tikrintuvas jį pabraukia raudonai (juokiasi). Tai verslas, kuris bendradarbiauja su mokslininkais ir diegia gamyboje inovacijas. Tokio verslo Lietuvoje turime, tačiau jo niekada nebus per daug. Lietuvoje kuriamų mokslo slėnių tikslas kaip tik ir yra paskatinti verslą ir mokslą bendrauti glaudžiau, kad būtų padarytas šuolis inovacijų plėtroje. Vis dėlto pamėginsiu išvardyti kai kurias bendroves, kurios turi savo padalinius slėnyje „Nemunas“ ir užsiima būtent inovatyvia veikla. Paminėtoje verslo zonoje su doc. K. Navicko pagalba UAB „Elinta VS“ žada pastatyti kogeneracinę jėgainę. Ji iš biomasės – siloso ir mėšlo gamins biodujas, jos bus naudojamos šildymui, o vasarą bus panaudotos elektrai gaminti.
Išskirčiau Lietuvos mokslo premiją gavusio kolektyvo narius, kuriems vadovauja A. Stulginskio universiteto Aplinkos instituto Aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorijos prof. dr. Violeta Makarevičienė. Laboratorijos mokslininkai daugiau kaip dešimtmetį tyrinėja biokuro gamybai labiausiai tinkančius augalus, šiam reikalui įsitraukė ir į mikrodumblių tyrimų programą. Siekiama pagaminti tokio švarumo biodujas, kurias būtų galima tiekti į gamtinių dujų tinklus.
UAB „Investicijų tinklas“ generalinis direktorius V. Lapė, iš kurio „Mokslo Lietuva“ ėmė keletą interviu, UAB „Kauno vandenys“ Marvelėje pasistatė nedidukę biodujų jėgainę dirbančią ant automobilio priekabos. Jėgainė biodujų gamybai naudoja silosą. Kituose projektuose V. Lapė numato statyti didesnę biodujų jėgainę ant gerokai didesnės priekabos. Tokios mobilios jėgainės reikalingos skleisti žinias apie biodujų gamybą.
Ateityje numatoma Raudondvario (Kauno r.) dvaro komplekse pastatyti stacionarią dujų jėgainę, šildysiančią buvusio dvaro pastatus, kuriuose Kauno rajono savivaldybė numato plėtoti įvairias veiklas, taip pat būtų apšildomi dvaro teritorijoje įsikūrusio A. Stulginskio universiteto Agroinžinerijos instituto pastatai. Biodujų gamybai bus panaudotos įvairios atliekos, šiukšlės ir bet kokia kita organika. Kartu tai būtų ir demonstracinė nuolat veikianti jėgainė.
Slėnio „Nemunas“ siekis – savo teritorijoje sutelkti kelias dešimtis pažangiai norinčių dirbti verslo įmonių, kurios būtų geras pavyzdys ir kitiems. Po truputį tos įmonės kuriasi. Kol kas dar neturime verslo inkubatoriaus, žemės, kuria galėtų pasinaudoti mokslininkai, taip pat ir verslininkai – daug ko neturime. Bet jau pradeda veiklą įmonės, įsikūrusios slėnio adresu. Viena jų – UAB „Obuolių namai“, taikanti pažangią sulčių gamybos įrangą namams ir verslui. Bendrovė nori lietuvius paskatinti racionaliai sunaudoti išaugintas uogas ir vaisius. Kad ne vien prancūzai pasaulyje šiomis tradicijomis ir „Beaujolais Nouveau“ didžiuotųsi, bet to reikia išmokti.
Už sienos, kur kalbamės, veikia UAB „City Business Group“, teikianti buhalterinės apskaitos verslo konsultacijas. Dar viena įmonė UAB „Planuok verslą“ rengia verslo planus, teikia verslo konsultacijas.
Babtuose kuriama antra Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalis, kur dalyvauja ir įmonė „Lietuvos gurmanas“. Mokslininkai bendradarbiauja su Šiaulių UAB „Rūta“, kartu kuria naujas saldainių rūšis iš netradicinių žaliavų – natūralių žiedadulkių, šokoladu aplietų dideliame šaltyje ir vakuume išdžiovintų (liofilizuotų) uogų. Argi visa tai nėra inovatyvus verslas? Tokių įmonių kūrimasis turėtų gerokai paskatinti verslą. Slėnio siekis ir būtų sukurti ar sutelkti daugiau tokių įmonių, kurios galėtų plėtoti verslą, kartu tai ir veikla kurti ir stiprinti Lietuvoje viduriniąją klasę. Jaunimui, studentams ir net mokiniams reikia puoselėti verslumą, tam organizuojame kursus. Ateinančios į slėnį įmonės verslumo moko ir jaunimą. Panašiam tikslui sėkmingai tarnauja prie asociacijos „Slėnis Nemunas“ veikianti Mokslo kavinė, kurioje renkasi padiskutuoti mokslininkai, verslo atstovai, studentai, ne reti svečiai ir netoliese esančios Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos mokiniai ir mokytojai.
ML. Mes truputį tarsi nutolome nuo pradėtojo pokalbio apie biomasės paruošimo problemas, nors visi šie dalykai glaudžiai siejasi per studentų mokymą, verslumo ugdymą ir pan. Tad kokios yra biomasės parengimo perspektyvos Lietuvoje?
A. Kusta. Perspektyvų klausimais pirmiausia dirba Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, besirūpinantis ne vien mediena ir ne vien drebulėmis. Labai svarbu įsavinti technologijas, kurių dėka būtų galima kuo daugiau surinkti medienos iš miškų. Ne paslaptis, kad daug tos biomasės taip ir lieka trūnyti miškuose. Tai rimta problema.
Minėtam centrui priklauso Lietuvos žemdirbystės institutas Dotnuvoje. Čia auginamos greitai augančios žolės, krūmai. Iš žolės galima gauti biodujų. Mėginama nustatyti įvairių žolių produktyvumą, nes svarbu gauti kuo daugiau augalų masės, iš kurios pavyktų išgauti kuo daugiau šilumos kalorijų. Juk ir miškų mediena ne visa vienoda, panašiai ir kiti augalai. Labai svarbu kuo daugiau panaudoti būtent savus energetinius išteklius, vietoj brangių įvežtinių.
Laikas našiau panaudoti biodujų gamybai nuotekų dumblą. UAB „Kauno vandenys“ padalinys „Kauno vandenvala“ turi anaerobinio rūgimo įrenginius (metantenkus), gamina biodujas – tai ir atliekų šalinimo vienas iš būdų. Gautomis dujomis kūrenama ASU pastatus apšildanti katilinė. „Kauno vandenvaloje“ veikia „Elinta VS“ sumontuota įranga.
Jau minėta bendrovė „Elinta VS“ užsiima ir procesų automatizavimu. Pvz., bioreaktoriuose gaminančiuose dujas biologinių procesų valdymui panaudojami kompiuteriai, apskaičiuojantys ir palaikantys optimalų darbo režimą. Verslo zonoje numatome pastatyti eksperimentinį bioreaktorių. Bus skiriama nemažai dėmesio procesų optimizavimui, nes nuo to priklausys dujų išeiga ir apskritai tokio pobūdžio verslo sėkmė. Bendrovė planuoja ateityje pati kurti ir pardavinėti bioreaktorius su valdymo įranga. Tobulo procesų valdymo klausimai dar tebelieka svarbi problema. Mūsų slėnio laukia daug neartų dirvonų, spręstinų dalykų.
Taigi projektas buvo įvairiapusiškai naudingas, turi tęstinumą gamyboje ir versle, tuo pagrindu vystoma sava energetika. Tokius darbus reikia remti ir skatinti valstybės mastu. Reikia tik džiaugtis, kad tokių žmonių, norinčių imtis šio verslo, atsiranda vis daugiau. Pagaliau juk tuo tikslu ir buvo įkurtas slėnis „Nemunas“, kad telktų mokslo ir verslo pajėgas, padėtų gerinti studijų kokybę.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
