Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje du nuolatiniai nugirstų pokalbių dalyviai įnikę skaito dienraštį „Respublika“. Juos sudomino eilinio Švietimo ir mokslo ministro samprotavimai apie universitetų ateitį. Mat mūsų naujasis ministerijos vadovas, drąsiai tarsi patyręs ekspertas ekspertas svarstydamas pasaulio akademiniame gyvenime plintančią tendenciją, mėgina ją iš savo siaurų mąstymo rėmų perkelti į Lietuvą. Ministras teigia, kad artimiausiais metais Europoje išnyks 90 % universitetų. Priežastis rimta: plinta studijos nuotoliniu būdu, kaip esminė virtualių universitetų veiklos sritis; čia po bakalaurinės internetinės bendrųjų dalykų programos absolventai galės žinias toliau gilinti prestižiniuose universitetuose, kur įgyjama reali ir kokybiška dalykinė specializacija.
– Akivaizdu, kad Lietuvos akademinės veiklos padangėje ryškėja nepateisinamas universitetų perteklius, o tai savo ruoštu kelia neatidėliotinų pokyčių poreikį, – samprotauja humanitarinės minties atstovas.
– Tuo labiau, kad veik trečdalis iš jų nepakyla aukščiau kolegijų lygmens, – priduria gamtos tyrėjas.
Keliolika minučių aptarę studijų programas, jų trūkumus, pasikalbėję apie prastą dalykų dėstymą, akademinio gyvenimo dalyviai pasuka savo dėmesį kitos problematikos link:
– Čia matome paradoksalių dalykų: veik kiekvienas universitetas ruošia vadybininkus, piktinasi pirmasis, – o kas gi ta „vadyba“? Lietuvoje tai kažin koks neapibrėžtas dalykas, manau, savo esmėje slepiantis „visų reikalų“ žinovų rengimą. Teisingiau tariant, nieko konkretaus atlikti nemokančio „specialisto“ ugdymą. Mes gi dar prisimename tokius tarsi specialistus – „ideologinio fronto“ polit-rukus bei marksizmo aiškintojus.
– Mūsų šalyje radikaliai mažinti universitetų skaičių – dar ankstyvas ir visuomenei žalingas ketinimas; tačiau perpus sumažinti jų kiekį ir kelti programų bei dėstymo turinio kokybę – būtinas reikalas.
– Ai, koks stiprus pasipriešinimas kils; ai, kokį „gvaltą“ sukels atsiliekančių institucijų rektoratai, kai valstybė pasisuks šių pokyčių kryptimi, – „kvarksi“ Dominykas – tas viską matantis ir girdintis juodvarnis.
•••
Dienraščio „Respublika“ priede „TVPublika“ (2013-06-22) žymus kultūros veikėjas, filosofas ir pedagogas Krescencijus Stoškus pareiškė: „Man asmeniškai Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai nieko nereiškia“. Ar iš tikro ne tik jam, bet ir mums visiems Europos masto spektaklis nieko nereiškia? Apie tai mąsto du skaitytojams jau pažįstami akademinės visuomenės personažai.
– Kai ką reiškia, – porina humanitaras. – Reikalas tas, kad turėsime begėdiškai didelių išlaidų, dar labiau mus klampinsiančių į skolas. Jau dabar kalbama apie 214 mln. litų; tai tik minimalios išlaidos. Be to, bus pademonstruota tariama Europos Sąjungos demokratija – jos narių „lygybė“ tarp „labiau lygių“. Ir visa tai bus parodoma sumaniai mulkinant mažesniuosius partnerius, kad taptų sėkmingiau sau naudingai tvarkyti naujo „sojūzo“ lyderių ūkinius bei finansinius reikalus.
– Dar daugiau, mūsų apsukruoliai – visokio plauko zuokai ir zuokiukai turės gerą progą pasipelnyti ir pasireklamuoti, – antrina gamtos žinovas.
– Taigi taigi, seimūnams ir politikams atsivers puikios galimybės tarp apkvailintų rinkėjų stiprinti savo pozicijas.
Šį kartą slaptasis patarėjas Dominykas tyli; mat jis daugiau žino, nei derėtų be rizikos leptelėti apie tai, „ką reiškia“ mums ruošiamas kabaretinis reginys, kurio vizualų poveikį stiprins būriai grizečių ir kitų balagano figūrų.
Nepriklausomas socialinis etnografas, 2013 m. birželis