ŠVENTĖ DONELAIČIO ŽEMĖJE

Emilija Algaudė BUKONTIENĖ
Uljanovo (Kraupiško) vidurinės
mokyklos mokytoja

Kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį į tradicinę šventę Tolminkiemyje suvažiuoja Donelaičio draugijos nariai, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities mokiniai, besimokantys lietuvių kalbos, etnokultūros ir muzikos mokytojai. K. Donelaičio muziejuje vyksta vaikų literatūros ir muzikos popietė. Šiemet ji skirta artėjančioms būrų dainiaus 300-osioms metinėms, kurias ruošiamasi iškilmingai pažymėti ne tik Lietuvoje ir Kaliningrado srityje. Į Tolminkiemį atvyko Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade darbuotojai, Sovetsko (Tilžės) lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos atstovai, Donelaičio draugijos nariai iš Marijampolės ir Šiaulių, studentai iš Vilniaus, poetai iš Lietuvos ir Kaliningrado srities. Atvyko ir I. Kanto universiteto profesorė dr. Olga Dubovaja, kartu su poetu Borisu Bartfeldu pradėjusi rinkti parašus dėl K. Donelaičio muziejaus išsaugojimo, kai muziejui iškilo grėsmė.
Į Donelaičio šventovę atvažiavo du autobusai: iš Kaliningrado ir Sovetsko, paimdami ir kitų mokyklų mokinius. Pirmiausia užsukome į poeto tėviškę Lazdynėlius prie paminklinio akmens, pastatyto 1990 m. rugsėjo mėnesį. Akmuo surastas Žemaitijoje, Salantų rajone, Orvydų akmenų muziejuje. Jame iškaltas užrašas lietuvių ir rusų kalbomis: „Šioje vietoje buvusiame Lazdynėlių kaime 1714 m. sausio 1 d. gimė lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis“.

Napaleonas Kitkauskas Tolminkiemio bažnyčioje
Napaleonas Kitkauskas Tolminkiemio bažnyčioje (Nuotraukos iš asmeninio Emilijos Algaudės Bukontienės albumo)

Šiemet ruošiantis pasitikti poeto jubiliejų išasfaltuotas kelias prie paminklinio akmens, sutvarkyta aplinka. Gusevo 5-osios vidurinės mokyklos lietuvių etnokultūros ir muzikos mokytojos Gražinos Koliago iniciatyva pasodintos gėlės. Ąžuolų giraitėje prigludusi poeto tėviškė išgražėjo.
Lazdynėliuose Tolminkiemio muziejaus atstatymo projekto autorius dr. Napoleonas Kitkauskas papasakojo apie vietovę, kur gimė K. Donelaitis ir kaip buvo išaiškinti tikrieji Lazdynėliai. 1989 m. minint poeto 275-ąsias gimimo metines pasodinti 275 ąžuoliukai. 1992 m. gegužės 30 d. įvyko šio akmens atidengimo iškilmės. N. Kitkauskas apgailestavo, kad iki mūsų dienų neišliko poeto gimtojo kaimo.
Tolminkiemio bažnyčioje mokytojas Algirdas Karmilavičius, dirbantis Kaliningrade, pristatė svečius ir iš trijų dalių sudarytą šventę: vaikų literatūros ir muzikos popietę, Lietuvos edukologijos universiteto studentų pasirodymą ir Poezijos pavasarį.
Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade pavaduotojas Vytautas Umbrasas pasveikino su 49-uoju poezijos pavasariu ir perdavė generalinio konsulo Vaclovo Stankevičiaus sveikinimus.
N. Kitkauskas priminė, kad K. Donelaičio rūpesčiu 1756 m. Tolminkiemyje pastatyta bažnyčia pokariu sunyko iki pamatų. Pavyko atkurti poeto laikus menančią bažnyčią, atstatyta klebonija, surasti našlių namų pamatai. N. Kitkauskas teigimu, vokiečių istorikas ir etnografas prof. Francas Oskaras Tecneris K. Donelaitį pavadino lietuvių Homeru.
Kaliningrado srities regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas aptarė lietuvių kalbos mokymą srityje. Šiais mokslo metais lietuvių kalbos, etnokultūros ir muzikos mokosi 850 mokinių. Į Tolminkiemį atvyko 100 dalyvių, mažiau negu pernai, nes šią dieną visose mokyklose paskutinio skambučio šventė. A. Bartnikas pasidžiaugė, kad kasmet atvykstame į visiems brangią vietą, kur K. Donelaitis praleido 37-erius metus – Tolminkiemį, kad pagerbtume poetą, dorai tarnavusį Dievui ir parapijiečiams.

Kalba generalinio konsulo Kaliningrade pavaduotojas Vytautas Umbrasas
Kalba generalinio konsulo Kaliningrade pavaduotojas Vytautas Umbrasas

Į šventę atvykę srities mokyklose lietuvių kalbos, etnokultūros ir muzikos besimokantys mokiniai deklamavo eiles, dainavo ir grojo. Programoje pasirodė Sovetsko (Tilžės) vaikų ir jaunimo kūrybos namų lietuvių kalbos būrelio vaikučiai (mokytoja Tatjana Pavlova), Nemano (Ragainės) 2-osios vidurinės (mokytojos Vida Martišauskienė, Birutė Šerelienė ir Jolanta Valskienė), Dobrovolsko (Pilkalnio) mokiniai (mokytoja Alma Janvariova), Kaliningrado (Karaliaučiaus) 35-ojo licėjaus ir 4-osios vidurinės mokyklos (mokytojas Algirdas Karmilavičius), Sovetsko (Tilžės) 3-osios pagrindinės (mokytoja Vitalija Kovalenko), Kaliningrado (Karaliaučiaus) L. Rėzos draugijos sekmadieninės mokyklos (mokytoja Stela Škurina), Gurjevsko (mokytoja Irena Tiriuba), Gusevo (Gumbinės) 5-osios vidurinės mokyklos (mokytoja Gražina Koliago), Černiachovsko (Įsruties) industrinės-pedagoginės kolegijos ir 4-osios vidurinės mokyklos (mokytoja Onutė Druseikaitė) mokiniai. Mokytojas Algirdas Karmilavičius pasidžiaugė, kad srities vaikų folkloro kolektyvai ruošiasi dalyvauti 2014 m. pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje.
Susirinkusius sveikino Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė Romanas Senapėdis. K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Izolina Lingienė, šiemet 28-ą kartą su būriu šiauliečių atvykstanti į šventę, padėkojo organizatoriams ir apgailestavo, kad dėl ligos nedalyvauja nuo pat muziejaus įkūrimo jam vadovaujanti Silova Liudmila Pavlovna.

Dobrovosko (Pilklnio) moksleiviai prie paminklinio akmens Lazdynėliuose
Dobrovosko (Pilklnio) moksleiviai prie paminklinio akmens Lazdynėliuose

Savo kūrybą skaitė Kaliningrado 48-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja, poetė Rūta Daujotaitė-Leonova, išvertusi į rusų kalbą L. ir N. Kitkauskų knygą „K. Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“ ir K. Donelaičio poemą „Metai“.
Antrajai šventės daliai vadovavo I. Kanto Rusijos federacijos Baltijos universiteto dėstytoja iš Kaliningrado Violeta Lopetienė. Ji džiaugėsi matydama tiek daug jaunų žmonių Donelaičio žemėje, kad iš Lietuvos edukologijos universiteto atvyko pilnas autobusas studentų, daugiausia lituanistų, skaičiusių savo kūrybos eiles ir prozą.
K. Donelaičio draugijos Marijampolės skyriaus pirmininkė Vida Mickuvienė sveikino K. Donelaičio žodžiais:
Sveiks, svieteli margs! Šventės pavasario šventęs,
Sveiks ir tu, žmogau, sulaukęs vasarą mielą.
V. Mickuvienė apibendrino konkurso „Rašome Donelaičiui“, skirto poeto 300-osioms gimimo metinėms, rezultatus, aptarė gautų rašto darbų įvairovę. Konkursą organizavo Marijampolės K. Donelaičio draugija, Savivaldybės administracijos švietimo skyrius ir VšĮ „Nemuno euroregiono“ Marijampolės biuras. Iš šių darbų kitais metais draugija ruošiasi išleisti knygą. Už jaunosios kartos tautiškumo, kūrybiškumo ugdymą bei meilės gimtajam žodžiui puoselėjimą, už dalyvavimą konkurse Padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis apdovanota Onutė Druseikaitė ir jos studentai iš Černiachovsko (Įsruties) kolegijos, Vitalija Kovalenko iš Sovetsko (Tilžės) ir Uljanovo vidurinės mokyklos mokytoja E. A. Bukontienė.
Trečioji šventės dalis – Poezijos pavasaris. 49-ojo poezijos pavasario paukštė iš Lietuvos ir šiemet atskrido į Donelaičio žemę. Poetai iš Lietuvos susitiko su kaliningradiečiais 4-ojoje miesto bibliotekoje, pabuvojo Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade, „Pupų dėdės klube“ svečių namuose „Albertina“. Poetus iš Lietuvos kaip ir pernai lydėjo Kaliningrado rašytojų draugijos pirmininkas B. Bartfeldas.
Poetė Alma Karosaitė padėkojo už pavasario linksmybes ir perskaitė du nuotaikingus savo kūrybos eilėraščius, skirtus jauniesiems skaitytojams.
Savo kūrybą skaitė poetas Aidas Marčėnas, o jo eilėraščius rusiškai perskaitė B. Bartfeldas (išvertė Georgijus Jefremovas). Savo kūrybos posmus skaitė ir kaliningradiečiai poetai.
Pabuvojome šalia poeto, pavaikščiojome takais, kuriais vaikščiojo K. Donelaitis, pabendravome su juo, pasisėmėme iš būrų dainiaus stiprybės, atsisveikinome iki kitų metų ir išvykome gyventi savųjų gyvenimų.
Renginį finansavo Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje, jai nuoširdžiai dėkojame už galimybę dalyvauti šventėje. Dėkojame renginio organizatoriams, programos dalyviams, jų mokytojams ir svečiams.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.