Rūta DAUJOTAITĖ-LEONOVA
Į kalną kopi neramiai,
Nežvelgdama į veidrodį likimo.
Mokykla kviečia… Knygnešių takai
Iš meilės, pareigos ir pašaukimo.
Kaip tenai Mažojoj Lietuvoj?
Lietuvių kalbą ten neši lyg maldą,
Tarp vaikučių, tarp suaugusių sava.
Kas gi kelią rodo, jausmus valdo?
Kaiek daug prasmės turi žodis „mokytojas“. Tai reiškia – ugdyti žmogaus dvasinę kultūrą ir gimtąją kalbą, mokyti ir tobulėti pačiam.
Rašydama apie lietuvių mokytojos Emilijos Algaudės Bukontienės asmenybę, galiu tvirtai pasakyti, kad jos pašaukimas veda į tobulybės ir laimės pilnatvę. Jos credo – pasiaukojimas ir atsidavimas pedagoginei veiklai. Lietuvoje (Didžiojoje) dirbusi mokytoja, vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, Švietimo skyriaus Profesinio orientavimo kabineto metodininkė ir vedėja, nutarė mokyti lietuvių ir lietuvių kilmės vaikučius Kaliningrado srityje (Karaliaučiaus krašte). Jau šešiolikti metai važinėja iš Tauragės į Nemano (Ragainė) rajono Uljanovo (Kraupiškas) vidurinę mokyklą, kur dirba lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja. Mokytojos darbas – iškili ir sunki veiklos sritis. Daug fizinių, moralinių jėgų reikalauja kelionė iki mokyklos kitoje valstybėje. Reikia keltis ketvirtą ar penktą valandą, galvoti, kaip nuvažiuoti į pasienį Panemunę, nes tokiu laiku nevažiuoja joks autobusas. Toliau ilgu Luizės tiltu per senelį Nemuną pėstute, pučiant stipriam vėjui, lyjant ar sningant, per speigą, kad suspėtų į Sovetsko (Tilžė) autobusų stotį, iš ten – 37 km iki Uljanovo.
Šioje mokykloje E. A. Bukontienė pedagogine veikla nusipelnė didelės pagarbos, įgijo autoritetą, laukiama ne tik mokinių, bet ir rusų administ-racijos, mokytojų kolektyvo, vietos lietuvių bendruomenės. Uljanovo vidurinėje mokytoja padėjo pamatus lietuvių kalbos mokymui. Per mokyk-los 65-ųjų metinių minėjimą 2012 m. mokyklos direktorius Jurijus Uzercovas priešais gausią auditoriją mokytoją E. A. Bukontienę pavadino viena geriausių mokytojų, pageidaudamas, kad tokių pedagogų būtų daugiau. Mums, lietuviams, tai didelė garbė, nes keliamas lietuvių ir Lietuvos valstybės įvaizdis.
Lietuvių raštijos vienas pradininkų, intelektualas, kanauninkas Mikalojus Daukša (m. 1613) Prakalboje į malonųjį skaitytoją pabrėžė gimtosios kalbos svarbą tautai, pabrėžė, kad kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Išreiškė pageidavimą, kad lietuvių kalba taptų viešai vartojama ir rašto kalba. Džiugu, kad Kaliningrado srityje, kur gyvena apie 150 tautybių žmonių, lietuvių kalbos mokosi ne tik lietuviai arba turintys lietuviškų šaknų, nes tai kaimyninės šalies kalba.
E. A. Bukontienė veikli, organizuota, apdovanota artimo meile, o darbštumas, gabumai ir atsidavimas mokytojo darbui duoda gerų vaisių. Jos išmokyti mokiniai kasmet dalyvauja Kaliningrado srities lietuvių kalbos olimpiadose, įvairiuose konkursuose Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, laimi prizines vietas. Pati mokytoja yra Kaliningrado miesto Plėtotės instituto skelbto konkurso Idėjų mugė ir kitų Lietuvos organizuotų konkursų dalyvė. E. A. Bukontienė Lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo mokiniams kasmet organizuoja ekskursijas. Mokiniai, jų tėveliai, kai kurie mokytojai pabuvojo Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Kryžių kalne, Šilutės rajone, Kuršių nerijoje aplankė įžymias Karaliaučiaus krašto vietas.
enciklopedininkas Algirdas Matulevičius prie Tauragės pilies ir Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvio-Putvinskio paminklo (Gedimino Zemlicko nuotrauka)
Mokytoja renka vertingą medžiagą mokyklos ir to krašto kraštotyros muziejui (jam jau 30 metų) apie Mažosios Lietuvos šviesuolius Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Vydūną, Martyną Liudviką Gediminą Rėzą, Vilių Kalvaitį. Ji rašo informatyvius, objektyvius, didelės meilės Tėvynei ir pedagogams straipsnius į Lietuvos Respublikos ir Amerikos išeivijos lietuvių spaudą apie Kaliningrado srities Regioninės lietuvių kalbos mokytojų (pirmininkas – Aleksas Bartnikas) asociacijos renginius. Pati daug padeda asociacijai.
Būdama aistringa knygos mylėtoja ji dažnai svečiuojasi Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje, padeda organizuoti renginius apie Mažosios Lietuvos šviesuolius lietuvininkus, pristatant Mažosios Lietuvos enciklopedijos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomus, susitinkant su laikraščio Mokslo Lietuva atstovais, skaitytojais ir rašinių autoriais.
Gerbdama savo tautos istorinę atmintį, žmones, daug nuveikusius lietuvių tautinei kultūrai ir švietimui, mokytoja E. A. Bukontienė puoselėja gimtąją lietuvių kalbą Kaliningrado srityje.