Lietuvos mokslų akademijos visuotiniame narių susirinkime nuskambėjo net du pranešimai apie vaikų sveikatą. Londono universiteto „Imperial College“ Pediatrijos katedros vadovas profesorius Endriu Bušas (Andrew Bush), kuris buvo inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsieniu nariu, pristatė vaikų kvėpavimo sistemos ligų tyrimų evoliuciją, o Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis apžvelgė vaikų sveikatos priežiūros tendencijas ir problemas Lietuvoje ir Europoje Sąjungoje.
Svarbūs pirmieji metai
Pirmieji gyvenimo metai labai svarbūs, nuo jų priklauso žmogaus sveikata ateityje. E. Bušas atkreipia dėmesį, kad kvėpavimo takų pokyčiai, įvykstantys iki ketverių metų, gali būti negrįžtami ir išlikti visam gyvenimui.
A. Valiulio teigimu, pirmaisiais gyvenimo metais virusinėmis ligomis serga daugelis vaikų, tačiau trečdalį vargina dusulys. Jei sergant virusine liga kūdikystėje pasireiškė dusulys, net po daugelio metų išlieka rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga, todėl tokiems žmonėms daug pavojingesni šios ligos rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas.
Nors labai svarbu surinkti kuo daugiau duomenų apie vaikų ligas pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau, anot E. Bušo, dėl etinių priežasčių vaikų plaučių ligų tyrimai – tikras iššūkis. Pvz., suaugusiam bronchoskopiją galima atlikti gavus jo sutikimą, o vaikui –
tik tuo atveju, jei jam bus klinikinės naudos. Be to, tiriant vaikų kvėpavimo ligas negalima jų traktuoti kaip suaugusiųjų.
Svečias iš Didžiosios Britanijos taip pat aptarė galimybes gydant bronchų astmą pasitelkti vitaminą D. Mokslininkai nustatė, kad žema vitamino D koncentracija organizme padidina šios ligos riziką, tačiau kol kas jo vaidmuo siekiant išvengti astmos nėra iki galo ištirtas.
Statistika neramina
Anot A. Valiulio, Lietuvoje vos 15 proc. 9–12 klasių mokinių yra visiškai sveiki. Kuo aukštesnė klasė, tuo daugiau nuo fizinio lavinimo pamokų atleistų vaikų: tik kas antras 11–15 metų berniukas ir kas penkta mergaitė yra pakankamai fiziškai aktyvūs.
Šiuo metu Europoje dirba daugiau kaip 82 tūkst. vaikų gydytojų, iš jų 40 proc – pirminės priežiūros srityje. Deja, situacija Lietuvoje nedžiugina. Uždraudus pediatrams savarankiškai teikti pirminio sveikatos priežiūros lygio paslaugas, labai sumenko jų ruošimas aukštosiose mokyklose. Vidutinis vaikų gydytojų amžius Lietuvoje sparčiai artėja prie 60 metų.
A. Valiulio teigimu, skubotai įdiegta šeimos gydytojo sistema pirminėje vaikų sveikatos priežiūros grandyje pavertė įkaitais ir vaikus, kurie negauna pakankamai kvalifikuotos pagalbos, ir gydytojus, kurie privalo išmanyti skirtingo amžiaus pacientų ligas. Palyginti su anksčiau veikusia pediatrine sistema, ji ne tik prastesnės kokybės, bet ir kainuoja brangiau. A. Valiulis pristatė naujo vaikų sveikatos priežiūros modelio projektą, kuris leistų vaikų gydytojui savarankiškai teikti antrines ir pirmines vaikų sveikatos priežiūros, o taip pat trumpalaikio stebėjimo paslaugas.
Paskaitos apie vaikų sveikatą Lietuvos mokslų akademijoje skaitytos įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“. Pagal jį taip pat sukurtas penkiolikos vaizdo reportažų ciklas „Mokslas iš arti“, leidžiama mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Vaizdo reportažus ir knygas galite rasti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje www.lma.lt.
Minėtą projektą Lietuvos mokslų akademija įgyvendina kartu su partneriais pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Jis finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis.
