Muzikologas, pardavęs dūšią GREIMUI

Profesorių Karolį Rimtautą Kašponį mokslo visuomenė daug metų žinojo kaip muzikos pedagogą, chorvedį, muzikologą, o pastaruosius bent trylika metų ir kaip ištikimą Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) gyvenimo lietuviškojo periodo tyrinėtoją. Nuo 2006 m. K. R. Kašponis gyvena Prienų globos namuose. Šito nežinančiam apie tai ir mintis nekiltų, ypač jei spręstų iš profesoriaus aktyvumo, visuomeniškumo ir dalyvavimo įvairiuose renginiuose ir iniciatyvose. Tad ir liepos mėnesį K. R. Kašponio 80-metis ne vienam mažiau jį pažįstančiam galėjo atrodyti tarsi netikėtumas. Globos namai ir skambus jubiliejus toli gražu ne visada asocijuojasi su aktyvaus mokslininko gyvenimu, gal veikiau su nuveiktų darbų rikiavimu, parašytomis knygomis lentynoje ar reikšmingomis publikacijomis, išugdytų darbų tęsėjų ir įkoptų mokslo viršukalnių vardijimu. Viso to reikia, bet šiuo atveju faktai byloja ir ką kita. Savo pavyzdžiu K. R. Kašponis įrodo, kad ir užtarnautame poilsyje žmogus gali mėgautis ne vien ramiu gyvenimo užutėkiu, bet, jei sveikata leidžia, ir toliau gali išlikti aktyvus tyrinėtojas, naudingas visuomenės narys, išlieka įvairių būdų pasitarnauti mokslui ar mokslo istorijai.

Dabar K. R. Kašponis gyvena savo parašytos knygos apie Algirdo Juliaus Greimo vaikystę leidybos rūpesčiais, bet tai tėra tik dalis jo dabartinio gyvenimo. Kad profesorius nenutolo nuo mokslinės ir aktyvios visuomeninės veiklos, patvirtina ir faktas, kad jis dalyvavo 2012 m. spalio 5–9 d. Kinijoje vykusiame XI pasauliniame semiotikos kongrese „Globalioji semiotika – tiltas tarp skirtingų civilizacijų“. Atstovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, ir tą užduotį atliko visai ne formaliai.
Į Pasaulinį semiotikos kongresą Kinijoje K. R. Kašponis vyko su pranešimu „Intelektualiųjų ir estetinių ženklų genezė A. J. Greimo biografijoje“, įteikė organizatoriams ir antro pranešimo – „Melodikos lyginamojo tyrimo tikimybinis-statistinis metodas (arba modelis)“ tekstą. Antrasis pranešimas parengtas pasiremiant
K. R. Kašponio habilitacinės disertacijos pagrindu išleistąja monografija „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ (1992 m.). Darbas svarbus ir kitų šalių muzikams, pasiryžusiems tyrinėti savo tautos melodikos ir harmonijos savitumus, kitų muzikinių kultūrų įtakas. Pasaulio semiotikai turėjo progos susipažinti ir su K. R. Kašponio ekspozicija „Algirdo Greimo vaikystė“. Visa tai neabejotinai praturtino semiotikų kongreso sekcijos „A. J. Greimas ir semiotika Lietuvoje“ darbą.
Nieko nuostabaus, kad K. R. Kašponis ligi šiol gyvena pasauliniame kongrese patirtais įspūdžiais, kuriuos gali pasakoti ištisomis valandomis – kad tik kantrus būtų klausytojas. Turi ir pasiūlymų, kuriais nesibodi pasidalyti ir su kai kurių šalies universitetų vadovais. Ir tai nėra į praeitį įkibusio žmogaus niurzglumas, o apie ateitį mąstančiojo nuoširdus susirūpinimas tuo, kas Lietuvoje vyksta semiotinių tyrinėjimų srityje, o ypač dėl to, kas dėl įvairių priežasčių nevyksta. K. R. Kašponis įsitikinęs, ir savo nuostatoms pagrįsti turi sukaupęs duomenų, kad daug ko nepadarome, ligi šiol nepanaudojame nė mažos dalies turimų galimybių. Ko gero, panašiai būtų galima pasakyti ir apie kitus aštuonis asmenis, kurie iš Lietuvos dalyvavo pasauliniame semio-tikų kongrese Kinijoje, ir taip pat jaučiančius atsakomybę už Algirdo Juliaus Greimo, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų, ne tik vardo garsinimą pasaulyje, bet ir jo darbų tąsą Lietuvoje. Norime mes to ar nenorime, bet į kiekvieną lietuvį tokio masto pasauliniuose mokslo renginiuose žiūrima ypatingai, kaip į tautos, pasauliui davusios A. J. Greimą, atstovą.
Kaip sakėme, K. R. Kašponis dabar gyvena Prienuose, ir tai savotiška lemtis, gal net simbolinis likimo pirštas, nes su Prienais glaudžiais biografiniais ryšiais susijusi ir visa Greimų šeima. Truputį apmaudu, kad tiltu per Nemuną įvažiuodami į Prienus, ar traukdami priešinga kryptimi, pamirštame, gal nė nežinome, jog tai Greimų tiltas. Šį vardą įgijęs 2010 m. būtent mūsų šio rašinio
herojaus K. R. Kašponio mokslinių tyrinėjimų ir atkaklumo skleidžiant savo tyrimų išvadas dėka. „Mokslo Lietuvoje“ apie tai rašyta, bet kai ką ir pakartoti nėra didelė nuodėmė.
Paryžiaus semiotikos mokyklos vieno iš žymiausių pagrindėjų Algirdo Juliaus Greimo tėvui mokytojui Julijonui (Juliui) Greimui (1882–1942) Fortūna lėmė tapti Prienų miesto burmistru (1934–1940). Jis daug nuveikė rūpindamasis šio miesto ir miestiečių gerove, bet apie tai dar prieš keletą metų nieko nebuvo žinoma, bent jau plačiau neminima. Suprantama kodėl: į Lietuvą atėjus bolševikams 1941 m. birželio 16 d. J. Greimas buvo suimtas kaip „liaudies priešas“, mat buvo ne tik burmistras, bet ir Lietuvos tautininkų sąjungos Prienų apylinkės pirmininkas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1929) ir kitais aukštais valstybės žymenimis. Kitaip tariant, savo tautos ir valstybės patriotas, todėl sovietų buvo ištremtas ir 1942 m. numarintas Sibire – Rešotų lageryje Krasnojarsko krašte. Vėliau viskas padaryta, kad ši asmenybė būtų neminima ir ištrinta iš tautos atminties. Iki 1954 m. tremtyje buvo priversta gyventi ir mokslininko motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė.
K. R. Kašponiui pradėjus plačiau ir giliau domėtis A. J. Greimu, neišvengiamai parūpo ir žymaus semiotiko tėvai. Išstudijavęs archyvų medžiagą, rado svarbių duomenų ir apie pasaulyje pagarsėjusio mokslininko tėvą Julijoną Greimą. Dabar žinome, kad jo sūnus Algirdas Julius atvažiuodavo į Prienus pas tėvus, vėliau parvykdavo ir vasaros atostogų metu iš Grenoblio, kur 1936–1939 m. studijavo lingvistiką. K. R. Kašponio iniciatyvos ir pastangų dėka, palaikius Prienų miesto savivaldybei ir Lietuvos vyriausybei, 2010 m. tiltui per Nemuną Prienuose suteiktas Greimų vardas, o atminimo lenta Prienuose buvo pažymėtas ir gyvenamasis namas J. Basanavičiaus g. Nr. 12, kur gyveno burmistro Greimo šeima, apsistodavo pas tėvus atvykęs būsimasis semiotikos mokslo kūrėjas.
Greimų tiltui per Nemuną iš Prienų teko nukeliauti net į Kinijos miestą Nankiną, tegu ir plakato pavidalu. Plakatas įspūdingas ir labai taikliai įprasmina Kinijoje vykusį XI pasaulinį semiotikos kongresą. Nuotraukoje virš Greimų tilto užrašas anglų kalba „Globalioji semiotika – tiltas tarp skirtingų civilizacijų“, o apačioje užrašas: „Greimų tiltas per Nemuną Prienuose. Lietuva“. Tik nenurodyta, kad tai „Mokslo Lietuvos“ nuotrauka. Šis plakatas tapo įvadiniu iš 17 ekspozicijos stendų parodoje „Algirdo Greimo vaikystė“, kurios autorius K. R. Kašponis ir kuri labai prasmingai praturtino kongreso darbą Kinijoje, o tai buvo išties grandiozinis didžios šalies vardo vertas renginys. Jis vyko Nankino pedagoginiame universitete (Nanjing Normal University). Nankinas tapo 19-ąją vieta, kur ši ekspozicija jau spėjo pabuvoti nuo to meto, kai pradėjo savo keliones per pasaulį. Pabuvojo su A. J. Greimo vaikyste ir jaunyste susijusiose mokslo, studijų ir gyvenimo vietose, pradedant nuo Kupiškio, Kunigiškių (Anykščių r.), Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Paryžiaus (Sorbonos universitete, Suomijos kultūros institute Prancūzijoje ir Mokslo apie žmogų rūmuose), Imatroje ir Helsinkyje Suomijoje, Lietuvos ambasadoje Maskvoje ir kitur. Paroda visur sukeldavo didelį susidomėjimą, ir ne vien tarp pasaulio semiotikų. Tai įdomu ir suprantama kiekvienam žmogui, nors retas, gal net unikalus dalykas – per vaiko, jo tėvų ir įtakos turėjusių asmenybių nuotraukas, koncentruotus aprašus prasmingai perteiktas būsimojo mokslininko ir kūrėjo asmenybės tapsmas, išryškinant kertinius tam tapsmui įtakos turėjusius momentus.
Ko gero, tik K. R. Kašponis ir galėjo tokią ekspoziciją sukurti, kuriai visiškai derėtų ir epitetas mokslinė. Taip tvirtinu, žinodamas, kaip atsakingai profesorius šio darbo ėmėsi ir kokie turiningi ekspozicijos aprašai. Išnaršė visą jam prieinamą valstybinių ir privačių archyvų fotodokumentiką, spaudoje skelbtas publikacijas, gilinosi į Greimų šeimos ikonografinę medžiagą. Maža to, rado laiko ir noro tartis su antropologu prof. Gintaru Česniu (jau amžiną atilsį), genetiku Kęstučiu Sasnausku, konsultavosi ir su Mokslo apie žmogų rūmų vadovu lingvistu ir psichoterapeutu prof. Ivanu Darrault-Harris. Šie mokslininkai iš A. J. Greimo vaikystės nuotraukų ir kitų biografijos momentų išsakė savo nuomonę apie žmogaus gabumų genezę, jų kilmės, vystymo ir kitus dalykus. Labai svarbu, kad K. R. Kašponis taip pat mokėsi Kupiškyje, tiesa, 15 metų vėliau už A. J. Greimą. Greimų šeima Kupiškyje gyveno 1920–1927 metais. Toje pačioje tada dar progimnazijoje mokytojavo tiek Greimo, tiek Kašponio tėvai. Mažai kam kyla abejonių, kad gyvenamoji aplinka, žmonės, su kuriais bendrauta, turi poveikį jei ne žmogaus gabumų užuomazgoms, kilmei, tai bent jų ugdymui ir plėtotei.
Kodėl K. R. Kašponį sudomino gabumų genezės ir raiškos dalykai? Pats gyvenimas į šią sritį kreipė. Ieškant ypač gabių vaikų, atrenkant juos į M. K. Čiurlionio menų mokyklą (dabar gimnazija) ir muzikos mokyklas, K. R. Kašponiui teko išklausyti daugiau kaip 10 tūkst. vaikų, nustatant jų muzikinius ir bendruosius gabumus. Antras sąlytis su išskirtinių gabumų sfera jam buvo pedagoginis darbas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tada Lietuvos valstybinė konservatorija), M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kurioje jam teko dėstyti tokioms ryškioms meninėms asmenybėms kaip Raimundas Katilius, Petras Bingelis, Gediminas Kviklys, Mūza Rubackytė, Birutė Vainiūnaitė ir daugeliui kitų. Kašponis kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius išugdė dvylika choro dirigentų.
O kelias į Greimą, semiotiką kaip prasmių paieškos mokslą, taip pat buvo visiškai natūralus, kadangi Kašponio habilitacinis darbas buvo skirtas muzikos melodikos ir harmonijos savybių tyrimui taikant lyginamąjį ir tikimybinius-statistinius metodus. Analizuojant muzikos, poezijos ir dailės ryšius neišvengiamai teko išeiti į semiotinių prasmių laukus, kuriuose jau vešėjo Algirdo Juliaus Greimo pasėtų daigų želmenys.
Mums belieka atlikti dar vieną šuolį – nuo Greimo semiotikos prie žmogaus gabumų genezės pažinimo, arba priešinga kryptimi – priklauso nuo atskaitos pozicijos. Tam reiktų prisiminti 2001 metus, kai Kašponis pirmą kartą dalyvavo Muzikos prasmės kongrese Imatroje (Suomija). Kalbėdamasis su kongreso organizatoriais, A. J. Greimo mokiniu Sorbonoje, o tuo metu jau Helsinkio universiteto prof. Ero Tarasčiu (Eero Tarasti) ir prof. Costin Miereanu iš Sorbonos universiteto, Kašponis puse lūpų užsiminė, kad yra baigęs tą pačią Kupiškio gimnaziją, kurioje mokėsi ir Greimas, mokytojavo ir judviejų tėvai. „Tai kodėl Jums nepaanalizavus Greimo gyvenamojo periodo Kupiškyje?“ – šis dviejų garbių profesorių pasiūlymas Kašponį pastūmėjo imtis veiklos, kuriai jis kaip retas kuris pastaruosius 13 metų ir užsiima, skiria Greimo gyvenimo ir veik-los tyrinėjimams Lietuvoje. 2004 m. parengė dokumentinę ekspoziciją-studiją apie A. J. Greimo vaikystės metus Lietuvoje, pagrindinį dėmesį sutelkęs į jo mokslo metus Kupiškio mokyklose. Per 17 ekspozicijos stendų atskleidžiama vaiko gabumų vystymo(si) raida, kuri parodo ir žymios pasaulio mokslui nusipelniusios asmenybės tapsmą. Paroda susilaukė didelio įvairių kraštų semiotikų dėmesio.
Turime ir dar vieną Kašponio vaisingos tiriamosios ir visuomeninės veiklos rezultatą – daugeliu atveju būtent jo iniciatyvų dėka A. J. Greimo vardas atminimo lentose atsirado ant mokyklų ir gimnazijų pastatų, gyvenamųjų namų Kupiškyje, Marijampolėje, Kunigiškiuose (Anykščių r.) ir Šiauliuose, taip pat Prienuose ant tilto ir gyvenamojo namo J. Basanavičiaus g. 12. „Mokslo Lietuva“ spausdino publikacijas iš visų iškilmių, kai buvo atidengiamos šios atminimo lentos. Teko įsitikinti, kaip tie renginiai sujudindavo vietos bendruomenių ir atskirų žmonių gyvenimą, kėlė pasididžiavimą, kad iš Lietuvos kilo pasaulyje garsus mokslininkas, o įvairios Lietuvos vietovės su A. J. Greimo vardu vienaip ar kitaip susijusios. Kartu taip žadinamas suvokimas, kad Lietuva yra didelio potencialo šalis, tik reikia padėti jauniems talentams atskleisti savo gabumus, o tai jau ne vien pačių talentų, bet ir mokyklos, universiteto, visuomenės priedermė.
Šiais metais Prienuose K. R. Kašponis buvo du kartus iškilmingai pagerbtas. Sausio mėnesį Prienų rajono ir Birštono krašto skaitytojams skirto laikraščio „Gyvenimas“ tradicinėje šventėje profesorius buvo apdovanotas už Prienų krašto garsinimą. Garbės rašte, kurį K. R. Kašponiui įteikė Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas, taip ir užrašyta: už Prienų krašto vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. Taip ir yra, nieko perdėto. Sveikinant buvo minima, kad Prienuose profesoriui atsirado daugiau galimybių atsidėti pamiltosios A. J. Greimo temos tyrinėjimams. Galėjo atrodyti, kad tai jau pernelyg sureikšminta ir kiek prasilenkta su tikrove, bet įsigilinus tenka pritarti. Profesoriui globos namuose pirmiausia atkrito buitiniai ir sveikatos priežiūros rūpesčiai. Socialiniai darbuotojai jam padėjo įsisavinti darbo kompiuteriu subtilumus, prireikus išversdavo profesoriui įvairius laiškus ir dokumentus į anglų, vokiečių kalbą. Savo ruožtu profesorius globos namų gyventojams ir darbuotojams atsilygina įvairių renginių metu papasakodamas įdomių dalykų iš savo pedagoginės ir gyvenimiškosios patirties, užkrėsdamas pažinimo virusu savo klausytojus. Turi kur pritaikyti ir savo profesines žinias. Randa progų pasidalyti savo mintimis apie globos namuose vykstančius koncertus ir renginius, vertindamas vietinius ir atvykusius atlikėjus, gali kvalifikuotai patarti, kaip tobulinti muzikinius ir meninius jų gebėjimus.
Liepos 24 d. Karolis Rimtautas Kašponis minėjo savo 80-ąjį gimtadienį, su kuriuo jį pasveikino Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas, mero patarėjas Raimundas Morkūnas, Prienų globos namų direktoriaus pareigas laikinai einantis Gintas Pačėsas ir darbuotojai. Muzikinę programą, kurioje skambėjo klasikinė ir pačių atlikėjų sukurtoji muzika, profesoriui dovanojo Kauno technologijos universiteto studentės Eglė Gelažiūtė ir Sonata Packevičiūtė.
Sveikindami garbųjį jubiliatą su 80-mečiu kartu spausdiname ir jo pokalbį su „Mokslo Lietuva“. Profesoriaus Karolio Rimtauto Kašponio akimis bandysime pažvelgti, kas dabar vyksta semiotikos mokslo pasaulyje, kaip vertinamas mūsų tėvynainio semiotikos klasiko Algirdo Juliaus Greimo mokslinis palikimas ir kiek jis svarbus šiandienos mokslui. Kartu pamėginsime aptarti, kiek semiotikos mokslai svarbūs Lietuvos aukštosioms mokyk-loms, kitaip tariant, ar pateisiname A. J. Greimo tėvynės įvaizdį pasaulyje. Visa tai galima vertinti ir kaip XI pasaulio semiotikos kongreso Kinijoje pamokas, pabrėžiant jų orientalistinį ir lituanistinį pobūdį.
Gediminas Zemlickas