Spausdiname Lietuvai atstovavusios mokslininkų delegacijos XI pasaulio semiotikos kongrese Kinijoje (2012 m. spalio 5-8 d.) vadovo prof. Dariaus Kučinsko atsiliepimą.
Kongresas Kinijoje tapo vienu reikšmingiausių pasaulio humanistinės minties puoselėtojų sambūriu. Tai, kad kongresas vyko Azijoje ir tai, kad jis buvo pavadintas „Tiltu tarp civilizacijų“, rodo labai rimtus pokyčius ne tik pasaulio ekonomikoje, bet ir visuomeninio gyvenimo ir mokslo srityje. Kongreso dalyviai atstovavo visiems žemės kontinentams, jo metu buvo apibendrintai pristatyta atskirų regionų semiotinės minties raida, gilintasi į atskiras potemes, galiausiai pateiktas apibendrintas šiuolaikinio žmogaus požiūris į pasaulio sampratą ir jo vertinimą.
Labai svarbu tai, kad šiame kongrese Lietuva pirmą kartą pasirodė kaip susitelkusi ir vieninga komanda, reprezentuojanti Algirdo Juliaus Greimo idėjų tąsą ir sklaidą pačioje Lietuvoje. Pirmą kartą pasauliniame semiotikų kongrese Lietuvai atstovavo ne vienas ar du mokslininkai, o grupė, sudaryta iš semiotikų, dirbančių įvairiuose Lietuvos universitetuose. Tai leido pademonstruoti semiotikos mokslo įvairovę Lietuvoje ir tuo pačiu tam tikrą tyrimų metodologijos vienalytiškumą, paremtą visų pirma Greimo darbais.
Dalyvavimas tokio masto kongresuose leidžia pirmiausia pasitikrinti, ar mes patys nenuklystame į savitikslių analizių akligatvius, kiek mūsų tyrimai aktualūs ir reikšmingi tarptautiniu mastu, galiausiai pasitikslinti paties semiotikos mokslo terminiją ir reikšmes, kurios kinta taip pat sparčiai, kaip ir visas mus supantis pasaulis. Tad kartais išankstinis mūsų nusistatymas, jog mes geriausiai suprantame, kas yra semiotika (nes šio mokslo vienas kūrėjų yra tautietis Greimas), tampa netgi kliūtimi priimti natūralius gyvo proceso ir šiuolaikinio semiotikos mokslo pokyčius.
Tai, kad pavyko suburti atskirose Lietuvos institucijose dirbančius mokslininkus po vienu semiotikos skėčiu, jau byloja apie subrendusį pajėgų potencialą naujoms studijų ir mokslo erdvėms Lietuvoje užkariauti. Nuolatinis pasaulio semiotikų asociacijos prezidento prof. Ero Tarasti palaikymas, o ir Nacionalinės premijos skyrimas semiotikui Kęstučiui Nastopkai tarsi patvirtina, jog sudarytos visos išorinės ir vidinės sąlygos rastis semiotikos draugijai, startuoti jungtinei semiotikos mokslo programai ir įvairioms (ne tik literatūros srityje) semiotikos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Iki šiol Lietuvoje dominavo dvi semiotikos šakos: literatūros ir muzikos semiotika. Pirmoji daugiau koncentruojasi Vilniaus universitete Greimo centre, antroji šaka nėra taip struktūriškai formalizuota, bet veikia ne mažiau aktyviai (pvz., 2008 m. Europos muzikos semiotikų kongresas organizuotas Lietuvoje, apsijungus Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir KTU). Kitos šiuolaikinės semiotikos šakos Lietuvoje kol kas nėra išplėtotos, nors galimybių ir čia labai daug. Kongreso Kinijoje metu patyrus, kokia įvairi ir gyvybinga reikšmės ir vertės diskusija (o tai ir yra semiotikos pagrindas), neabejotinai ir Lietuvoje atsiras mokslininkų norinčių ir gebančių plėtoti naujas šiuolaikinės semiotikos šakas, nes visa tai leidžia geriau suprasti mus supantį pasaulį, visuomenę ir mūsų pačių paskirtį.
Prof. Darius Kučinskas
Kauno technologijos universitetas
