Simbolinė kapsulė įprasmino Lietuvos kaip į protus investuojančios šalies įvaizdį

2013 m. spalio 11-oji į Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro istoriją įeis kaip statybos pradžios diena. Tai simbolinė data, reiškianti, kad tą dieną pradėtame statyti centro pastate įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Į iškilmių ceremoniją atvyko Lietuvos Res-publikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, laikinai Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. Jūras Banys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Alfonsas Daniūnas, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis, UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Damušis, UAB „Fima“ generalinis direktorius Gintaras Juknevičius ir daug kitų garbingų svečių, akademinės bendruomenės narių.

Universitetų ir slėnio sinergijos ženklai
Iškilmės prasidėjo moderniausiame nepriklausomybės metais kultūros reikmėms Lietuvoje iškilusiame statinyje – naujojoje Vilniaus universiteto bibliotekoje. Simboliška, kad jis išaugo Studentų miestelyje Antakalnyje, kur kyla ir „Saulėtekio slėnis“. Teisingas renginį vedusio Rolando Maskoliūno pastebėjimas: šalia moderniausio kultūrai skirto statinio po kelerių metų išaugs moderniausias mokslo statinys – Nacionalinis
fizinių ir technologijos mokslų cent-ras. Šios sąsajos turinys papildomų komentarų tarsi nereikalauja. Daugiau klausimų gali kelti būsimų šioje vietoje iškilsiančių statinių architektūrinės darnos subtilumai.
Žaliajame Antakalnio kampelyje iškilęs naujasis Vilniaus universiteto bibliotekos dinamiškų laužytų formų statinys žymi ne šiaip modernios architektūros drąsų žingsnį, bet esminį Lietuvos universitetinės kultūros ir naujo Vilniaus ženklą, nepriklausomybę atgavusios valstybės ateities viziją. Pradžia įspūdinga, o bibliotekos pastatą projektavusi R. Paleko ARCH studija vertinimo kartelę pakėlė taip aukštai, jog dabar šis rekordinis aukštis ir bus atskaitos pradžia vertinant kitus naujus objektus. Kaip į šią gamtinę aplinką ir pradėtą formuoti architektūrinę erdvę „įsipaišys“ Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro bei Jungtinio gyvybės mokslų centro pastatai? Iš dalies atsakymą turėsime po pusantrų
metų, nes 2015 m. kovo mėnesį Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastatas turėtų būti ne tik užbaigtas, bet ir pradėtas eksploatuoti.
Pastatą projektavo UAB „AKG“ architektai (Remigijus Bimba, Markas Gorpinič, Gintaras Adlys, Laura Dabravalskytė), visa projekto „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“ vertė – 239 mln. litų. (Palyginimui: atkuriant Valdovų rūmus Vilniuje iki š. m. gegužės mėnesio buvo atlikta darbų už 261 mln. litų.) Praverstų ir patikslinimas: statyboms skirta 130 mln. litų, o įrangai – 107 mln. litų. Iš Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojama 15 proc. išlaidų, o 85 proc. – iš ES struktūrinių fondų. Statybos darbai patikėti UAB „Hidrostatyba“, o UAB „Fima“ įrengs laboratorijas ir atliks kitus atsakingus ir subtilius elektroninių sistemų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus. Dalis jų bus unikalios, atitiks griežtus IS05, IS06 ir IS07 reikalavimus, privalomus atitinkamo švarumo klasės patalpoms.

Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis savo prakalboje, pavadintoje „Žinutės, palydint kapsulę“ pateikė nemažai įdomios informacijos. Beje, jo vadovaujamo centro nereiktų painioti su pradėtuoju statyti Nacionaliniu fizinių ir technologijos mokslų centru, nors klaidinančios painiavos įneša panašūs skirtingų darinių pavadinimai. Neišvengta sutapatinimo ir per simbolinės kapsulės, žyminčios statybos pradžią, renginį.
G. Valušis priminė, kad Vilnius pagal gyventojų išsilavinimą yra vienas iš pirmaujančių pasaulio miestų, nedaug atsiliekantis nuo Kembridžo. Pagal šį kriterijų esame šalia Edinburgo ir gerokai lenkiame Londoną. Vienas garbingiausių Europoje Vilniaus universitetas sparčiai modernėja, jame įsikūrė Verslo inkubatorius „Saulėtekio slėnis“, šiemet duris atvėrė moderniausia Lietuvos biblioteka, o spalio 11-ąją įkasdami kapsule su laišku ateities tėvynainiams įprasminsime kertinį slėnio kūrimo etapą – naujo technologijų flagmano statybos pradžią. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre savo pajėgas apjungs trys stipriausios Lietuvos mokslo institucijos – Vilniaus universitetas (Fizikos ir Chemijos fakultetai, Teorinės fizikos ir astronomijos bei Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutai), dabar veikiantis Fizinių ir technologijos mokslų centras (Fizikos, Chemijos ir Puslaidininkių fizikos institutai) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Elektronikos fakultetas).

Anot G. Valušio, kuriamo centro pagrindas – naujas technologinis modulis, kurio Lietuvos mokslininkai dar niekada neturėjo. Viena šalia kitos bus plėtojamos puslaidininkių nanotechnologijos, organinių medžiagų, lazerių, šviesos ir kitos unikalios technologijos. Šalia viso to bus sukurti atviros prieigos centrai, naujos įmonės, kurios teiks naujas technologines paslaugas. Visa tai bus sutelkta 24-iose naujai suformuotose laboratorijose, jose dirbs dagiau kaip 700 darbuotojų, tarp kurių tikimasi matyti ir iš svetur sugrįžusius talentus. Iš ligi šiol veikusių darinių kuriama nauja Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų struktūra. Pačios gyvenimo realybės pagimdytas sprendimas, nes mokslas brangus malonumas, nedidelei valstybei neįmanoma kiekvienos atskiros institucijos aprūpinti net būtiniausia aparatūra. Todėl Centre kuriamos laboratorijos veiks atviros prieigos principu, jų mokslinė ir technologinė įranga galės būti naudojama ir verslo reikmėms, tam bus atliekami atitinkami tyrimai.
Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras integruos mokslą, verslą ir studijas. Šioje struktūroje bus sutelktos tos sritys, kuriose Lietuvos mokslininkai turi gerų galimybių ir išsikovoję pakankamai platų tarptautinį pripažinimą. Būsimame centre bendradarbiaus gilią patirtį įgijusi profesūra ir talentingas jaunimas. Geras pagrindas, kad turėtume aukštos kokybės mokslą, būtų kuriami aukštos pridėtinės vertės produktai, o šalis žengtų konkurencingumo didinimo linkme. Turime remtis savo protu, išmone, žmonių veržlumu ir tikėjimu tuo, ką darome. Tokių galimybių, kaip ir paties mokslo reikmėms skirto pastato, kur po vienu stogu susiburs į vieną darinį tiek skirtingų institucijų, Lietuva dar neturėjo.

Grafeno simbolika ant būsimo statinio sienų
G. Valušis kvietė dažniau prisiminti genialųjį Leonardą da Vinčį, technologijos meno kūrėją, mokiusį žvelgti į tai, kas ne visados aišku ir užslėpta. Tarsi siekdamas čia pat pademonstruoti didžiojo Leonardo siūlomą pažinimo metodą, kalbėtojas pasiūlė atidžiau įsižiūrėti į būsimojo Nacionalinio centro pastato architektūrinį projektą. Pastato struktūrą sudaro tarsi koriai, tik jie skirti ne medui ir vaškui gaminti. Tai grafeno simbolika, naujos anglies atmainos, nuo kurios atradimo nepraėjo nė dešimt metų, o ji jau vadinama ateities medžiaga.

Pasaulio spauda praneša neįtikėtinų dalykų. Grafeną pritaikius telekomunikacijose internetą bus galima paspartinti šimtą kartų, saulės elementai su grafenu bus 1 nanometro storio, jau sukurtas bene tūkstantį kartų jautresnis už dabartinius vaizdo jutiklis, leisiantis net prietemoje išgauti ryškias nuotraukas, nenaudojant blykstės. Kinai grafeno pagrindu sukūrė lengviausią pasaulyje medžiagą – aerogelį, o amerikiečiai pritaikę grafeną paskelbė atradę pigią ir efektyvią jūros vandens gėlinimo technologiją. Grafenas elektronikoje pakeis iki šiol plačiai naudojamą silicį, tad nauji technologijų stebuklai tęsis ir atliks dar ne vieną technologinį kvapą užimantį perversmą.

Nacionalinio centro pastato architektūrinis sprendimas vykusiai perteikia grafeno simboliką – kartu tai ir architektų subtilus palinkėjimas centre dirbsiantiems mokslininkams imtis įgyvendinti pačias drąsiausias idėjas.
Prezidentė pažadėjo dirbti su kelne
Ir dar paminėsime, kas labai svarbu. Kuriamas Nacionalinis centras savo veikla apjungs visus penkis Lietuvoje kuriamus slėnius. Du iš jų kuriami Vilniuje („Saulėtekio“ ir „Santaros“) ir Kaune („Santakos“ ir „Nemuno“), vienas – Klaipėdoje (Jūros slėnis). 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse „Saulėtekio slėnyje“ bus suformuota moderniausia šalyje fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Pakviesta tarti sveikinimo žodį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisiminė, kaip šiais metais Saulėtekio slėnyje jau dalyvavo atidarant naująjį Vilniaus universiteto bibliotekos pastatą. Pasidžiaugė, kad jame veikla aktyvi ištisą parą, o į atskirus renginius tenka užsirašyti net prieš mėnesį. Kaip labai reikšmingą, tegu ir simbolinį, įvykį Prezidentė apibūdino Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pradžią. Prezidentė prisipažino pasiryžusi tokią įsimintiną dieną padirbėti net su kelne, kad tik naujo centro ateitis būtų užtikrinta.
Iškilmių dalyviams buvo labai smalsu, kaip Prezidentė vykdys pažadą, bet šios renginio dalies dar teko palaukti, išklausyti ir kitų garbingų svečių prakalbų. Organizatorių garbei turime pripažinti, kad kalbos neprailgo, reglamento laikytasi pavyzdingai. Kalbėta dalykiškai ir lakoniškai, ko gero, kalbėtojams teko gerokai parepetuoti, kad mintis sutalpintų į jiems skirtas minutes.

LR švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pažymėjo, kad atėjome ne į tuščią vietą, mokslo institucijos, sudarysiančios Nacionalinio centro pagrindą ir dabar sėkmingai bendradarbiauja su verslu, steigia vadinamuosius spartuolius, užmezgę ryšius su žymiausiomis pasaulio kompanijomis ir garsiausiais universitetais.
Laikinai Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. Jūras Banys pažymėjo, kad kelias į naująjį centrą buvo ilgas ir labai nelengvas. Pirmosios idėjos apie tokį centrą universitete ėmė sklandyti nuo 2003 m., o vieną iš tos idėjos autorių prof. emeritą Algį Petrą Piskarską buvo malonu matyti aprašomose iškilmėse. J. Banys buvo originalus: padėkojo visoms Lietuvos valdžioms, kurios vadovavo valstybei nuo 2003-iųjų ir įrodė, kad strateginius projektus vis dėlto sugebame įgyvendinti. Rektorius perfrazavo amerikiečių astronauto Neilo Armstrongo žodžius ištartus žengus pirmuosius žingsnius Mėnulyje: „Tai, kas vyksta šiandien, tėra mažas žingsnelis, tačiau 2015 m. balandį mes žengsime visai į kitą kokybinį mokslo, studijų ir bendradarbiavimo su verslu lygį“.
VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas fizinius ir technologijos mokslus apibūdino kaip pažangos varomąją jėgą ir neslėpė pasitenkinimo, kad statomame centre bus sutelkti svarbiausi šių sričių Lietuvos mokslo ištekliai, o mūsų jaunimas turės bent jau panašias darbo sąlygas kaip pažangiausiose šalyse, bus užtikrintas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.
UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Damušis ir UAB „Fima“ generalinis direktorius Gintaras Juknevičius pažymėjo, kad jų bend-rovių laukia nauji dideli iššūkiai, nes darbų grafikai labai įtempti. Teks ne tik įgyvendinti architektų sumanymus, bet ir padaryti tai, ko dar niekas Lietuvoje nedarė: įdiegti daugiau kaip 30 labai sudėtingų tarpusavyje susijusių elektroninių sistemų, įrengti unikalias itin švarias laboratorijas, taip pat apie 250 įvairių kitų laboratorijų. Tai bus didžiausias ir sudėtingiausias mokslo centras šalyje, kuriame pagaliau bus galima panaudoti Lietuvos mokslininkų potencialą, kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus.
Visi kalbėtojai pasirašė laišką ateities kartoms. Jis buvo įdėtas į kapsulę, su kuria visi pasirašiusieji, priešakyje su Prezidente, nusifotografavo. Studentų atstovai kapsulę su laišku iškilmingai nunešė į numatytą įkasti vietą. Pirmieji kastuvų griebėsi rektoriai, bet ir labai greit pavargo, tada jiems į pagalbą atėjo kiti laišką ateities kartoms pasirašiusieji. Kai skiedinio buvo pridrabstyta ir pripeckiota, su kelne ilgiausiai ir kruopščiausiai dirbo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be moterų Lietuvoje jokie reikalai nejuda.
Gediminas Zemlickas