Julius NORKEVIČIUS
Prof. habil. dr. Romualdui Mačiulaičiui spalis neeilinis. Tai gimtadienio mėnuo. Gimtasis miestas – Mažeikiai. O 2013 m. spalis dar svarbesnis, ypatingas: 24-oji diena primins, kad profesoriui jau suskaičiuota nemaža pragyventų metų suma, besibaigianti penketu. Kai Romualdas Mačiulaitis mokėsi Mažeikių rajono Tirkšlių J. Garelio vidurinėje mokykloje, ką tik paminėtu skaičiumi buvo vertinamas mokinio labai geras vieno ar kito dalyko žinojimas. Ir ties jo pavarde klasės dienyne rikiavosi beveik penketukai ir mokyklą 1966 m. baigė sidabro medaliu. Vadinasi, vaikui visi dalykai vienodai patiko ir sekėsi. Bet labiausiai jį traukė chemija, ypač bandymai. Todėl Vilniaus universitete pasirinko chemijos studijas. Studijavo sėkmingai. Per visą studijų laiką Romualdas Mačiulaitis dainavo universiteto dainų ir šokių ansamblyje. Čia susipažino ir įsimylėjo ansamblio skudutininkę, būsimąją matematikę Aldoną. Baigdami studijas du energingi ansambliečiai atšoko studentiškas vestuves.
Būsimasis profesorius dar studijuodamas pradėjo darbuotis Lietuvos MA Chemijos ir cheminės technologijos institute polimerinių medžiagų sektoriaus vyresniuoju laborantu. 1972 m. gavęs universiteto baigimo diplomą, įsidarbino valstybiniame mokslinių tyrimų institute (MTI) „Termoizoliacija“ ir išaugo iki laboratorijos vedėjo (iki 1998 m.). Nuo 1993 m. dirba ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. 1996–2010 m. – Statybinių medžiagų kated-ros vedėjas. Šiandien minėtos katedros profesorius.
Romualdas Mačiulaitis 1980 m. apgynė technikos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją, 1993 m. – technikos mokslų habilituoto daktaro disertaciją. Jam suteikti: statybinių medžiagų ir gaminių specialybės vyriausiojo mokslo darbuotojo (1987), docento (1997), profesoriaus (1999) vardai.
Profesorius mokslo tiriamąjį darbą dirba nuo 1969 metų. Vienas ir su bendraautoriais publikavo daugiau kaip 200 mokslo darbų, tarp jų 7 monografijas, 16 išradimų ir 5 patentus, 2 vadovėlius, 15 mokomųjų ir metodinių knygų ir kt. Svarbiausia monografija – „Fasadinės keramikos atsparumas šalčiui ir ilgaamžiškumas“ (lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis 1996, rusų kalba 1997). Mokslo-tiriamojo darbo rezultatus pateikė daugiau kaip 50 ataskaitų, apsvarstė ir aprobavo daugiau kaip 50 respublikinių ir tarptautinių mokslo konferencijų ir seminarų, parengė daugiau kaip 20 standartų, kitų normatyvų, o panaudojant išradimus, savo bei bendraautorių mokslinių darbų rezultatus tiesiogiai įdiegė įmonių bei mokslo įstaigų laboratorijose ne tik Lietuvoje, bet ir TSRS, NVS šalyse iš viso 40 kartų. Todėl jam buvo suteiktas TSRS nusipelniusio išradėjo vardas.
Pradėjęs darbinę veiklą būsimasis mokslininkas susidomėjo polimerais ir šios tematikos tyrimai nepaleidžia jo iki šiandien. Polimerų savybių tyrimams bei jų diegimui į praktiką jis skatina ir savo doktorantus. Vilniaus Gedimino technikos universitete niekam ne paslaptis, kad profesorius – kietas vadovas. Doktorantų tai negąsdina.
Ne vienas, kaip Valentin Antonovič, Donatas Lipinskas, Sergejus Gaidučis, Vladas Praniauskas ir kiti daktaro disertacijose ar jų santraukose dedikacijomis dėkoja už nuoširdų rūpestį, milžinišką indėlį, už geranoriškumą, visapusišką paramą, tėviškai „kietą“ ranką, rengiant mokslinį darbą. Ir nebuvo atvejo, kad nors vienas, pasirinkęs doktorantūros studijas pas prof. habil. dr. R. Mačiulaitį nebaigtų daktaro disertacijos sėkmingu gynimu. Per 40 darbo metų mokslo ir mokymo įstaigose išdirbęs R. Mačiulaitis jau padėjo 14 jaunuolių įsilieti į Lietuvos mokslininkų gretas.
Valentin Antonovič – pirmasis profesoriaus parengtas technologijos mokslų, statybos inžinerijos daktaras, kuris mokslinį darbą apgynė 1999 m. Jis rengdamas disertaciją „Natrio silikato ir jo tirpalo įtaka kaitrai atsparaus betono savybėms“, sukūrė naujas kait-rai atsparias medžiagas, skirtas šiluminių agregatų vidinėms konstrukcijoms.
Po dvejų metų technologijos mokslų statybos inžinerijos daktaro disertaciją „Dispersinių ir pluoštinių intarpų įtaka kompozitų iš porizuoto betono savybėms“ sėkmingai apgynė Marijonas Sinica. Eksperimentais sukūrė naujos sudėties porizuotų betonų kompozitines medžiagas iš vietinių žaliavų plonasienių dirbinių gamybai. Taip pat nustatė, kad naujų medžiagų džiūstamųjų deformacijų ypatybės lemia bandinių armuotų stiklo audinio tinkleliu sąlygų įvairovė, kuri ir apsprendžia kompozitų galimą šutinimo temperatūrą, smūginį stiprį ir kitas savybes. Jis ištyrė trijų rūšių tinko, penkių rūšių pabarstų ir aštuonių rūšių naujų dažų dangų kompozitų apdailos ilgaamžiškumą pagal eksploatacinį atsparumą šalčiui. Atliktų tyrimų pagrindu sukurti nauji gaminiai panaudoti gyvenamųjų namų sienoms šiltinti. Naujais daugiasluoksniais termoizoliaciniais elementais iš vidaus apšiltintos kai kurių gyvenamųjų namų sienos Pilaitės gyvenamajame rajone, M. Mažvydo vidurinės mokyklos vienoje klasėje, Mykolo Romerio universiteto bendrabutyje ir kitur.
Panašiu intervalu (metai, du) mokslininkų gretas papildė kiti R. Mačiulaičio doktorantai. Tai Ramunė Žurauskienė, Džigita Nagrockienė, Olga Kizinievič, Jurgita Malaiškienė, Sergejus Gaidučis, Andrius Buska, Marija Vaičienė. Ir visi mokslo darbai svarbūs ir aktualūs naujų, statybos medžiagų ir gaminių kūrimo tematikai, moksliškai ir praktiškai pagrįsti pagal vertę bei naudą.
Iki 2004 m. Lietuva neturėjo gaisrinės saugos tematikos mokslo daktaro. Pirmasis tokį mokslo laipsnį (pagal technologijos mokslų, statybos inžinerijos kryptį ) pelnė gaisrinės saugos pirmosios laidos bakalauras Andrius Žukas ir VGTU Statybos fakulteto absolventas Kęstutis Lukošius. Abu daktaro disertacijas, kurių parengimui vadovavo R. Mačiulaitis, gynė tą pačią dieną. Tačiau pirmenybė atitenka Andriui Žukui, nes VGTU Statybos inžinerijos mokslo krypties taryba keliomis valandomis anksčiau pripažino, kad jo darbas vertas mokslo daktaro laipsnio. Tai formalus pirmumas. Abiejų jaunųjų mokslininkų gaisrinės saugos tematikos darbai yra svarbūs, jų išvados ir rekomendacijos reikšmingos praktinėje veikloje.
eilėje Džigita Nagrockienė, Ramunė Žurauskienė, Jurgita Malaiškienė, Olga Kizinievič;
2 eilėje – Andrius Žukas, Marijonas Sinica, Kęstutis Lukošius, Donatas Lipinskas, Valentin
Antonovič; 3 eilėje – Andrius Buska, Mindaugas Grigonis, Marija Vaičienė, Sergejus Gaidučis ir Vladas Praniauskas
R. Mačiulaitis neapsiribojo šių pirmųjų gaisrinės saugos tematikos mokslo daktarų rengimu. Per aštuonerius metus jis pagelbėjo dar trims VGTU doktorantams – Donatui Lipinskui, Vladui Praniauskui ir Mindaugui Grigoniui papildyti paminėtos krypties mokslininkų gretas.
Visi penki paminėti gaisrinės saugos tematikos mokslo daktarai yra Statybos fakulteto Darbo ir gaisrinės saugos katedros absolventai, kur jie baigė paminėtos tematikos bakalauro studijas. Vėliau Statybos fakultete ir paminėtos tematikos magistrantūrą. Kodėl vadovauti jų doktorantūros studijoms teko ilgamečiam Statybinių medžiagų katedros vedėjui, turinčiam chemiko bazinį išsilavinimą? Atsakymas lyg ir aiškus: gaisro kilimo priežastys daug priklauso nuo medžiagų, kurios panaudotos pastato statybai, jo apdailai, savybių bei priežiūros, eksploatavimo. Be to, degant medienai, plastmasėms, dažų dangoms ir kitiems polimerams vyksta sudėtingos cheminės reakcijos. Kas geriau šiais klausimais gali patarti, besirengiantiems pasirinkti gaisrinės saugos tematikos mokslininko kelią, jeigu ne patyręs chemikas ir kartu statybinių medžiagų ir jų gaisrinės saugos specialistas. Disertacijų gynimo metu tai visuomet pastebi ir palankiai vertina tiek oponentai, tiek disertacijų gynimo tarybos nariai.
Kas būdinga šio mokslininko vadovautiems doktorantams? Pirmiausiai gilus, visapusiškas teorinis pasirengimas nagrinėti pasirinktą temą. Todėl jų naudotos literatūros sąraše gerokai per šimtą, o kartais ir daugiau pozicijų. Kitas geras bruožas – disertaciją lydi 12-20 publikacijų mokslo spaudoje, skaityti pranešimai šalies ir tarptautinėse konferencijose. Mindaugas Grigonis laikraštyje „Ugniagesys“ (2012 m. gruodis, Nr. 16–17) prisipažino, kad disertacijos tema skaitė 13 pranešimų, iš jų 2 užsienio konferencijose. O svarbiausių paminėtų disertacijų skiriamasis bruožas – ryšys su statybinių medžiagų gamintojais, gaisrinės saugos specialistais, todėl jaunųjų mokslininkų tyrimo išvados turi didelę praktinę reikšmę. Tai liudija sukurti gaminių technologijų gerinimo, svarbiausia jų kokybės ir ypač ilgalaikiškumo didinimo būdai. Keturiems jauniems mokslininkams jau įteikti patentai. O keletas dar laukia paraiškų pripažinimo patentais.
Visi paminėti profesoriaus R. Mačiulaičio auklėtiniai tęsia mokslinį ir/ar pedagoginį darbą. Bene labiausiai pastebimas VGTU Termoizoliacijos institute dirbantis Valentin Antonovič, kurio moksliniai tyrimų rezultatai įdiegti į gamybą. Ir jis, kartu su kitais, įvertintas Valstybine mokslo premija. Šis R. Mačiulaičio išugdytas mokslininkas ženkliai koptelėjo ir karjeros laiptais. Jis yra VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto vyriausias mokslo darbuotojas ir vadovauja VGTU Medžiagų inžinerijos mokslo krypties (08T) doktorantūros komitetui. Tuo pačiu yra instituto Statybinių dirbinių technologijos laboratorijos vedėjas. Be to, V. Antonovič vadovauja ir Civilinės inžinerijos mokslo centro Statybinių medžiagų laboratorijai. Jis pirmininkavo ir M. Grigonio disertacijos gynimo tarybai. Pirmąjį doktorantą spėriai vejasi jo kolega M. Sinica, atlikęs habilitacijos procedūrą, užimantis vyresniojo mokslo darbuotojo paminėtoje instituto laboratorijoje, o Statybinių medžiagų katedroje profesoriaus pareigas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedroje studentams skaito paskaitas, dirba mokslinį darbą buvusios profesoriaus R. Mačiulaičio doktorantės Ramunė Žurauskienė, Džigita Nagrockienė, Olga Kizinievič, Jurgita Malaiškienė, Marija Vaičienė. Reikia pastebėti, kad R. Žurauskienė ir Dž. Nagrockienė po pirmųjų darbo metų universitete įvykdė visus reikalavimus docento pedagoginiam vardui įgyti ir gavo docento diplomus. And-rius Buska dirba UAB „Rockwool“ Techniniu vadovu, o Statybinių medžiagų katedroje neretai pirmininkauja magistro laipsnio suteikimo komisijoms baigiamųjų darbų gynimo metu. Darbo ir gaisrinės saugos katedroje dėstytojauja Sergejus Gaidučis.
Kęstutis Lukošius savo karjeroje iškilo iki Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pavaduotojo pareigybės ir dirbo VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros docento pareigose, kol nusipelnė docento diplomo. Vėliau susidomėjo priešgaisrinių įrenginių projektavimu ir dabar dirba UAB „Poliprojektas“. Be to, Kęstutis Lukošius yra išrinktas ir Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos (LGSA) prezidentu. Andrius Žukas dirba SPSC (statybinės produkcijos sertifikavimo centre). Donatas Lipinskas, M. Grigonis ir Vladas Praniauskas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimo centro darbuotojai ir kasdieninėje veikloje panaudoja mokslininko žinias, kompetenciją. Visi jie vienareikšmiškai prisideda ir prie mokslo žinių, rekomendacijų sklaidos: dėstytojavo VGTU arba vadovauja čia bakalaurų ir magistrų baigiamiesiems darbams.
R. Mačiulaitis rengia dar vieną doktorantą – Andrejų Jefimovą, kuris kartu dirba ir atlieka mokslinius tyrimus Gaisrinių tyrimų centre, siekiant giliau pažinti degimo ir gesinimo procesus, įvairios medienos pirolizės tematika. Po metų, kitų jis turi apginti disertaciją.
Būtina pažymėti, jog prof. Romualdas Mačiulaitis talkino ir konsultavo gaisrinės saugos specialistus, neseniai įgijusius mokslo daktaro laipsnį, pulkininką Mečislavą Griškevičių ir Zbigniev Karpovič.
Dera prisiminti ir pulkininką leitenantą Albertą Nyderį, buvusį Gaisrinių tyrimų centro (GTC) vadovą, kuris R. Mačiulaičio vadovaujamas parengė disertaciją tema „Putų polisterenu apšiltintų fasadų fragmentų gaisrinai tyrimai“ ir sėkmingai savo disertacinį darbą pristatė VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros posėdyje. Be to, jis sėkmingai išlaikė būtinus doktorantūros egzaminus. A. Nyderio nuopelnas ir tas, kad VGTU doktorantūroje studijas pradėjo GTC darbuotojai Andrius Žukas ir K. Lukošius. Beje, Vilniaus Gedimino technikos universitete liko tik suformuoti A. Nyderio mokslinio darbo gynimo tarybą pagal technologijos mokslus, statybos inžineriją (02T). Deja, naujausia mokslinė mintis jo pranešime apie putų polistireno degumo ypatumus 2001 m. Wellingtone, CIB Pasauliniame Statybos Kongrese taip ir išliko neišsakyta dėl pagrindinio autoriaus ir pranešėjo netikėtos mirties.
Vadovas nepamiršta savo ugdytinių. Dažnai juos kviečia bendriems moksliniams tyrimams. R. Mačiulaitis 2012 metus palydėjo vadovėliu „Statybinės medžiagos“ ir monografija „Statybinės keramikos charakteristikų ir technologinių parametrų reguliavimo galimybės“. Šių „Technikos“ leidyklos leidinių bendraautorės yra profesoriaus parengtos mokslų daktarės R. Žurauskienė ir J. Malaiškienė.
Taip ir bėga profesoriaus dienos. Darbų, sumanymų netrūksta. Ir nelieka laiko tiek, kad galėtų pakankamai pažaisti, pasidžiaugti vaikaičiais, kurie dažni svečiai jo namuose. Todėl neretai iš krykštaujančių mažylių išgirsta: „Seneli, išjunkite „kompą“ ir padėkite mums greičiau pastatyti didelį, didelį namą“. Ir profesorius dažnai, nors ir labai nenorėdamas palieka pailsėti pradėtą rašyti mokslinį straipsnį.