2012 m. Europos Komisijos išleistame Europos Verslininkystės savaitei skirtame leidinyje „Sėkmės paslaptis“ savo laimėjimais versle dalijasi vienintelė Lietuvos atstovė UAB „Ruptela“. Leidinyje pristatytos geriausios mažos ir vidutinės įmonės, kurios pradėjusios nuo smukaus verslo sėkmingai įsitvirtino rinkoje, savo prekes ar paslaugas eksportuoja ir į kitas šalis. Žinant, kad tik ketvirtadalis Europos Sąjungos mažų ir vidutinių įmonių yra užmezgusios tarptautinius ryšius ir tik 13 proc. iš jų – už ES ribų, „Ruptelos“ pavyzdys turėtų atrodyti patrauklus ir užkrečiantis daugeliui Lietuvos įmonių.
„Ruptela“, viena sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių, reiškiasi telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityje. Jos centrinis biuras įsikūręs Vilniuje, gamybos padalinys –
Kaune, o įmonės filialai veikia Baltarusijoje, Rusijoje, Airijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Elektronikos prietaisų gamyba ir įdiegimas, programavimas, nuotolinis stebėjimas – štai kuo užsiima įmonės specialistai. Nuo pat veiklos pradžios 2007 m. bendrovė orientavosi į eksportą, kadangi Lietuvos rinka pernelyg maža, kad būtų galima apsiriboti vien ja. Dabar „Ruptelos“ įranga montuojama pusšimtyje pasaulio šalių, iš jų gaunama apie 70 proc. bendrovės apyvartos. Daugiausia pajamų uždirbama iš krovininio transporto valdymo sprendimo „Trust Track“, kuris diegiamas ES, NVS, Afrikos ir Arabų pusiasalio šalyse.
Įrangą, kurią „Ruptelos“ specialistai montuoja į savo klientų automobilius, sudaro visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvas, mobiliojo ryšio modulis, sąsaja su transporto priemonės borto kompiuteriu ar skaitmeniniu tachografu. Šios priemonės užtikrina duomenų siuntimą realiu laiku į transporto valdymo sistemas, siekiant efektyvaus transporto priemonių valdymo ir optimalaus degalų naudojimo. Transporto veikla fiksuojama geografinėje erdvėje nuo Portugalijos iki Kazachstano, kur ir tiesiasi dažniausi Europos transporto bendrovių krovinių pervežimo maršrutai.
Pastebėsime, kad moderni „Ruptelos“ transporto stebėjimo, navigacijos ir kontrolės sistema įdiegta ir Lietuvos kariuomenėje. Sistema realiu laiku teikia duomenis apie transporto priemonių buvimo vietą, judėjimą, mechanizmų darbą bei kitą būtiną informaciją – atvykimą į numatytą vietą, viršijamą greitį trasoje, išsikraunantį akumuliatorių ar kitus gedimus. Sisteminama ir perduodama į stebėjimo centrą informacija užtikrina ne tik stebėsenos ir kontrolės, bet ir efektyvų transporto priemonių valdymą.
Kokią vietą UAB „Ruptelos“ diegiamoje techninėje įrangoje užima įterptosios sistemos aptarsime su šios įmonės įkūrėju ir direktoriumi Andriumi RUPŠIU.
Tas viliojantis modernumas
Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Andriau, ar savo techninėje veikloje Jūsų vadovaujamos įmonės specialistai naudoja terminą „įterptosios sistemos“? Gal apsieinate kitais įvardijimais?
Andrius Rupšys. Terminą naudojame, nors dažniausiai tas sistemas vadiname mikrovaldikliais, valdikliais. Įmonėje dirba apie 100 darbuotojų, iš jų apie 30 projektavimo padalinyje, kurį angliškai vadiname R&D – Research & Development. Būtent šiame padalinyje dirba tie inžinieriai ir specialistai, kurie užsiima mikrovaldikliais – įterptosiomis sistemomis.
(Gedimino Zemlicko nuotraukos)
ML. Jas gaunate gatavas savo poreikiams, o gal ir kuriate?
A. Rupšys. Kuriame gaminius, o mūsų produktas yra GSM / GPS stebėjimo įrenginiai. Pačių mikrovaldiklių – čipų, ar lietuviškai lustų, nekuriame. Ne tiek jau daug pasaulyje kompanijų, kuriančių integrines mikroschemas – mikroprocesorius, tad jų produkciją ir pritaikome savo gaminiams. Bet kuriame šiuolaikiniame elektronikos gaminyje rasime mikrovaldiklių – mobiliajame telefone, skaičiuotuve, diktofone, fotoaparatuose, tapatybės ar mokėjimų kortelėse.
ML. Nustota plačiau vartoti tokius įprastus terminus kaip „elektronika“, „mikroelektronika“, užtat paplito mikroprocesoriai, įterptosios sistemos, mikrovaldikliai.
A. Rupšys. Naujovės gražiau skamba. (Juokiasi.) Jeigu abiturientus pakviestume studijuoti radioelektronikos ar radiotechnikos, tai tarsi kviestume sugrįžti į senovę, radarų ir radijo aparatų epochą. O telekomunikacijų inžinerija skamba daug patraukliau. Aš pats esu baigęs Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, mano specialybė vadinosi telekomunikacijų fizika ir elektronika. Kai stojau, skambėjo labai moderniai, o kai pradėjome studijuoti, bene ketvirtame kurse pradėjo kilti klausimų: kodėl mūsų specialybę vadina telekomunikacijų fizika, jeigu prieš mus baigusiųjų tuos pačius mokslus diplomuose įrašyta radiofizikos specialybė.
ML. Vienas iš tų, kuris tokį diplomą gavo, dabar Jus ir klausinėja.
A. Rupšys. Tai štai mes tuos pačius mokslus krimtome, tik skirtingu laiku ir skirtingai pavadintus. Norėdami prisivilioti daugiau studentų universitetai prisigalvoja įvairių viliojimo būdų.
Antra vertus, toje pavadinimų kaitoje, matyt, galima įžvelgti ir tam tikrų moksle vykstančių pokyčių. Kai sakoma elektronika, tai suprantame plačią visumą – pradedant nuo analoginės elektronikos. Kai ištariame įterptosios sistemos, jau turime mintyje daugiau skaitmeninę elektroniką, veikiančią mikrovaldiklių pagrindu. Savo bend-rovėje mes taip pat pasiskirstę pagal veikimo sritis: elektronikos inžinieriai dirba su vadinamąja geležimi – kietąja dalimi, o įterptųjų sistemų ar mikrovaldiklių programuotojai specializuojasi savo lanksčiojoje srityje, nors išmano ir kietąją dalį, reikalui esant į rankas paima ir lituoklį. Bet jeigu jiems duosi užduotį trasuoti plokštes ar pan., tai jau būtų ne programuotojų specializacijos dalykas, pareikalautų papildomų pastangų. Vargu ar būtų tikslinga taip švaistytis savo specialistų darbo atitinkamoje srityje įgūdžiais. Tai jau elektronikos inžinieriaus sritis – trasuoti plokštes, parinkti ir dėlioti analoginius ir skaitmeninius komponentus, o į programavimo subtilumus jis gal ne tiek daug įsigilinęs. Žinoma, būna ir malonių išimčių, priklauso nuo asmenybės ir polinkių. Pasitaiko universalių specialistų, bet kiek man pačiam yra tekę dirbti bendrovėse, pastebėjau: jei yra daugiau kaip trys darbuotojai, neišvengiamai pradeda išsiskirti ir reikštis jų polinkiai, aiškėja specializacija.
Esame sprendimų teikėjai
ML. Kas Jūsų vadovaujamoje bend-rovėje „Ruptela“ svarbiausia, kaip glaustai apibūdintumėte jos veiklos specifiką? Pasaulyje telekomunikacijomis, ryšio priemonėmis užsiima daug kompanijų, o kuo išskirtinė Jūsų vadovaujama bendrovė? Juk siekiate išskirtinumo tam tikrose srityse – tad kokio?
A. Rupšys. Mes save matome kaip sprendimų teikėją, o ne dėžučių gamintoją. Tai reiškia, kad išsprendžiame tam tikras savo klientų problemas. Galima išspręsti ir tokią: kodėl neefektyviai naudojamos bendrovės transporto priemonės? O mūsų diegiama sistema, kad ir nedidelės dėžutės, konkretaus įtaiso pavidalu, kurią štai laikau savo rankose, yra viena iš problemos sprendimo priemonių.
Kai 2007 m. pradėjome įmonės veiklą, tebuvome trys darbuotojai. Buvo prieškriziniai metai, neturėjome praktiškai jokių materialinių ir finansinių išteklių. Dirbome su vienu ir kitu tiekėju, iš jų pirkome reikalingus įtaisus ir juos montavome savo klientams. Dažnai susidurdavome su krovininių automobilių bendrovių savininkų rūpesčiais ir labai greitai įsitikinome, kad negalime išspręsti visų iškylančių klausimų, patenkinti savo klientų poreikių. Pažvelkime į šiuolaikinius krovininius automobilius, juose prikaišiota daug elektronikos, borto kompiuterių, temperatūros ir degalų lygio jutiklių, priemonių jungtis prie papildomų sąsajų, šaldymo agregatų, yra galimybė išmatuoti ir reguliuoti oro slėgį padangose, gauti ir kitos papildomos informacijos. Kuo naujesni automobilių modeliai, tuo daugiau galimybių.
Taigi iš pradžių negalėjome visų klientų pageidavimų patenkinti, užtat tapo aišku, kad reikia į mūsų diegiamus įtaisus įdėti kuo daugiau funkcionalumo, galimybių. Iš to siekio išsirutuliojo mūsų išskirtinumas.
ML. Būtų puiku, jeigu paaiškintumėte konkrečiais pavyzdžiais.
A. Rupšys. Paprastas įtaisas gali parodyti, kur važiuoja automobilis ir juda krovinys, o jutiklis – kad nustojo degti kokia lemputė, išėjo iš rikiuotės koks įtaisas. Nauda neperdidžiausia, nes svarbu, kad apie gedimą žinotų atitinkamos tarnybos – jos galės reaguoti į rimtesnius gedimus. Todėl reikia, kad automobilio telekomunikacinė sistema susijungtų su dispečerine, perduotų būtiną informaciją apie gedimą. Tam tikra programa dispečerinėje padeda stebėti įvykius trasoje ir atitinkamai reaguoti. Net ir reise kitoje šalyje vairuotoją galima informuoti apie būtinus (ar nebūtinus) tolesnius žingsnius. Gal tai išmetimo vamzdžio gedimas, netrukdysiantis pasiekti artimiausia automobilių serviso įmonę, bet jei tai stabdžių sistemos gedimas, jau būtina reaguoti nedelsiant. Arba jei variklis neišvysto pilnų apsukų be serviso vairuotojas jau nebeišsivers.
Logistikos ir transporto įmonėms labai svarbu racionaliai vartoti degalus, dirbti ekonomiškai. Mes diegiame įrangą, kuri tokią informaciją teikia, automobilio kompiuteris skaičiuoja variklio apsukas, kilometražą, analizuoja degalų sąnaudas. Šie duomenys fiksuojami, perduodami į centrinį serverį, iš kurio per naršyklę informaciją gauna ir klientai – transporto bendrovių atitinkamos tarnybos. Iškart matyti, kas tvarkytina degalams skirtose normose. Degalai brangsta, ekonomiškas vairavimas tampa būtinu įmonės veiklos ir konkurencingumo rodikliu. „Ruptela“ siūlo techninius sprendimus, padedančius rinktis optimaliausius ūkinės veiklos pasiūlymus.
ML. Daug kas priklauso ir nuo vairuotojų profesionalumo, atsakingumo ir sąžiningumo. Kuo čia gali pasitarnauti „Ruptelos“ diegiamos sistemos?
A. Rupšys. Mūsų siūloma įranga rodo ne vien automobilio techninius gedimus, bet ir vairuotojo darbo kokybę. Informaciją apie neekonomišką vairavimą konkrečiais duomenimis mūsų įtaisai perduoda į atitinkamas programas, tad įmonių vadovai gali spręsti apie kiekvieno vairuotojo darbo kokybę. Skaičiai parodo geriausius ir prasčiausius – vien akseleratorių spausdamas rodiklių nepagerinsi. Lygiai kaip ir pernelyg dažnai staigiai spausdamas stabdžius, nes tai rodo, kad vairuotojas neišlaiko saugaus atstumo nuo kitų automobilių ir nuolat patiria stresą. Visa tai atsiliepia degalų sąnaudoms, jau nekalbat apie vairavimo saugumą. Tai leidžia sutaupyti iki 5 % išlaidų degalams.
Nagrinėdami daugybę tokių situacijų ir iš to kylančių transporto įmonių poreikių savo paslaugomis ir nutarėme spręsti būtent šias aktualiausias toms įmonėms technines problemas. Tai ir įvardyčiau kaip „Ruptelos“ teikiamų paslaugų išskirtinumą.
Per atstumą pašalina gedimus
ML. Dispečeriai gali tiesiogiai realiu laiku bendrauti su kiekvienu įmonės vairuotoju trasoje nepriklausomai nuo jo geografinės padėties?
A. Rupšys. Tai priklauso nuo įdiegto techninio sprendimo lygio. Bazinis lygmuo – tai galimybė sekti automobilio judėjimą trasoje. Tai žemiausias lygmuo, kai apie kokią nors komunikaciją nėra kalbos. Toliau galima kilti papildomų paslaugų laipteliais, diegiant tobulesnius telekomunikacijų modelius. Naudojant tobuliausius modelius vairuotojo kabinoje statome papildomą navigacijos ekraną, per kurį vairuotojas gali komunikuoti su savo dispečerine.
ML. Ar galima per atstumą ne tik pranešti apie gedimą, bet ir jį pašalinti? Pvz., pakeisti įterptąją sistemą, mikroprocesoriuką ar jutiklį?
A. Rupšys. Tai įmanoma ir mes tą darome. Tik atliekame ne fizinį sugedusio
įtaiso ar mikroschemos keitimą, bet programinės įrangos pakeitimus. Nuotoliniu būdu atsuktuvo funkcijų neatliksime, bet perprogramuoti mik-rovaldiklį įmanoma.
Štai mano rankose telekomunikacinės sistemos GSM / GPS modulis. Jame įmontuota palydovinė GSP antena, standartiniai elektronikos komponentai, maitinimo baterija, SIM kortelė. Visas modulio „protas“ sutelktas trijuose lustuose. Modemas palaiko ryšį su GSM tinklu. Modulis gauna informaciją iš palydovų ir ją apdoroja. Ir pati esminė „smegeninė“ – mikrokompiuteris, surenkantis ir apdorojantis visą informaciją. Viename įtaise veikia trys įterptosios sistemos. Dabar atsakau į užduotą klausimą. Nuotoliniu būdu net ir paprasčiausio atsilitavusio laido mes nepataisysime, kondensatoriaus nepakeisime. Bet visą „protą“, funkcionalumą, naudą turime sukaupę minėtose trijose įterptosiose sistemose. Jei bet kuri iš jų veikia blogai, tai klientas pasakys, kad visas įtaisas sugedęs. Ar galima pataisyti? Kadangi modulis turi mobilųjį ryšį, tai savo serveriuose matome visas dešimtis ar šimtus tūkstančių savo klientams įmontuotų įrenginukų. Kiekvieno valdiklio funkcijos programuojamos, sukurtoji programa specialia įranga įrašoma į tokio įtaiso vidų. Jeigu pastebime kurio nors iš jų gedimą, programą galima perrašyti, ir ne vieną kartą. Visus šimtus tūkstančių mūsų parduotų įtaisų mes galime nuotoliniu būdu perprogramuoti, perrašyti. Jei kuris įtaisas neatpažįsta kurio nors parametro, tarkime, jutiklio signalizuojamos klaidos automobilio variklio darbe ar neteisingai atpažįstamos degalų sąnaudos, mes tuojau pat galime imtis priemonių. Serveriui galima užduoti komandą, kad sugedusiam įtaisui reikia atnaujinti programinę įrangą. Serveris siunčia nurodymą perimti naujesnę programą. Visa tai vyksta net be kliento žinios, kadangi klientas perka paslaugą, t. y. tam tikrų funkcijų galimybę. Jeigu pastebime klaidą, kuris nors mazgas veikia nepatikimai, atnaujiname programinę įrangą nejaudindami kliento.
ML. Truputį primena kosminę aparatūrą, kuri juk taip pat gali būti taisoma nuotoliniu būdu.
A. Rupšys. Panašumo gali būti. Mes neturime ypatingų rangų, o visas įmonės „protas“ tobulėjo kartu su mūsų tobulinamais įtaisais. Kai veiklą pradėjome nuo savo įrangos kūrimo, tai ji neturėjo daugelio funkcijų, kurias atlieka dabar, geležies naudojome daugiau, negu išties reikėjo. Užsakovų pageidavimai augo, toli gražu ne viską galėjome išpildyti. Sakydavome: gerai, supratome, po mėnesio pasistengsime šį pageidavimą išpildyti, bus nauja programinė įranga ir nauja funkcija… Dabar joks stebuklas, nes ir skalbimo mašinoje galima pakeisti programinę įrangą. Arba nauja radioaparatūra: jei užsiregistruojame internetu, atėjus laikui gauname pasiūlymą instaliuoti naują programinę įrangą.
ML. Taigi kalbame apie daugiafunkcionalumą įtaisų, kurie nuolat tobulinami?
A. Rupšys. Galima visa tai pavadinti ir viena iš mūsų įmonės konkurencinių priemonių, bet toli gražu ne vienintele. Kad ir išmanusis telefonas „iPhone“, kurio neseniai pasirodė 7-oji versija. „Apple Inc.“ leidžia visų jos parduotų išmaniųjų telefonų savininkams atsinaujinti savo aparatus naujausia programine įranga. Taigi net ir neįsigijęs naujausios modifikacijos, aš galiu naudotis jos privalumais. Tai mūsų bendrovei sektinas pavyzdys – toks bendradarbiavimo su klientais principas. Kitos kompanijos veikia kitais principais.
ML. Kiek šio principo laikymasis atspindi bendrovės „Ruptela“ siekį įsitvirtinti ir Šiaurės Amerikos paslaugų teikimo rinkoje, kur ligi šiol bent kiek didesnių laimėjimų dar neturėjote?
A. Rupšys. Užmezgėme ryšius su Šiaurės Amerikos konsultantų bendrove „151 Advisors“, iš šio bendradarbiavimo tikimės gerų rezultatų, norint įsitvirtinti mums ganėtinai naujoje ir labai perspektyvioje rinkoje. Kadangi Amerikos žemyne neturime savo atstovybės ar įmonės, tai remsimės minėtos bendrovės pagalba. Mat iškyla tam tikri iššūkiai su mūsų užsakovais tame žemyne. Amerikos Vakarų pakrantėje darbo diena prasideda, kai Lietuvoje šešios valandos vakaro, tad bendrauti realiu laiku su klientais sudėtinga.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
