Šias mintis sužadino neseniai perskaityta George A. Akerlof ir Robert J. Shiller knyga „Laukinė dvasia (angl. Animal Spirits), kaip žmogaus psichologija lemia ekonomiką, ir kodėl tai svarbu globaliam kapitalizmui“ [1]. Terminą „Animal Spirits“, kuriam savo prasme artimiausias lietuviškas atitikmuo veikiausiai būtų „laukinė dvasia“, dar 1936 metais panaudojo John Maynard Keynes norėdamas pabrėžti instinktyvaus jausmo, nevalingų įpročių ir emocijų įtaką verslo žmonių elgsenai, taigi ir verslo perspektyvai. Knygoje G. A. Akerlof ir R. J. Shiller bando parodyti, kad šiuolaikinė ekonomikos teorija paremta efektyvios rinkos hipoteze ir racionalių lūkesčių (angl. rational expectations) samprata negali įtikinamai paaiškinti procesų, kurie vyksta globalių finansinių ir ekonomikos krizių laikotarpiais. Laukinės dvasios sampratą autoriai papildo taip, kad jos pagalba galėtų paaiškinti pasaulio ekonomikos raidą ir ypatingai anksčiau buvusius krizinius laikotarpius bei galėtų pasiūlyti jų įveikimo būdus.

Laukinės dvasios sampratą siūloma apibūdinti penketu vienas kitą papildančių žmogiškos elgsenos bruožų. Pirmas iš jų yra pasitikėjimas ir jo stiprinimas (angl. confidence and its multipliers), antras – teisingumo jausmas (angl. fairness), trečias – korupcija ir bloga valia (angl. corruption and bad faith), ketvirtas – pinigų iliuzija (angl. money illusion) arba nesugebėjimas tos iliuzijos racionaliai įvertinti, penktas – pasakojimai (angl. stories) arba vyraujantis žmogiškas pasaulio suvokimas remiantis girdėtomis arba pergyventomis istorijomis. Autoriai mano, kad visi šie bruožai, kartu veikdami skirtingus ekonominio gyvenimo dalyvius – subjektus (agentus), ekonomikos raidą daro nestabilia, sunkiai prognozuojama ir lemia globalias ekonomines bei finansines krizes. Knygoje nėra konkrečių siūlymų kaip reikėtų patobulinti šiuolaikines makroekonomikos ar finansų teorijas, bet reiškiamas įsitikinimas, kad laukinės dvasios samprata gali būti naudinga priimant ekonomikos reguliavimo ir krizių įveikimo sprendimus Vyriausybių ir Centrinių bankų lygmenyje.

Mums šis naujas požiūris į šiuolaikinę ekonomikos teoriją yra svarbus kaip argumentas statistinės fizikos metodų taikymams ekonominėse ir kitose socialinėse sistemose. Užsitęsęs „dialogas“ tarp ekonometrijos specialistų, jau daug metų dirbančių šiuolaikinės ekonomikos teorijos rėmuose, ir ekonofizikų, siekiančių iš tų rėmų išsiveržti, galėtų dar prailgti, jei patys ekonomistai nepradės kritiškiau žiūrėti į vyraujančių ekonomikos teorijų galimybes. Naujas požiūris, suformuluotas 2013 metų ekonomikos Nobelio premijos laureato R. J. Shiller knygoje, gali pasitarnauti naujų makroekonomikos ir finansų teorijų plėtrai.

Ankstesniame tekste, Ekonofizika – pastangos naujai pažvelgti į socialinius mokslus, jau rašėme apie tai, kad aktyvūs bandymai taikyti statistinės fizikos metodus socialinėms sistemoms aiškinti prasidėjo dar prieš šios globalios finansų ir ekonominės krizės pradžią. Minėtoje publikacijoje mes nemažai dėmesio skyrėme kitai knygai [2], kurią parašė japonų ekonomistai M. Aoki ir H. Yoshikawa. Vienas pagrindinių knygos akcentų yra siūlymas naujai performuluoti makroekonomikos teoriją ir darant tai remtis statistinės fizikos patirtimi ir metodais. Mūsų nuomone, nors abi knygos yra parašytos labai skirtingu stiliumi, jas vienija labai giliai suvoktas šiuolaikinės ekonomikos teorijos ribotumas, kuris negali įtikinamai paaiškinti realiai stebimus labai didelius ekonominius svyravimus. Nors šiose knygose siūlomi teorijos tobulinimo receptai nėra identiški, jų idėjinis pagrindas tikrai turi daug bendrumo. Jį galima būtų apibūdinti kaip ekonomikos subjektų – agentų elgesio įvairovę, nuolat kintančią tiek aplinkoje, tiek ir laike. Todėl socialinių sistemų dinamiką lemia jų sudėtinių dalių, skirtingų agentų ir jų grupių, tarpusavio sąveika, o ne viso sociumo, kaip vieningo agento, atsakas į išorinę informaciją.

Ekonominių ir kitų socialinių sistemų modeliavimas įvairiarūšiais (angl. heterogeneous) agentais jau tampa pripažintu mokslinių tyrimų metodu ir yra netgi pradedamas naudotis praktikoje. Visgi mintis, kad racionalių žmonių elgesį galima pakeisti nulinio intelekto (laukinės dvasios) įvairiarūšiais agentais, virsta rimtu proveržiu. Agentų savybių supaprastinimas ir suklasifikavimas leidžia jų elgesį aprašyti kiekybiškai, o atskirais atvejais galima gauti ir analizinį viso agentų sociumo, bet dabar jau kaip įvairiarūšių agentų sistemos, raidos aprašymą. Pavyzdžiui, gerai žinomas A. Kirmano bandos jausmo modelis jau plačiai taikomas tiek skruzdėlių populiacijos elgesiui, tiek finansų rinkoms modeliuoti. Šia kryptimi aktyviai dirbama ir Lietuvoje, daugiau informacijos apie modelius ir darbus galite rasti populiarinimo svetainėje http://mokslasplius.lt/rizikos-fizika/.

Literatūra

• G. Akerlof, J. Shiller. Animal Spirits: How Human Psychology Drives the Economy, and Why It Matters for Global Capitalism. Princeton University Press, 2009.
• M. Aoki, H. Yoshikawa. Reconstructing Macroeconomics: A Perspektive from Statistical Physics and Combinatorial Stochastic Processes. Cambridge University Press, 2007.