LMA tikrasis narys,
prof. habil. dr. Vytas TAMOŠIŪNAS
Tradiciškai Lietuvos vidurinių mokyklų biologijos mokytojai susitiko ir dalyvavo konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius. Konferencijoje dalyvavo ne tik VU Biotechnologijos instituto mokslininkai, bet ir VU profesoriai, kurie, beje, daugiausia kalbėjo apie genetikos pasiekimus.
Konferencijos pranešimų tematiką parinko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ir Biologijos mokytojų asociacijos atstovai, todėl šį kartą buvo kalbėta apie genetikos ir biotechnologijos tyrimus.
Įžangos žodį tarė LMA prezidentas akad. V. Razumas ir ŠMM viceministras dr. R. Vaitkus. Pabrėžta, kad šis tradicinis mokslininkų ir mokytojų susitikimas teikia ne tik mokslinės, bet ir praktinės naudos tiek mokytojams, tiek ir jų mokiniams. Tikimasi, kad biologijos mokytojai turės ne tik tiesioginę galimybę susipažinti su Lietuvos mokslininkų tyrimais, bet apie tai informuos ir savo mokinius. Toks betarpiškumas pasiektas remiantis tuo, kad konferencijos darbą tiesiogiai moderavo LMA vyriausiasis mokslinis sekretorius, minėto skyriaus pirmininkas, LMA tikrasis narys prof. V. Basys ir Biologijos mokytojų asociacijos pirmininkas R. Dorofėjus.
Biotechnologijos instituto įkūrėjas, buvęs direktorius, vienas šio instituto biotechnologijos kompanijų atsiradimo iniciatorių, LMA tikrasis narys prof. A. Janulaitis kalbėjo apie įvairias biotechnologijas, jų sampratą, perspektyvas ir sukurtą biotechnologijos bendrovių tinklą. Vien 1995 m. įsikūrė akcinės bendrovės „Fermentas“, „Biofa“, „Biok“ ir „Biocentras“. Vėliau AB „Biofa“ tapo „Biotechna“ (2000 m.), o dabar vadinasi „Sicor-Biotech / Teva“ (2003 m.).
Bendrovės vykdo bendrus mokslinius projektus, kuria bioproduktus, teikia įvairias paslaugas. Kaip teigė „Fermento“ mokslo direktorius A. Janulaitis, vien „Fermento“ produkcija eksportuojama į 74 šalis. Kita vertus, nenuostabu, kad 2010 m. šią bendrovę nupirko vienas didžiausių pasaulyje mokslinių technologijų bendrovių susivienijimas „Thermo Fischer Scientific“.
LMA tikrasis narys, VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vadovas prof. V. Kučinskas pagrindinį dėmesį sutelkė į žmogaus genomą (koduojantys genai, kartotinės sekos, raiškos reguliacija, epigenominis genų raiškos valdymas, sistemų sąveika ir t. t.). Pranešėjas apibūdino ir vieną šiuolaikinių mokslų – genomiką, kuri tiria įvairių organizmų genomus. Pristatė atskirus projektus, vykdomus nuo 1990 m. iki 2013 m. V. Kučinskas aptarė Lietuvos mokslininkų vykdomą, ES remiamą projektą „LITGEN“, kurio pagrindinė idėja – atlikti Lietuvos populiacijos genominius tyrimus. Beje, žmogaus genomo I variantas paskelbtas 2001 metais.
1953 m. Jamesas Watsonas ir Francis Crickas pasiūlė DNR dvigubos spiralės modelį. Šio atradimo svarbą ir jubiliejų pristatė dabartinis VU Biotechnologijos direktorius, LMA tikrasis narys prof. K. Sasnauskas. Nors jo pranešimas buvo skirtas DNR technologijoms, todėl profesorius aptarė ir kitas technologijas – genų terapiją, naudojamą gydyti genetines ligas (pvz., pilnas imunodeficitas susijęs su X chromosoma), genų įvedimą ir genų pašalinimą. Panašios technologijos naudojamos transgenezei, norint gauti reikalingų baltymų medicinai, siekiant modeliuoti ligas (vėžio, diabeto, širdies-kraujagyslių, nervų ir kt.), taip pat veisti gyvulius su pagerintomis technologinėmis savybėmis ir pan.
Epigenetikos tyrimus aptarė LMA tikrasis narys prof. S. Klimašauskas. Pranešėjas nurodė, kad epigenetika nagrinėja genų veiklos pokyčius, vykstančius be pasikeitimų DNR sekoje. Profesorius pagrindinį dėmesį skyrė metilinimo procesui, taip pat ir biologiniam metilinimui, kuris svarbus žinduolių ląstelėms. Žmogaus genomo tyrimai aktualūs ir medicinai – ligų diagnostikai, prognozei ir terapijai.
mokslininkai ir Vilniaus universiteto profesoriai (Virginijos Valuckienės nuotrauka)
Prof. J. Lazutka (VU) savo pranešime teigė, kad ekologinė genetika susijusi ne tik su populiacijų genetiniu tyrimu, bet ir su molekuline ir aplinkos genetika, nekalbant apie populiacijų tyrimus. Pranešėjas pateikė daug ekologinės genetikos pavyzdžių: įžuvinimo atlantinėmis lašišomis dėsningumai (Švedija), Kanados vilkų išgyvenimo problemos (Isle Royale saloje), Amerikos pumų (Floridos ir Teksaso) sumažėjimas, Tatrų kalnų ožkų išnykimas ir pan.
Kitas pranešėjas – prof. S. Grigiškis („Biocentras“) pristatė ekologinės biotechnologijos perspektyvas. Ši biotechnologija apima žmogaus ir aplinkos santykių įvertinimą bei žalingų (pvz., naftos ir jos produktų) poveikių šalinimą biotechnologinėmis priemonėmis. Žmogaus organizmą tiesiogiai gali veikti ne tik teršalai, bet ir oras, vanduo, maistas, žinoma, jo būklei turi įtakos socialinė aplinka, medicininis aptarnavimas, ekonominis lygis ir kt. Pvz., imunoaktyvios medžiagos veikia ne tik žinduolių imuninę sistemą, bet potencialiai gali būti naudojamos mikrobinių infekcijų ar vėžinių ligų terapijai (toks projektas planuojamas įgyvendinti). Pranešėjas daug dėmesio skyrė naujoms biotechnologijoms (ekologijoje, medicinoje, maisto pramonėje, žemės ūkyje ir t. t.), teršalams, kurie patenka į vandenį (upes, ežerus ir jūras), gruntą, nors 1/3 dalis naftos produktų – išgaruoja, bet teršiamas oras. S. Grigiškis pristatė ekologinius projektus: „Decrease“, „Ecofuel“, „Bioketotech“, „Biocap“, „Kolagent“ ir kt.
Dr. D. Matulis (VU Biotechnologijos institutas) konferencijos dalyvius supažindino su kita biotechnologija – vaistų kūrimu Lietuvoje ir pasaulyje. Atsižvelgiant į ilgametį patyrimą užsienyje ir naujų vaistų kūrimo poreikius, pranešėjas pabrėžė, kad visame pasaulyje naujo vaisto sukūrimui skiriama 12–15 metų, išleidžiama 1–2 bilijonai JAV dolerių. Pvz., atskiros kompanijos 1997–2001 m. kūrė 5–21 vaistą, o per šį laikotarpį išleido 33–88 milijonus dolerių, daugiausiai lėšų – 108,178 milijonų dolerių 14 vaistų kūrimui išleido „Phizer Inc“ kompanija. Beje, Biotechnologijos instituto dr. D. Matulio atstovaujamame skyriuje vaistai kuriami kompleksiškai – kartu dirba molekulinės ir ląstelinės inžinerijos specialistai, dalyvauja organinės sintezės, biofizikos ir molekulinio modeliavimo grupės. Ypač daug dėmesio skiriama priešvėžiniam Hsp90 preparatui: nagrinėjama jo struktūra, veikimo mechanizmas, termodinaminės savybės, sąveika su vėžinėmis ląstelėmis, klinikinis poveikis. Beje, kaip nauji vaistai veikia išgyvenamumą, bandyta su vėžinėmis ląstelėmis (pelės buvo paskiepytos MH22a, HCT116 ląstelėmis).
Kompiuterių panaudojimą (bioinformatika) molekulinės biologijos modeliavimui aptarė to paties instituto skyriaus vadovas dr. Č. Venslovas, pirmiausia išdėstęs kompiuterinės biologijos privalumus: nereikia specialios įrangos, galima dirbti bet kurioje pasaulio dalyje, įmanoma saugiai nagrinėti įvairius patogenus. Žinoma, pranešėjas skatino įsijungti į šį darbą mokytojus ir jų mokinius. Biologinis modeliavimas atliekamas JAV, Europos, kai kuriose Azijos šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje biologinis modeliavimas nedaug lenkia Afrikos šalyse atliekamus darbus. Svarbu, kad biologinį modeliavimą galima atlikti kartu su eksperimentiniais bandymais. Pvz., Biotechnologijos institute atliekami Mycobacterium tuberculosis mechanizmo, leidžiančio pasisavinti vitaminą B12 iš šeimininko, tyrimai.
Taigi ši konferencija biologijos mokytojams buvo naudinga – sudaryta puiki galimybė susipažinti su Lietuvoje atliekamais molekulinės biologijos tyrimais ir jų pasiekimais.