Prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS,
dr. Birutė RAILIENĖ
Sumanymą steigti žurnalą „Acta Baltica HPS“, svarbų mokslinės minties raidos įvertinimui, paskatino du veiksniai: 1) informacijos sklaidos šioje srityje spraga, atsiradusi Baltijos šalyse, ir 2) žurnalo „Baltic Journal of European Studies“, artimo pagal tematiką, sėkmė. Pastarojo specialus 2011 m. numeris, skirtas 24-osios Baltijos mokslo istorijos ir filosofijos konferencijos medžiagai, tapo esmine naujojo žurnalo prielaida. Šia proga priminsime du mūsų mokslinei visuomenei svarbius faktus:
- nuo 1958 m. kas dvejus trejus metus Baltijos valstybių mokslo cent-ruose pagal rotacijos principą vyksta Baltijos mokslo istorikų ir filosofų konferencijos;
- nuo 1994 m. Lietuvoje veikia kasmetinė mokslo istorijos ir mokslo filosofijos konferencija „Scientia et historia“.
Vertas dėmesio faktas: naujo tarptautinio leidinio atsiradimas sutapo su viena lokalia netektimi – su reguliariai vykusios „Mokslo ir technikos istorijos“ konferencijos užsidarymu. Iki šiol ją organizuodavo nepailstantis VGTU bendruomenės narys dr. Algimantas Nakas. Svarbi šios konferencijos ypatybė – nuolatinis pranešimų tekstų knygelių leidimas. Leidinukas tapo mokslo ir technikos istorijos Lietuvoje šaltiniu. Operatyvus pranešimų medžiagos skelbimas buvo ypač naudingas VGTU dėstytojų veiklos ataskaitoms, todėl akademinė bend-ruomenė vis dar nepraranda vilties laukdama, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla nenumarins vienintelio Lietuvos mokslo ir technikos istorijos leidinio „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“, pradėto leisti 2009 m. Dabar Lietuvoje liko kasmetinė mokslo ir filosofijos istorijos konferencija – „Scientia et historia“, įsteigta 1994 m. Kaip žinome, periodiškai nuo 1958 m. vyksta tarptautinės Baltijos mokslo istorikų ir filosofų konferencijos. Šiuose renginiuose aprobuotos temos praturtina ne vieną žurnalą, susijusį su mokslo istorijos tematika, o dabar atsirado puikių galimybių mums skelbti apibendrintus savo tyrinėjimų rezultatus naujame tarptautinio masto leidinyje „Acta Baltica HPS“.
„Acta Baltica Historiae et Philosophiae Scientiarum“ antrojo numerio puslapiuose spausdinami straipsniai, kurių temos aprobuotos 2012 m. Vilniuje vykusioje Baltijos mokslo istorikų ir filosofų konferencijoje. Vilniaus konferencija – tai 25-asis forumas, kuriame gausiai dalyvavo ne tik Baltijos šalių mokslininkai, bet ir atvykę iš tolimesnių. Redaktorių kolegija atrinko straipsnius, be nuolaidų taikydama principus, keliamus moksliniams žurnalams. Autorių geografija apėmė Estiją, Latviją, Lietuvą, Suomiją ir JAV. Žurnalo svetainė internete: http://www.bahps.org/acta-baltica.
Dabar keli žodžiai apie publikacijas. Žurnalo struktūrą galima schematiškai apibūdinti taip: „Įvadinis žodis“ (leidėjų P. Müürseppo ir Maito Taltso tekstas), „Straipsniai“ (Articles) ir „Trumpi pranešimai“ (Short Communications). Straipsniams skirtoje dalyje pateikti 6 tekstai, kurių seką pradeda Reinas Vihalemmas (Tartu universitetas); jis savo straipsnyje neįprastu (ginčytinu) žiūros kampu nagrinėja praktinio realizmo problematikos klausimus, atsiskleidusius I. Kanto filosofiniame palikime. P. Müürseppas (Tartu universitetas) aptaria Tartu (Dorpato) universiteto rektoriaus Georges‘o Frederico Parrot‘o veiklą, pradėjusio administracinę tarnybą po esminės universiteto pertvarkos (1802 m.); tyrimas atskleidė rektoriaus veiklos reikšmę, kuriant atsinaujinusio universiteto studijų programas ir susiejant jas su „Naujosios“ apšvietos vertybėmis. Jaana‘os Eigi (Tartu universitetas) straipsnyje analizuojama „Savaime suprantamų dalykų“ koncepcija Sheila‘os Jasanoff ir Helen‘os Longino darbuose, skirtuose nagrinėti socialinę pažinimo prigimtį, kuri yra svarbi biotechnologijos mokslų taikymo bei vystymo politikai. Tapio Markkanenas (Helsinkio universitetas), nagrinėdamas klasikinės observatorijos raidą nuo pirmosios pašiūrės teleskopui iki modernaus mokslo šventovės, sukaupusios tobuliausius astronomijos prietaisus, atskleidė tinkamų dangų stebėti pastatų pažangos kelią; visa tai analizuodamas Markkanenas savo teiginius gausiai iliustravo brėžiniais ir konkrečių objektų nuotraukomis. Vaiva Klajumaitė (Vilniaus universiteto Mokslo muziejus) apžvelgė kaltūno (specifinės ligos, lot. plica polonica) reiškinį, aptinkamą Lietuvoje ir Lenkijoje; aptarė šios ligos, kylančios dėl antisanitarinių sąlygų, fenomeno aiškinimą medicininėje literatūroje ir nuomonę apie ligą, sklidusią baroko bei apšvietos epochos visuomenėje. Sarma Kļaviņa (Latvijos universitetas) pateikė straipsnį, nušviečiantį istorines ir politines sąlygas, kuriomis 1921–1940 m.
veikė Baltų filologijos fakultetas; čia apžvelgta ir plačiai pristatyta fakulteto įkūrėjo Jānio Endzelīno veikla (1873–1961).
Trumpų pranešimų dalyje pateikti 4 tekstai. Vladimirs‘o Kuzņecovs‘o (Rygos psichiatrijos ir protinių sutrikimų centras) istorinio pobūdžio publikacijoje nagrinėjama psichinių ligonių prieglaudos (beprotnamio) įkūrimo Rygos citadelėje (XVIII a. pab.) istorija ir praktinė to gydymo centro veik-la. Birutė Railienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) pristatė Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos Bibliografijos ir dokumentacijos komisijos veiklą, apimančią visos veiklos dvidešimtmetį. Vienas pagrindinių šios komisijos uždavinių – sudaryti asociacijos mokslo istorijos padalinio archyvinės medžiagos rinkinį ir teikti jį atvirajai prieigai. Dabar komisija vykdo kelis projektus, kurių vienas sėkmingiausių – Pasaulio mokslo istorija internete (World History of Science Online). Pastarasis projektas išsamiai aptartas trumpame Stepheno P. Weldono (Oklahomos universitetas) tekste.
Naują „Acta Baltica HPS“ leidinį užbaigia platus Alīdos Zigmundes (Rygos technikos universitetas) straipsnis, skirtas trijų Baltijos valstybių mokslo istorijos puoselėtojui ir daugelio reikšmingų sumanymų autoriui, buvusiam ilgamečiam Latvijos mokslų akademijos prezidentui Janiui Stradiniui (Jānis Stradiņš); temos paskirtis – nušviesti J. Stradinio mokslinę ir visuomeninę veiklai, artėjant jo 80-mečiui.
___________
Klaidos atitaisymas
„Mokslo Lietuvos“ Nr. 1. p. 5 spausdintame prof. habil.dr. Juozo Algimanto Krikštopaičio ir dr. Birutės Railienės straipsnyje „ACTA BALTICA HISTORIAE ET PHILOSOPHIAE SCIENTIARUM – naujas tarptautinis žurnalas, skirtas mokslo istorijos ir filosofijos problematikai“ įsivėlė apmaudi klaida. Žurnalo „Acta Baltica Historiae et Philosophiae Scientiarum“ leidėjai yra Estijos mokslo istorijos ir filosofijos draugija ir Talino technologijos universitetas, o prof. dr. Peeteris Müürseppas atstovauja Talino technologijos universitetui. Taip pat pažymėtina, kad a) naujojo žurnalo publikacijas recenzuoja du anoniminiai ekspertai; b) į žurnalo redakcinę kolegiją įtrauktas gausus sąrašas tarptautinio mokslo autoritetų; c) leidybos išlaidas padengia minėtos Estijos institucijos.
Atsiprašome skaitytojų ir kolegų estų.
[Mokslo Lietuva, 2014, Nr. 4 (514), p. 6]