Pirmininkavimo ES pabaiga Prahoje pažymėta bareljefu lietuvių tautos patriarchui

Keletą metų trukusį Lietuvos ambasados, lietuvių skulptorių ir čekų akademikų bendradarbiavimą gruodžio 10 d. vainikavo prestižiniame Prahos Vinohradų rajone atidengta atminimo lenta čia gyvenusiam lietuvių tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui.
Skulptorių Svajūno Jurkaus, Sergėjaus Plotnikovo ir architekto Vlado Balsio sukurta atminimo lenta, su joje atgijusiu lietuvių vedliu į nepriklausomybę, Čekijos sostinėje atidengta neatsitiktinai. Būtent Prahoje 1883 m. J. Basanavičius parengė pirmąjį lietuvybę kursčiusio kultūros žurnalo „Aušra“ numerį ir parašė žymiąją jo prakalbą, tapusią lietuvių tautinio atgimimo manifestu.

Iškilmingoje memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje projektą nuo pat pradžių globojęs Lietuvos ambasadorius Čekijoje Aurimas Taurantas pažymėjo, kad nuo šiol vieno prestižinių Prahos rajonų praeiviai nuolat matys Lietuvos ir Čekijos istorijos ir kultūros sąsajas įamžinusį ir Lietuvos meno tradicijas atskleidžiantį simbolį.

„Puiku, kad Lietuvos patriarcho, pirmojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro pėdsakus Prahoje įamžinti pavyko būtent dabar – kai į garbingai savo misiją prie ES Tarybos vairo baigiančią Lietuvą sutelktas viso žemyno dėmesys“, – sakė ambasadorius.

Praha buvo ir Basanavičiaus asmeninės laimės miestas – čia jis sutiko savo didžiąją gyvenimo meilę ir būsimą žmoną Gabriellą Eleonorą Mohl. Jų pažintis užsimezgė būtent prie namo, ant kurio nuo šiol puikuosis atminimo lenta.

Atminimo lenta dr. Jonui Basanavičiui Prahoje žymi namą, prie kurio užsimezgė mūsų tautos patriarcho ir jo žmonos Gabriellos Eleonoros Mohl pažintis
Atminimo lenta dr. Jonui Basanavičiui Prahoje žymi namą, prie kurio užsimezgė mūsų tautos patriarcho ir jo žmonos Gabriellos Eleonoros Mohl pažintis (URM nuotrauka)

Prie jos atsiradimo svariai prisidėjo ir J. Basanavičiaus gyvenimą Prahoje tyrinėjęs lituanistas, Masaryko universiteto dėstytojas Vaidas Šeferis, 2009 m. parengęs knygą „Mano tėvynė – prie jo širdies“, kurioje išspausdintas ir G. Basanavičienės dienoraštis ir laiškai J. Basanavičiui.

Susimąsčiusio J. Basanavičiaus bareljefo autoriai jį kurdami panaudojo lietuvių liaudies ornamentiką, taip pat dažną senosios kalvystės elementą ir pažadintos lietuvių tautos simbolį – saulutę.

Tą patį vakarą į Prahos naujamiesčio Rotušėje vykusį iškilmingą renginį, skirtą memorialo atidengimui ir pirmininkavimo ES pabaigai, susirinko Čekijos Senato, valdžios institucijų, Prahos savivaldybės atstovai, Čekijos lietuviai, diplomatai, čekų politikai bei žurnalistai, baltų kultūros tyrinėtojai. Į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos ambasadorius Aurimas Taurantas ir Čekijos Senato pirmininkas Milanas Štěch, savo kalboje aptaręs Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ir įvardijęs jį kaip matomą ir sėkmingą.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių
departamento informacija

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.