Tradicinė ir skaitmeninė leidyba mažoje šalyje

Aurika KOLPAKOVAITĖ,
Tomas PETREIKIS
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas
Tradicinėje 23-ioje tarptautinėje mokslinėje knygotyros konferencijoje, vykusioje rugsėjo 26–27 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje, buvo atsigręžta į tradicinės (popierinės) ir skaitmeninės leidybos perspektyvas. Konferencijos organizatorių – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto – pasirinkta tema „Tradicinė ir skaitmeninė leidyba mažoje šalyje (patirtys ir perspektyvos)“ yra aktuali ir pribrendusi gilioms studijoms. Iš esmės konferencijoje siekta įvertinti Lietuvos leidybos situaciją tarptautiniame nedidelių valstybių kontekste, padėti suprasti, kaip šiuolaikinės leidybos tendencijos, ekonominė krizė ir jaunosios kartos poreikių pokyčiai skatina elektroninių knygų vartojimą.

Dvi dienas trukusioje konferencijoje apsilankė 260 dalyvių, perskaityti 34 pranešimai, iš kurių 15 pristatė pranešėjai iš užsienio šalių. Knygotyros konferencijos dalyvių gretos kasmet plečiasi, vis daugiau sulaukiama pranešėjų iš Vakarų ir Šiaurės Europos. Pranešimus skaitė užsienio svečiai – dr. Jana Dreimanė (Latvija), dokt. Ivona Despot (Kroatija), dr. Ewa Jablonska-Stefanowicz (Lenkija), prof. dr. Miha Kovačas (Slovėnija), dr. Johanna Lilja (Suomija), doc. dr. Ilka Mäkinenas (Suomija), doc. dr. Aile Möldre (Estija), dr. Kersti Nilson (Švedija), prof. dr. Tiiu Reimo (Estija), prof. dr. Claire Squires (Didžioji Britanija), dr. Jukka Tyrkkö (Suomija), dr. Nives Tomašević (Kroatija), Ilmaras Vaaro (Estija), prof. Adriaanas Hendrikas van der Weelas (Nyderlandai) ir prof. dr. Viesturas Zanderas (Latvija). Plenarinius pranešimus skaitė prof. M. Kovačas iš Liublianos universiteto, prof. A. H. van der Weelas iš Leideno universiteto ir prof. C. Squires iš Stirlingo universiteto.

Prof. M. Kovačas savo pranešime „Leidybos tendencijos XX ir XXI amžių sandūroje“ pabrėžė anglų kalbos kaip visuotinės kalbos svarbą leidybos srityje. Aptardamas leidybos tendencijas pranešėjas palietė skaitmeninės knygos temą ir pateikė keletą išskirtinių tradicinės ir skaitmeninės knygų leidybos pavyzdžių, kai skirtingi leidinio platinimo būdai gali lemti tą patį rezultatą – didelį knygų pardavimą. Kalbėdamas apie knygų sėkmę rinkoje, M. Kovačas pabrėžė, kad tam įtaką turi daug veiksnių: pardavimo vieta, knygos viršelis, formatas, knygos turinio aktualumas šių dienų skaitytojams. Tad akivaizdu, kad leidėjo įžvalgumas yra viena svarbiausių jo savybių.

Prof. A. H. van der Weelas apibrėžė tradicinės ir skaitmeninės knygos santykį. Profesoriaus manymu, popierinis pasaulis labai susitrauks. Numatomi du ateities scenarijai. Pirmuoju – abi erdvės egzistuos lygiagrečiai. Nors tradicinė knyga praras savo monopolį ir dalinsis ilgą laiką turėta pozicija su skaitmenine knyga, tačiau ji vis tiek bus paklausi ir reikalinga. Antru – numatomas kur kas liūdnesnis popierinės knygos likimas – naujoji medija perims tradicinės knygos funkcijas, popierinė knyga pasiduos skaitmeniniam pasauliui ir įsigalės skaitmeninis tekstas. Nors pranešėjas teigė, kad leidėjai, norėdami prisitaikyti prie žmonių poreikių ir sėkmingai dirbti, turi perimti internetinį mentalitetą, tačiau nepaliko užribyje ir labai svarbios temos – neigiamos informacinių technologijų įtakos žmonijai. Profesoriaus teigimu, žmonių mąstymas palaipsniui kinta. Pranešimą A. H. van der Weelas baigė taiklia pastaba, kad elektroninis formatas yra tik priemonė, suteikianti prieigą prie turinio.

Prof. C. Squires savo pranešime „Išlaisvinta knyga: ardymo ir tarpininkavimo žlugimas skaitmeniniame amžiuje“ aptarė leidybos situaciją anglosaksiškose valstybėse ir pristatė atliktą eksperimentinį tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip leidyba reaguoja į technologijas. Tyrimui pasitelktas gerai žinomas Roberto Darntono knygos komunikacijos ciklo teorinis modelis pritaikytas Škotijos situacijai. Ši kaita profesorės buvo apibūdinta kaip ardymo ir tarpininkavimo žlugimas.

Plenariniai pranešimai išryškino XXI a. leidybos bendrąsias problemas, kurių analizę atskirose šalyse tęsė Lietuvos ir užsienio svečiai. Visa tolesnė konferencijos programa susidėjo ir dviejų teminių blokų, padalijusių pranešimus į du knygos istorijos ir dabarties knygos kultūros situacijos analizės skyrius. Gausiausias buvo pastarasis, kuriame susitelkta į fundamentines ir šalityros problemas.

Dr. Danutė Zovienė iš leidėjo pozicijų atskleidė mažos leidyklos mažoje šalyje leidybos patirtis, kurios liudija, kad tik deramas valstybės dėmesys kultūrai yra vienintelis tokių leidyklų išgyvenimo rezultatas. Universitetinių leidyklų produkcijos sklaidos specifiką Lietuvoje nagrinėjo Danguolė Usavičienė iš leidyklos „Edukologija“. Leidėjo požiūrį į privalomąjį egzempliorių atskleidė doc. Nijolė Bliūdžiuvienė. Margarita Dautartienė nagrinėjos leidyklos raštų leidybos tendencijas. Iškeltas probleminis klausimas: ar įmanoma raštų leidyba XXI amžiaus Lietuvoje? Iš konferencijos konteksto išsiskyrė pranešimas apie retą leidybos sritį – natas. Kauno technologijos universiteto prof. Darius Kučinskas pristatė natų leidybos situaciją Lietuvoje ir aptarė jos perspektyvas, atkreipdamas dėmesį, kad natų leidybos situacija Lietuvoje yra stabili, nors ji ir teužima apie 2 proc. rinkos. Dr. Arūnas Gudinavičius ir Gintarė Nagytė atskleidė dabartinio knygynų Lietuvoje tinklo situaciją, pažymėdami, jog dabar veikiančių knygynų Lietuvoje užfiksuoti 207. Dr. Rasa Januševičienė kalbėjo apie skaitymo problematiką aklųjų bibliotekoje išryškindama naujų technologijų pritaikymo galimybes ir patirtis dirbant su Lietuvos silpnaregiais ir aklaisiais.

Dr. A. Gudinavičius atliko skaitmeninių knygų lietuvių kalba pasiūlos analizę. Lietuvos gyventojai per dieną skaito vidutiniškai 23 min., todėl skaitmeninių knygų prieinamumas, populiarumas ir kaina yra vienos iš esminių tokios leidybos produkcijos problemų besikeičiančiame pasaulyje. Dr. Andrius Šuminas pristatė interaktyvių priemonių taikymo galimybes leidybos komunikacijoje. Doc. Marija Prokopčik su Vilniaus universiteto bibliotekos Restauravimo skyriaus vedėja Tatjana Timčenko gvildeno skaitmeninių istorinių dokumentų rinkinių mokslinio aparato sudarymo galimybes.

Dr. Jolanta Mažylė apibūdino reklamos situaciją Lietuvos regionų periodinėje spaudoje. Pranešime ji aptarė reklamos turinį ir formą, pagal reklamai skiriamą plotą lygino penkis periodinius leidinius, išskyrė dažniausiai reklamą į spaudą keliančias / pateikiančias /, reklamą spaudoje užsakančias įmones, iškėlė užsakomųjų straipsnių problematiką regionų periodinėje spaudoje. Dokt. Asta Urbanavičiūtė savo pranešime „Knygų reklama Lietuvos populiariojoje
periodikoje“ iškėlė problemą, ar tokiuose leidiniuose reikalinga knygų reklama. Pranešėja paminėjo keletą svarbiausių reklamos bruožų – įtaigų tekstą, raiškų jo apipavidalinimą, reklamos „veidą“, vietą leidinyje. Pranešėjos teigimu, knygos rek-lama populiarioje periodikoje nėra prioritetinė, tokios reklamos vieta dažniausiai būna leidinio pabaigoje kairėje pusėje esančiame puslapyje. Naujųjų medijų rūšį – tinklaraščius – analizavo Klaipėdos universiteto doc. Daiva Janavičienė. Savo pranešime ji aptarė tinklaraščio sąvoką, įvardijo jų tikslą, kūrėjo funkcijas, tinklaraščių klasifikaciją ir savybes. Pranešėja pabrėžė, kad tinklaraščio kūrėjas atlieka daug funkcijų: jis ne tik teksto autorius, redaktorius, tačiau ir leidėjas bei dizaineris, kitaip tariant, jis atsakingas už visą tinklaraštį ir jo apipavidalinimą. Dr. Andrius Gudauskas atskleidė naujųjų medijų subjektą iš kinematografinio mąstymo perspektyvos.

Geteborgo universiteto mokslininkė dr. K. Nilson perskaitė kolektyvinį pranešimą apie Švedijos skaitmeninių knygų poveikį mažųjų kalbų kultūrai. Apie skaitmeninės leidybos patirtis ir perspektyvas Kroatijoje kalbėjo Zadaro universiteto tyrėja dr. N. Tomašević ir dokt. I. Despot. Dr. J. Tyrkkö iš Tamperės universiteto apžvelgė pirmą Estijos akademinės skaitmeninės serijos penkmetį. Dr. N. Tomašević iš Zadaro universiteto grįžo prie leidybos kaip kultūros ekonomikos ir kūrybinių industrijų analizės. Talino universiteto doc. A. Möldre, apžvelgdama Estijos leidybos tendencijas XX ir XXI amžių sandūroje, išryškino senųjų ir naujųjų medijų sąveiką. Lenkijos mokyklinių vadovėlių rinkos kaitą (1970–2012) situacijos analizę pristatė dr. E. Jablonska-Stefanowicz iš Vroclavo universiteto. Naujos grožinės literatūros leidybos tendencijas Latvijoje XX amžiaus devintame ir dešimtame dešimtmečiais išskyrė Latvijos nacionalinės bibliotekos atstovė dr. J. Dreimane. Suomių leidėjų, skaitmeninių knygų ir viešųjų bibliotekų situaciją apibūdino Tamperės universiteto mokslininkas I. Mäkinenas. Estiškų knygų pasirinkimo kaitą aptarė Tartu universiteto atstovas I. Vaaro.

Knygos istorijos blokas dėl didesnio konferencijos dėmesio naujybei nebuvo itin gausus, bet reikšmingas. Gilintasi į Baltijos šalių patirtį. Prof. Aušra Navickienė savo pranešime grindė Józefo Zawadzkio (1781–1838) indėlį į leidybos verslo profesionalizaciją Lietuvoje. Prof. Domas Kaunas gilinosi į Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus pirmąsias leidybos patirtis, kurios jį subrandino kaip būsimąjį „Aušros“ leidėją. Prof. Remigijus Misiūnas pranešime siekė išvesti Lietuvos leidybos paraleles tarp 1918–1940 ir 1990–2012 m. laikotarpių, kurios preliminariai atskleidė, kad leidybos verslas Lietuvoje visada susidurdavo su panašiomis kultūros ir ekonomikos problemomis. Talino universiteto prof. T. Reimo analizavo XVIII a. leidybos verslą Taline. Suomijos leidybos patirtį nuo XIX a. pr. iki šių dienų apžvelgė Suomijos mokslinių draugijų federacijos atstovė dr. J. Lilja. Profesines vertybes ir pelno siekimą Latvijos išeivių knygų leidyboje aptarė prof. V. Zanderas iš Latvijos universiteto.

Kviestiniai pranešėjai savo pranešimuose atvėrė naujos skaitmeninės knygos eros pradžią. Didžiųjų Europos kalbų ir mažųjų kalbų atstovai būsimas perspektyvas suvokia skirtingai. Pirmieji su didelėmis viltimis žvelgia į skaitmeninės knygos ateitį, antrieji, jausdami vis mažėjančią rinką, neturi argumentų, kurie leistų tikėtis geresnių perspektyvų, bet tik problemos analizė yra vienintelis tolesnių sprendimų raktas. Baigiamoje konferencijos diskusijoje pranešėjai diskutavo apie konferencijos svarbą ir naudą, aptarė aktua-lią leidybos problematiką, apibendrino atliktus tyrimus. Yra vilties, kad pranešėjai savo išsakytas įžvalgas subrandins ir išdėstys naujose „Knygotyros“ mokslo darbų publikacijose. Konferencijos rengėjai tikisi, kad pranešimuose gvildentos diskusinės temos paskatins tolesnius tyrimus. Pažymėtina, kad konferencija sulaukė ne tik komunikacijos ir informacijos mokslų atstovų susidomėjimo. Joje aktyviai dalyvavo ir leidybos sektoriuje dirbantys specialistai.