2013 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje vyko Vilniaus inovacijų forumas (Innovation Drift). Čia per 600 dalyvių diskutavo apie mokslo ir technologijų naujovių reikšmę Europos ekonomikai. Forumo metu vykusioje mokslo ir technologijų parodoje buvo galima susipažinti su naujovėmis, kurias ne tik pristatė, bet ir siūlė taikyti Lietuvos universitetai, bendrovės ir pavieniai mokslininkai. Tarp kitų stendų dėmesį patraukė įmonės UAB „Lumen“ ekspozicija. Įmonės specializacija – medicininės įrangos kūrimas, su kai kuria verta supažindinti ir mūsų skaitytojus.
Prieš pradėdami kalbinti UAB „Lumen“ vadovą technikos mokslų daktarą Joną MARTYNAITĮ, pasakysime, kad jis daug metų dirbo Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, buvo docentas. Jo mokslinių ir pedagoginių darbų kryptis – elektros ir elektronikos grandinės. Išeidamas į užtarnautą poilsį nė nemanė nutraukti veiklos įprastos inžinieriui ir mokslo žmogui, todėl įkūrė UAB „Lumen“. Kalbindami pašnekovą mėginsime pasiaiškinti, kokią vietą bendrovėje kuriamuose odontologams skirtuose prietaisuose užima įterptosios sistemos, arba mikrovaldikliai, kaip jas dažniausiai vadina inžinieriai.
Kas tas apekso lokatorius
Mokslo Lietuva. Gerbiamasis daktare Jonai, kuo šiandieniniai elektronikos inžinieriai, įterptųjų sistemų taikytojai, gali pasitarnauti kad ir tokioje kiekvienam iš mūsų aktualioje medicinos srityje kaip odontologija1?
Jonas Martynaitis. Galime padėti odontologui išmatuoti, pvz., danties kanalo gylį, kad jį būtų galima pagydyti ir užplombuoti iki reikiamos vietos, siekiant kuo ilgiau išsaugoti sutaisytą dantį. Atvėrus danties kanalą ir einant gilyn odontologui dažnai tenka gerokai pavargti ir išvarginti pacientą, kol pavyksta kanalą išvalyti ir paruošti plombuoti. Mes sukūrėme danties šaknies viršūnės ieškiklį – apekso lokatorių (angl. Apex Locator), padedantį gerokai palengvinti visą šią procedūrą. Tai ir priemonė, lengvinanti gydytojo ir paciento komunikavimą, vaizdu ekrane palengvinanti gydytojo aiškinimą.
Geriausia visa tai stebėti padidintame danties modelyje. Matome, kaip adata slenka danties kanalu ir ateina į kraštutinę padėtį – apikalinį susiaurėjimą. Gali nutikti, kad sudėtingesniu atveju gydytojas užplombuos danties kanalą nepasiekęs to susiaurėjimo arba jį praėjęs. Tada blogų pasekmių neišvengsime. Gali prasidėti uždegiminis procesas, danties iškėlimas ir tada lieka arba visą procedūrą kartoti iš naujo arba net kraštutiniu atveju rauti dantį.
J. Martynaitis. Naudodamasis mūsų sukurtu prietaisu odontologas ekrane mato (galima panaudoti ir garsinį signalą), kurioje kanalo vietoje jis turėtų sustoti, atlikti visas reikalingas platinimo, valymo ir gydymo funkcijas prieš užplombuojant kanalą. Kiekvienas tikriausiai turime ne po vieną tokį pagydytą ir sėkmingai užplombuotą dantį, tačiau mūsų aparatas palengvina visą šią procedūrą ir sutaupo daug laiko tiek gydytojui, tiek pacientui. Mūsų suprojektuotas prietaisas veikia kaip kelių įtaisų kompleksas: yra autonominė dalis, kompiuterinis valdymas ir, žinoma, ekranas. Svarbiausia, kad šį prietaisą naudojant galima tiksliai nustatyti apikalinio susiaurėjimo vietą, o toliau gydytojas jau gali atlikti visas būtinas gydymo ir plombavimo operacijas, reikalui esant uždėti danties karūnėlę ir t. t.
Reikia gerbti ir gamtos darbą
ML. Kai kurie dantų gydytojai ceremonijų nepripažįsta, jeigu atvejis sudėtingesnis, dantį siūlo rauti, girdi, turime gerų implantų, kam tau tas nesveikas dantis. Įsuksime varžtą ir bus gerai…
J. Martynaitis. Galima įsukti ir „varžtą“, bet kiek tas kainuoja? Galima visus dantis išrauti ir įsukti implantus, tačiau gal protingiau padėti žmogui išsaugoti tai, kuo jį apdovanojo motinėlė Gamta. Man tenka dirbti su Vilniaus ir Kauno odontologais ir visų jų tikslas tas pats – išlaikyti natūralų dantį kaip galima ilgiau. Aš pas turiu ne vieną dantį, kurį kitas dantų gydytojas būtų mielai išrovęs. Laimei, galėjau remtis kvalifikuotų savo srities specialistų patarimais ir gydymu. Jau esame pasiekę tokį odontologijos gyvavimo etapą, kai galime taikyti elektroninius matavimo, gedimo nustatymo būdus.
Prieš šį mūsų pašnekesį bandėte mane nuteikti, kad kalbėčiau apie mūsų darbus daugiau iš įterptųjų sistemų taikymo pozicijų. Labai gerai. Mums, elektronikos inžinieriams, patiems šių sistemų kurti ar išradinėti netenka, mes taikome jau sukurtus lustus, naudojamus įvairiuose mazguose, atskiruose įtaisuose ar prietaisuose. Kadangi mes kuriame prietaisus, tai savo reikmėms, įvairioms funkcijoms atlikti pritaikome ne tik atskiras įterptąsias sistemas, bet ir įvairius mazgus, kuriuose tos įterptosios sistemos veikia.
Bendradarbiauja su „Medica“
ML. Kaip tą apekso lokatorių kūrėte?
J. Martynaitis. Išskirtini trys aptariamo gaminio kūrimo lygmenys. Pirmiausia sukonstravome autonomiškai veikiantį lokatorių. Kitą toliau sukūrėme, jį jungdami su kompiuteriu. Šiuo atveju įmanoma gauti ir išsaugoti gerokai daugiau informacijos (į duomenų bazę galima įtraukti informaciją apie pacientų dantis, jų numerius, atliktas gydymo procedūras, rekomenduojamą gydymą ir pan.). Išskirčiau ir trečią veiklos lygmenį, kai pradėjome dirbti su kitomis įmonėmis. Štai kad ir su Šiaulių odontologinės įrangos gamykla „Medica“, veikiančia nuo 1991 m. Ji nuolat tobulina gaminamus įrenginius, kitus naujus savo gaminius. Savo gaminamą įrangą realizuoja ne tik Lietuvoje, bet tiekia į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Latviją, Moldaviją, Kazachstaną, Uzbekiją, įgyvendino ir Europos Sąjungos remiamą projektą. „Medica“ dalyvavo specializuotose tarptautinėse parodose, tad jau žinoma įvairių Europos šalių, taip pat Skandinavijos, Rusijos rinkose.
ML. Kokius bendrus darbus su „Medica“ atlieka Jūsų vadovaujama „Lumen“ bendrovė?
J. Martynaitis. Mūsų minėtas odontologo darbui palengvinti prietaisas su monitoriumi jau nestovi kaip atskiras gaminys ant stalo, bet komplektuojamas su stomatologinėmis kėdėmis, kurias gamina „Medica“. Gydytojas ir pacientas ekrane vaizdžiai mato visa, kas atliekama su gydomais ar problemiškais dantimis.
Ir dar atkreipčiau dėmesį, kad šioje stomatologinėje kėdėje pritaikytas ištisas kompleksas gaminių, kuriuos gamina Lietuvos įmonės. Monitorius gamina Šiaulių „Tauras“, mes padarome apekso lokatorių, o pačią kėdę sukonstravo ir gamina „Medica“. Sukūrė ergonomišką konstrukciją, patrauklų dizainą. Visa tai sukurta Lietuvos inžinierių, konstruktorių ir gamybininkų rankomis.
Kaip sudominti vartotojus
ML. „Medica“ – vienintelė „Lumen“ partnerė?
J. Martynaitis. Dirbame ir su slovakais. Kelne (Vokietija) kas dveji metai rengiamos didžiausios pasaulyje odontologijos parodoje, 2013 m. teko dalyvauti ir mums. Tai štai mūsų prietaisu susidomėjo Slovakijos firma „Chirana Medical“, kuri yra viena didžiausių Europoje stomatologinių kėdžių gamintoja. Gamina ir kitą įvairią odontologinę įrangą. Mūsų prietaisą slovakai jau spėjo pritaikyti ir savo gaminamose stomatologinėse kėdėse. Taigi mūsų apekso lokatorius jau nėra šiaip prietaisas, bet tampa viso įrenginio sudėtine dalimi. Gydytojui odontologui nebereikia ieškoti atskiro prietaiso, nes jis jau komplektuojamas su visa odontologui būtina įranga. Tai integruota sistema, kurioje esama ir „Lumen“ įmonės indėlio.
J. Martynaitis. Klausimas tinkamas. Ką galiu pasakyti? Mes nesame vien techniniai darbuotojai. Esame glaudžiai susiję su Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kaune odontologais. Kad ir savo diegiamas programas juk ne vien pagal savo išmanymą sudarinėjome, bet atsižvelgdami į odontologų poreikius ir pageidavimus. Taigi Lietuvos odontologams nesame nepažįstami jaunikaičiai – mus jau pažįsta, jie mūsų gaminį net vadina lietuvišku apekso lokatoriumi. Žinoma, nepadarėme pasaulinio perversmo. Yra japoniškų ir kitose šalyse gaminamų panašių apekso lokatorių. Mes sumąstėme lietuvišką matavimo būdą ir jis pakankamai efektyvus. Antrą prietaisą padarėme sujungę lokatorių su kompiuteriu. Tai jau ne vien laboratoriniai pavyzdžiai. Savo gaminį užpatentavome Europoje, jis turi CE ženklą ir jį perka gydytojai. Kone pusė Lietuvos dantų gydytojų jį naudoja.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
1 Kad nepasiklystume terminuose, priminsime, kad odontos senovės graikų kalba reiškia „dantis“. Taigi odontologija – mokslas apie dantis. Odontologo darbas apima dantų gydymą, kanalų valymą, plombavimą, higieną, profilaktinę priežiūrą ir kitas procedūras. Ką daro stomatologas? Stoma senovės graikų kalba reiškia „burna“. Tad stomatologija – tai mokslas apie burnos ertmės ligas ir jų gydymą. Dantų ligas taip pat galima priskirti burnos ertmės ligoms, tai platesnė sąvoką nei odontologija. Stomatologas gydo burnos ertmės uždegimus, lūpų, liežuvio, gleivinės, seilių liaukų ir kitas ligas. – G. Z. past.
