Arūnas BLIŪDŽIUS
VšĮ „Baltoskandijos akademija“ direktorius
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija, skirta paminėti žymaus XX a. vidurio Lietuvos vizijos kūrėjui ir geografo, geopolitiko prof. Kazio Pakšto 120-ąsias gimimo metines.
Pagrindinis konferencijos tikslas –visuomenei pristatyti Baltoskandijos idėjos sklaidą XX amžiuje kaip vieną iš gyvybingiausių šiuolaikinių geopolitinių idėjų tuo pačiu paminint jos pradininko Lietuvoje prof. Kazio Pakšto sukaktį. Baltoskandijos idėja tapo reali, nes jau nuo 1996-ųjų metų Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos bendradarbiavimas vyksta įvairiomis formomis ir įvairiais lygmenimis.
Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, rėmėja ir K. Pakšto žemietė Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda Petrauskienė ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė dr. Giedrė Purvaneckienė. Perskaitytas renginio rėmėjo, Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo sveikinamasis žodis.
Renginys buvo sudarytas iš dviejų dalių – konferencijos ir diskusijos. Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta paties K. Pakšto asmenybei ir jo idėjoms.
Bene geriausias XXI amžiaus lietuvių fotografas Marius Jovaiša pranešime „Kelias į Belizą – prof. Kazio Pakšto Dausuvą“ pasidalijo asmenine patirtimi lankantis Belize ir rengiant fotoalbumą apie šią šalį. Plačiau apsistota ties K. Pakšto aprašyto Britų Hondūro ir dabartinio Belizo sąsajomis. Paminėti K. Pakšto Dausuvos idėjos atgarsiai šiuolaikiniame Belize.
Šių eilučių autorius savo Įvadiniame žodyje trumpai supažindino su 18 metų egzistavusios Panevėžio savivaldybės įstaigos – Baltoskandijos akademijos – istorija ir pačios Baltoskandijos idėjos raida XX amžiuje, pabrėždamas jos dalinį išsipildymą mūsų laikais.
Prof. dr. Silvestro Gaižiūno pranešime pagrindinis dėmesys buvo skirtas K. Pakšto humanistinėms idėjoms, plačiau apsistojant prie geopolitinių nuostatų, susijusių su antrosios Lietuvos vizija ir kai kuriomis Azijos, Afrikos ir Vidurio Europos peripetijomis.
Prof. habil. dr. Stasio Vaitekūno pranešime dominavo K. Pakšto Lietuvos kaip jūrinės valstybės vizija. Paliestos kai kurios aktualios tarpukario Lietuvos problemos įsisavinant Baltijos jūros geopolitinę erdvę. Ypatingas dėmesys skirtas K. Pakšto rūpesčiui keičiant tautos mentalitetą orientuojantis į Baltijos jūros regioną.
Antroji konferencijos dalis buvo skirta Lietuvos ryšiams su Baltoskandijos šalimis.
Prof. dr. Sandros Grigaravičiūtės pranešime apžvelgtos tarpukario Lietuvos diplomatinės pastangos įsitvirtinti Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Paminėti teigiami ir neigiami Lietuvos įvaizdžio aspektai. Lietuvos diplomatų tarpusavio nesutarimai tarpukario laikotarpiu neleido sustiprėti Lietuvos ryšiams su kai kuriomis Šiaurės šalimis, ypač su Norvegija. Tačiau Lietuvos geopolitinė orientacija Šiaurės Europos link tuo metu buvo gan akivaizdi.
Prof. dr. Mindaugas Jurkynas savo pranešimu stengėsi apibendrinti šiuolaikinės Lietuvos daugiau nei 20-ies metų pastangas įsiliejant į Šiaurės Europos tautų šeimą, apsistodamas ties vienijančiais ir skiriančiais faktoriais. Vienas iš pastarųjų – ne tik ekonominio išsivystymo skirtumai bet ir mentaliteto ypatumai. O tie dalykai kurie galėtų mus vienyti – kultūra, švietimas, mokslas, menas ir kt. – nėra ypač akcentuojami.
Diskusijoje, vykusioje iškart po konferencijos, buvo kalbama apie Baltoskandijos kaip regiono ateitį iš mokslo ir žiniasklaidos pozicijų. Pasisakė pranešėjai, mokslininkai V. Čaplikas ir A. Čaplikas, žurnalistas-keliautojas G.Statinis, Šiaurės Ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovas M. Snieganas ir kt.
Buvęs Vilniaus Universiteto dėstytojas Algirdas Čaplikas papasakojo istoriją kaip jis pirmasis atgabeno į Lietuvą K. Pakšto „The Baltoscandian Confederation“ egzempliorių; pasidalino mintimis apie nuo sovietmečio egzistuojantį Šiaurės klubą kurio veikla iki šiol padeda jauniems jo kolegoms pažinti Šiaurės šalių dvasią.
Dr. Vygandas Čaplikas pristatė savo regioninį Dainavos-Karjalos(Karelijos) klubą, kurio tikslas stiprinti ryšius tarp dviejų giminingų tautų – Lietuvos ir Suomijos – regionų, ieškant bendrų sąlyčio taškų šiuolaikinėje tarpkultūrinėje erdvėje. Klubas turi partnerių Suomijoje, su kuriais dalinasi patirtimi ir keičiasi delegacijomis.
Šiaurės Ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovas Martynas Snieganas priminė kai kurias aktualias socialines problemas Šiaurės šalyse.
Žurnalistas ir keliautojas Gerimantas Statinis iškėlė idėją apie ekspediciją į Belizą – K. Pakšto Dausuvą. Šių eilučių autorius pasiūlė tokią kelionę organizuoti 2018-aisiais metais susiejant ją su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osiomis metinėmis.
Pranešėjai pakomentavo konferencijos metu išsakytas mintis ir atsakė į auditorijos klausimus.
Konferencijoje ir diskusijoje dalyvavo negausi bet tikslinė auditorija – politikai (Seimo nariai), mokslininkai, mokytojai, studentai, kultūros ir visuomeninių organizacijų atstovai.
Projekto pagrindinis organizatorius – VšĮ „Baltoskandijos akademija“. Projektą padėjo organizuoti Lietuvos respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pagrindinis rėmėjas – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Kiti rėmėjai: Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, Lietuvos Respublikos Seimo narė Milda Petrauskienė, mokytoja iš Utenos Audinga Kvaselytė.