2014-ųjų sausio 9 d. savo namuose staiga mirė buvęs ilgametis žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiasis redaktorius Juozas Baldauskas. Sauso 11-ąją jis amžinam poilsiui atgulė Papilės (Akmenės r.) kapinėse. Gerai žinomas Lietuvos žurnalistas, spaudos darbuotojas, kultūros veikėjas, ilgametis žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiasis redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Juozas Baldauskas gimė 1932 m. birželio 27-ąją Žiliuose, Papilės valsčiuje. 1956–1962 m. dirbo Kuršėnų rajono laikraštyje, o 1962–1975 m. redagavo Plungės rajono laikraštį „Kibirkštis“. 1965 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete, papildomai dar studijavo ir teisę.
Nuo 1975-ųjų jis buvo vieno populiariausių Lietuvoje žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Šią garbingą, bet labai sunkią naštą Juozas nešė net 38 metus! Žurnalą kolega redagavo, kol dar turėjo sveikatos – iki 2013-ųjų… ir kol gaudavo bent minimalią paramą jo leidybai.
a.a. Juozas Baldauskas [Virginijos Valuckienės nuotrauka]
Juozas Baldauskas parašė daug mokslo populiarinimo straipsnių, kelionių apybraižų. Jo rašiniai spausdinti įvairiuose Rusijos, Ukrainos, tuometės Čekoslovakijos žurnaluose. Nuo 1961-ųjų J. Baldauskas buvo žurnalistų sąjungos narys, nuo 1977 m. šios profesinės organizacijos valdybos narys, vadovavo mokslo populiarinimo sekcijai. 1982 m. Juozui Baldauskui suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Pastaraisiais metais buvo aktyvus Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo narys.
Juozo Baldausko kelias į žurnalistikos Olimpą nebuvo lengvas. Tokio redaktoriaus posto troško daugelis patyrusių plunksnos darbuotojų. Kai redaktoriumi tapo žurnalistas iš rajono, pasigirdo daug abejonių, net apkalbų, paleista apyvarton ir „blato“ sąvoka. Juozas įrodė – to pasitikėjimo buvo vertas. Tai įvertino ir iškiliausi mokslo žmonės. Vieno „Žinijos“ draugijos suvažiavimo metu marksizmo dėstytojas ėmė kritikuoti žurnalą, kad jis nespausdina straipsnių, nepaima interviu iš mokslinį komunizmą, filosofiją, politinę ekonomiją ir kitokias tuo metu populiarias disciplinas dėstančiųjų. Susirinkimui pirmininkavęs Vilniaus universiteto rektorius prof. Jonas Kubilius kalbėtoją nutraukė ir pasakė, kad esama dėstytojų, kurie moka tik cituoti. Cituoja ir cituoja, o naujo nieko nepasako. Tokių straipsnių ir nereikia spausdinti moksliniame leidinyje. Gaila, pastaraisiais žurnalo gyvavimo metais nebebuvo tokio autoritetingo mokslininkų žodžio… Jis paliktas vienas grumtis su sunkumais dėl leidinio finansavimo, dėl ko labai jaudinosi.
Juozas buvo geras žurnalistas, redaktorius, už tai apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos Auksine plunksna. Prieš pat mirtį dar ruošėsi ateiti į eilinį Senjorų klubo susirinkimą, sakė LŽS Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus. Buvęs ilgametis žurnalo „Statyba ir architektūra“ redaktorius Jonas Vėlyvis prisiminė, kad su juo bendravo kaip su kolega ir jį visada stebino Juozo žingeidumas, noras suprasti mokslo paslaptis, ir jas kuo profesionaliau perteikti skaitytojams. Vytautas Žeimantas prisiminė su Juozu Baldausku pirmą kartą susidūręs dar būdamas Vilniaus universiteto trečio kurso studentas. Grįžęs iš Altajaus kalnų išdrįso užeiti į tuo metu itin populiaraus žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakciją. Ten pasiūlęs parašyti savo kelionių prisiminimus. Maloniai nustebęs, kai šalia akademikų ir profesorių pasirodė ir studento trečiakursio straipsnis „Čiujos traktu“. Redaktorius patikėjo studenčioku.
Per gedulingus pietus prisiminimais apie išėjusį kolegą pasidalijo žurnalistai Julius Narkevičius, Juozas Elekšis ir kiti. Prisiminta tai, kad Juozas kūrė ir eilėraščius, kai kurių jų citatos įvairiomis progomis pasirodydavo ir žurnale. Ypač skaudžiai palietė prof. Liberto Klimkos prisiminimai. Jis tiesiai šviesiai pareiškė, kad dėl tokio įdomaus ir labai reikalingo žurnalo užgesimo kalta ir mokslo visuomenė. Jau daugelį metų leidinys nebeturėjo bent minimalaus finansavimo. Žurnalo užsidarymas, veikiausiai, prisidėjo ir prie Juozo mirties. Moralinio smūgio būta nebepakeliamo…
Vis dėlto norime viltis, kad mūsų spauda nepaskęs bulvariniuose „šou“, ir rimtos spaudos žiedai nustelbs menkavertį piktžolyną.
Meno kūrėjas Juozas Elekšis