Dobilas KIRVELIS
Stepono Kairio fondas
Atrodo, kad šiandien tradicinė ekonomika yra kelias į niekur (Gairės, 2013 Nr. 2), ir tradicinė valstybių valdymo politika – taip pat veda į akligatvį (Gairės, 2013 Nr. 10). Bet visuomenės raida negali sustoti. Tad kokio vežimo nauji „ratai“ galėtų takelius paversti naujais keliais? Gal tai iškylanti netradicinė – naujo požiūrio konverguotų technologijų biopolitika, kuriama kaip XXI a. sociobioinžinerinė paradigma? Tai naujo mąstymo mokslo ir technologijų kūrėjų – bioinžinierių, kasdienį žmonių visuomenės gyvenimą matančių ir kuriančių pagal jau išbandytus gyvosios gamtos principus, nuostata. Juk valstybė valdytina taip, kaip valdomas gyvasis organizmas, bet ne taip, kaip reguliuojasi ekologinė sistema.
Tarpukario Lietuvoje kultūra buvo suprantama kitaip, negu kad ji suprantama šiandien. Pagal to meto žurnalo „Kultūra“, ėjusio 1922–1941 m., bei Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugijos platinamą sampratą – valstybės kultūra aiškinta kaip kasdienė žmonių gyvenimo technologijų visuma. Atrodo, kad XXI a. ši kultūros technologinė samprata grįžta platesniame biotechnopolitikos kontekste.
Kad ir kaip politikams, sociologams, humanitarams būtų nepriimtinas, net keliantis baimę technopolitinis, ar net konkrečiau – biotechnopolitinis požiūris (biotechnoparadigma) aiškinant visuomenės raidą ir jos valdymą, atrodo, teks jiems keisti mąstymo ir gyvenimo „ratus“. XXI a. pr. kilusi socialinė-ekonominė krizė ir jos problemų sprendimo kelių paieška neišvengiamai atveda prie naujų konverguotų biotechnologijų kūrybos ir įgyvendinimo poreikio – plataus bioinžinerinio mąstymo būtinumo. Tai ryškiausiai matoma JAV strateginių mokslo ir technologijų programose, pastebima Azijos (Singapūro, P. Korėjos, Kinijos, Japonijos, net Indijos) tendencijose neatsilikti nuo JAV, ir, apgailestautina, – vangokai plinta Europoje. Liūdniausia, jog visa tai Lietuvoje dar netaikoma. Technologinės tendencijos šiandien matomos Kondratjevo-Šumpėterio visuomenės socialinės-ekonominės raidos, R. Floridos kūrybinės klasės ir visuomenės koncepcijose. Panašias idėjas 2009 m. pabaigoje buvo bandyta skleisti Lietuvos ateities vizijoje: „Lietuva ne tik „žalia“, bet solidari kūrybinė visuomenė“.
Peržvelkime šiandien vykdomas ar ruošiamas įgyvendinti pagrindines pasaulio valstybių gyvenimo inovacines programas, kurios, kaip ir turi būti, statomos ant naujų mokslo ir technologijų idėjų, naujovių pamato. Tikslinga pradėti nuo JAV autoritetingiausios Mokslo ir technologijų valstybinės agentūros NSF (National Science Foundation) aptartų pasauliniu mastu ir rekomenduojamų įgyvendinti naujovių. Kai tik šiose idėjose industrininkai pajus ekonominę naudą – jos audringai ateis į realų gyvenimą.
JAV Žinojimo, Technologijų ir Visuomenės Konvergencijos programa (CKTS-NBIC2)
2012 m. JAV pradėta CKTS arba NBIC2 (Convergence Knowledge, Technology and Society: Beyond Nano-Bio-Info-Cogno) programa. Ji yra 2002–2011 m. vykdytos Konverguojančių Nano-Bio-Info-Cogno (NBIC) – Žmogaus gyvenimą tobulinančių technologijų (Converging Technologies for Improving Human Performance NBIC) programos, ar net dar ankstesnės, Nanotechnology (vykdytos 1998–2001 m.) tąsa (1 pav.).
Šios evoliuciškai besivystančios programos radikaliai naujas žmonijai siūlomas technologinės raidos žingsnis, kviečiantis keisti net visuomenės etines ir politines nuostatas. XX a. antroje pusėje vykdyti molekuliniai bioląstelių tyrimai. Jų rezultatai parodė, kad gyvųjų organizmų ląstelėse vykstantys procesai savo esme daug kuo panašūs į pramoninės gamybos socialinius inžinerijos ir technologijų vyksmus. (Beje, vieni pirmųjų, dar 1956 m., į šią analogiją atkreipė dėmesį JAV dirbantys ir idėjiškai bendraujantys mokslininkai – rusas matematikas Jurijus Gamovas ir lietuvis biofizikas Martynas Yčas, genų bioinformacinės technologijos požiūriu.) Todėl mokslo ir technologijų strategai 1998 m. suformavo Nanotechnologijų, t. y. technologijų molekuliniame, nanobiomolekuliniame lygyje svarbą ir sintetinės biologijos, kaip inovatyvios technologijos kūrybos programą. Jos įgyvendinimas – tai naujos progresyvesnės, efektyvesnės, humaniškesnės, nei praeinančios industrinės visuomenės, nanomikrotechnologijos, turėsiančios pakeisti industrinės visuomenės gyvenimo įprastas makrotechnologijas.
Bet vos tik prasidėjusi Nanotechnologinė programa žmogaus gyvenimo gerinimui JAV strategams pasirodė kaip nepakankamai išsami ir po 2–3 metų ją transformavo į pilnesnę – konverguotų Nano-Bio-Info-Cogno (NBIC) technologijų 2002–2011 m. programą. NBIC programoje suteikiamas ypatingas prioritetas konvergencijai, konverguojančiai kūrybai – nanotechnologijų, biotechnologijų, informacinių ir kognityvinių (psichologinių) technologijų, apjungtų integruotai ir konverguotai inovatyvių mokslo ir technologijų kūrybai, įgyvendinimui. Buvo pateikta alternatyva tradicinės industrinėje technologinei kūrybos divergencijai – pavienių at-skirų technologijų tik tobulinimui, tik tyrimams bei siauriems praktiškiems taikymams (2 pav.).
Divergencinis technologijų kūrybos metodas buvo ir yra tradicinis – vyraujantis industrinės visuomenės technologinės kūrybos metodas. Šio metodo inovacijų kūrybos pamate slypi analitinis metodas – analizė, kaip mokslinio diferencijavimo metodas, pagrįstas mintiniu ir faktiniu skaidymu į dalis ir tų dalių nagrinėjimu. Tai antisisteminis metodas: jei norima ką nors išanalizuoti, reikia visą norimą pažinti sistemą išskaidyti į dalis. Manoma, kad atskirų dalių pažinimas jau ir yra sistemos supratimas. Realiai vertinant, tai nevisiškas pažinimas. Vien analizuojant nustojama matyti visumą. Praktiška, inžinerinė naujų technologijų kūryba reikalauja sisteminio, visų komponenčių funkciškai tikslingo sambūvio – holistinio, kibernetinio supratimo. Be tokio specifinio sisteminės sintezės metodo neįmanoma inovacinė kūryba. Sintezė – tai įvairių elementų, objekto dalių jungimas į visumą, apibendrinimas, sujungimas. Tai yra kūryba. Todėl programa NBIC technologijų konvergencijose įžvelgia esminį inžinerinės kūrybos – sintezės principą.
Apibendrinus tenka konstatuoti, kad mokslo ir technologinėje, NBIC technologijų kūryboje slypi inovatyvus analizės per sintezę (A-by-S) metodas. Kai sujungiami elementai į visumą, jie įgauna visai kitą prasmę ir savybes. Vien analizė moko nagrinėti, bet neleidžia sujungti ir pajusti esmės, o vien sintezė nemoko nagrinėti, bet plečia sampratą, moko sujungti ir pajusti esmę. A-by-S yra konverguotų technologijų kūrybos metodas. Jo dėka pasiekiamas tikras sistemos žinojimas – matymas iš paties aukščiausio žiūros taško. Dėl tokio požiūrio išnyksta detalės ir išryškėja visuma, pradedama matyti ir suprasti daug daugiau sistemos galimybių.
NBIC programoje akcentuotą konvergencinį sintetinį naujų technologijų kūrybos metodą naudoja ir gyvoji gamta kurdama ir vystydama naujas biologines rūšis. Tampa akivaizdu, kad gyvasis pasaulis – tai konverguotų įvairiausių technologijų sistema, kad gyvasis organizmas yra technologijų „mašina“, kurios organizuotą funkciškai tikslingą (gyvybinę) veiklą lemia specialios – bioinformacinės (genų, hormonų, nervų ir pan.) technologijos, suteikiančios organizmui „organizuojančią jėgą“, šiandien suprantamą kaip mokslo vertybę – informaciją. Informacija, remiantis kibernetikos mokslu, yra pamatinė organizuotų sistemų vertybė – jos dėka vykdoma tikslinga sistemų veikla – valdymas. O ten, kur gyvybė, žmogus, visuomenė – informacijos vertybė yra esminė, lemianti valdymą.
Negyvąjį, materialųjį (realų) pasaulį aiškina apibendrintomis vertybėmis (faktoriais): chemijos mokslas – medžiaga ir fizikos mokslo – energija. Negyvosios gamtos žinojimui visiškai pakanka mąstyti ir aiškinti tik medžiagų ir energijos virsmais. Bet gyvosios gamtos supratimui ir aiškinimui papildomai reikalinga nauja, specifinė informacija, pasižyminti radikaliai kitokiais kibernetikos mokslo terminais apie organizuotą veiklą. Informacija NBIC konvergencijoje darniu, funkciškai tikslingu požiūriu, kodavimo ir dekodavimo priemonėmis (technologijomis) sukonverguoja materialiąsias ir nematerialiąsias technologijas tikslingai veiklai. Gyvojoje ląstelėje medžiagų ir energijos (metabolinės) nanotechnologijos yra konverguotos su bioinformacinėmis – DNR ir neuroinformacinėmis kognityvinių neurotechnologijų lygmenyse. Todėl NBIC biotechnologinė koncepcija buvo pasirinkta pamatiniu mąstymo ir technologinių inovacijų kūrybos metodu.
Tačiau 2011 m. paaiškėjo, kad NBIC programa nepakankamai viską apimanti, ir 2012 m. buvo pateikta platesnio požiūrio Žinojimo, technologijų ir visuomenės konvergencijos (CKTS, arba NBIC 2) programa 2012–2020 metams. Ji pamatiniu NBIC technokonvergencijos pagrindu numato progreso evoliuciją žmogaus, visuomenės ir Žemės lygmenimis (3 pav., 4 lygmenys pateikti originalo kalba angliškai).
Pastaroji 2012–2020 m. JAV mokslo ir technologijų plėtros strateginė programa, numato Žmonijos plėtrą: žmogaus lygmenyje – kaip biomedicinos inžinerijos, socialiniu lygmeniu – sveikatingumo, edukacijos, politikos, valstybės valdymo, reguliavimo, net moralės bei etikos sferose, ir aukščiausiu – Žemės lygmenyje, ekologiniu, ekonominiu, astronominiu ir kitais globaliais koevoliucijos ir koegzistencijos požiūriais.
Ši konverguotų NBIC technologijų programa, bendru metodiniu požiūriu apjungianti ir ekologines bei socialines problemas, kuriama JAV, skirta strateginei viso pasaulio raidai. Ji buvo aptarta specialiuose inovacijų seminaruose svarbiausiose pasaulio valstybėse: pirmiausia – visos P. Amerikos Brazilijoje (San Paule 2011 11 24–25), JAV (Arlingtone 2012 06 21–22), JAV ir ES lygiuose Belgijoje (Levene 2012 09 20–21), JAV–Pietų Korėjos–Japonijos (Seule 2012 10 15–16), JAV–Kinijos–Australijos–Indijos (Pekine 2012 10 18–19) ir patvirtinta JAV (Arlingtone 2012 12 11).
Jau daugelį metų beveik visuose pagrindiniuose JAV universitetuose šių, naujų biotechnologijų kūrybai, tobulinimui ir įgyvendinimui rengiami specialistai – bioinžinieriai. Daugelis jų, ypač anksčiau, buvo orientuoti į biomedicinos inžineriją. Bet paskutiniaisiais metais bioinžinerijos sfera plečiasi naujų, sintetinės biologijos, bioneurokompiuterijos ir bioinformatikos, konverguotų biotechnologijų ir net sociotechnologijų kūrybai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – populiariausiame pasaulio Harvardo universitete (Bostonas, JAV), kuris žinomas kaip biomedicinos tyrėjų institucija, atsirado Harvardo universiteto XXI a. bioinžinerijos institucija (HUB). Nepaisant to, kad greta, Bostone, yra žymiausias pasaulio technokūrybinis Masačiusetso technologijos institutas (MIT), kuriame nuo seniausių laikų klesti bioinžinerinis mąstymas ir biotechnologijų kūryba.
Tenka atkreipti dėmesį, kad į strategines biotechnoinovacijas vangiai įsitraukia Europa, Europos Sąjungos valstybės.
Bus daugiau