Pabaiga, pradžia Nr. 2
Tęsiame įspūdžius iš 2013 m. gruodžio 4–5 d. Vilniaus inovacijų forumo (Innovation Drift) metu surengtos mokslo ir technologijų parodos, kurioje kiek ilgiau apsistojome ties UAB „Lumen“ ekspozicija. Bendrovėje sukurtas danties šaknies viršūnės ieškiklis – apekso lokatorius (angl. Apex Locator) gerokai paleng-vina ne tik odontologo darbą, bet ir gydytojo komunikavimą su pacientu, kadangi ekrane galima vaizdžiai parodyti gydymo procedūrą. Kalbindami bendrovės „Lumen“ įkūrėją ir vadovą technikos mokslų daktarą Joną MARTYNAITĮ bandysime aiškintis, ką technikos inovacijos jau šiandien duoda bent jau kai kurioms novatoriškoms Lietuvos įmonėms, kurios specializuojasi medicininės aparatūros, stomatologijoje ir odontologijoje naudojamų medžiagų gamybos srityje. Pašnekovo lūpose nedažnai nuskambės sąvokos lustai, mikrovaldikliai, įterptosios sistemos, nes tai modernios elektronikos kasdienybė, vedanti į mokslo ir verslo, mokslo ir pramonės bendradarbiavimą.
Kai savas nėra blogesnio sinonimas
Mokslo Lietuva. Gerbiamasis daktare Jonai, kodėl Lietuvos odontologai turėtų rinktis Jūsų su bendraminčiais sukurtąjį apekso lokatorių, o ne japoniškus ar vokiškus gaminius?
Jonas Martynaitis. Pragmatiškai savo darbą ir paslaugas vertinančios Lietuvos odontologijos klinikos nesidrovi pirkti mūsų įtaiso ir sako, kad tai labai geras jų darbo pagalbininkas. Žinoma, didžiosios klinikos gali sau leisti įsigyti geriausių užsienio kompanijų aparatūrą ir darbo priemones, nes į pasaulio centrus odontologijoje mes nepretenduojame. Kai Lietuvos odontologams pasakėme, kokia kryptimi norime toliau žengti, jie mūsų sumanymui pritarė, o be jų patarimų ir pritarimo tokio žingsnio nebūtume žengę. Norėčiau išskirti jauną specialistą – odontologą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos mokslų daktarą Eduardą Kelbauską. Mes glaudžiai bendradarbiaudami su juo radome teisingas kryptis kurdami mūsų prietaisus. Ir mes į šį traukinį įšokome pirmi. Mums garbė, kad šiuo mūsų prietaisu naudojasi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto docentas, Lietuvos endodontologų1 draugijos pirmininkas dr. Saulius Drukteinis. Jis turi aukščiausią dantų kanalų gydymo kvalifikaciją, iš šios temos apsigynęs mokslų daktaro disertaciją, skaitė pa-skaitas Lenkijoje, Italijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, JAV. Mums Lietuvos odontologijos autoritetų pripažinimas labai svarbus, nes tai reiškia, kad mūsų prietaisas gali būti konkurentiškas tarptautinėje rinkoje. Suprantama, kad netapsime pasaulinės rinkos lyderiais, bet nemažai padarėme. Jau vien tai gerai, kad Lietuvoje gaminame produktą, kurio iš užsienio mums vežti nereikėtų. Juk šiandien didžioji dauguma įvairios odontologų naudojamos įrangos Lietuvoje atvežta iš užsienio.
J. Martynaitis. Galima pasidžiaugti, kad bent jau Šiauliuose veikianti UAB „Medicinos linija“ gamina stomatologines ir odontologines medžiagas, kurias eksportuoja į 40 pasaulio šalių.
ML. Šiame pokalbyje paminėjote jau antrą Šiaulių įmonę, pirmiausia „Medica“, dabar štai „Medicinos linija“.
J. Martynaitis. Turime šviesti Lietuvos žmones ir parodyti, kad ta mūsų Lietuvėlė nėra jau tokia atsilikusi aukštųjų technologijų srityje. Šiandien šioje parodoje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gaila, kad dėl laiko stokos iki mūsų stendo Prezidentė nepriėjo, būčiau pasakęs: „Ekscelencija Prezidente, viskas, ką čia matote stende, pagaminta Lietuvoje, aišku išskyrus „Apple“ kompiuterį“. Maža to, dalis Lietuvoje pagamintų produktų jau keliauja į užsienį, tai jau eksportuojami gaminiai.
ML. Kad mūsų neapkaltintų pernelyg nesaikinga savigyra, pasakykite, kur įmonės „Lumen“ prietaisai jau yra nukeliavę.
J. Martynaitis. Maždaug 200 vienetų esame pardavę į Daniją, Slovakiją ir Čekiją. Dabar tam tikrus UAB „Lumen“ įtaisus pradedame diegti vienai odontologijos įrangos gamintojai Suomijoje. Būtų sveikintina, kad kiekvienas ką nors darytų, mažiau būtų verkšlenančių, kad Lietuvoje viskas labai blogai. Užtenka įdėmiau pasidairyti kad ir šioje parodoje: kiek puikių išradimų padaryta jaunimo ir kone visuose galima rasti pavyzdžių, kur pritaikytos įterptosios sistemos. Tegu mes nesame pirmi pasaulyje, bet toli gražu ir paskutiniai nesame.
Specializacijos nauda
ML. Kiek darbuotojų dirba bendrovėje „Lumen“?
J. Martynaitis. Atrodys gal keista, darbuotojų nedaug – keturi, bet dirbame komandinio darbo principu (angl. Team Work). Elektronikos plokščių negaminame, nes tam reikalingos aukštosios technologijos ir atitinkama gamybos specializacija. Esame mokslinė įmonė ir elektronikos komponentus ar mikrovaldiklius pritaikome savo kuriamuose įtaisuose ar prietaisuose. Kaune turime gamybos partnerį – UAB „Trikdis“. Tai elektroninių apsaugos sistemų projektuotoja ir įvairių elektronikos priemonių gamintoja. Įmonei pateikiame savo inovacijų ar išradimų technines schemas ir nustatytu laiku gauname reikiamą kiekį gaminių. Mums nereikia būti Barbėmis devyndarbėmis, kiekvienas turi specializuotis toje srityje, kurioje yra kompetentingas. Bendraujame kone su visais Lietuvos odontologinių prekių pardavėjais, bet neužsiimame rinkodara, nes tai visai kita veiklos sritis. Tam neturime nei pajėgų, nei išteklių, pagaliau tokia veikla mūsų visai netraukia. Koncentruojamės kurdami inovatyvius produktus ir analizuojame informacinių technologijų tendencijas.
Tai štai nors mūsų įmonė maža, bet tai intelektualus kūrybiškas darinys, kuriantis intelektualų produktą, patvirtintą ES patentu. Gal ateityje išaugsime ir mums reikės daugiau darbuotojų, bet ne šiandien. Tarkime, slovakams prireiks mūsų gaminių, tai šimtą ar kelis šimtus plokščių ar įterptųjų sistemų pasigaminti nesunku. Kai atidirbta sistema, patikrintas plokštės darbas, tai pati gamyba didesnio rūpesčio nesudaro, nes tai yra kooperavimasis tarp įvairių gamintojų. Mes einame tuo pačiu keliu, kokiu dirba ir šiuolaikinės kompanijos – kooperuojamės. Dabar viskas paremta ne metalu ar plastmase, ne korpusų gamyba, bet intelektu, o jis glūdi gaminių viduje, neretai mažų lustų, t. y. įterptųjų sistemų pavidalu.
Mūsų paskutiniame naujų technologijų prietaise į miniatiūrinį mik-rovaldiklį sudėta bene 95 proc. visų prietaiso funkcijų. Dauguma senosios elektronikos elementų šiandien atkrito. Išardykime kad ir kompiuterį: viskas tėra griaučiai, o „smegenys“ užima tik visai mažytę prietaiso dalelę. Tai ir yra moderniosios elektronikos kelias, o jos galimybės neribotos. Tegu kitos kompiuterių firmos kuria „smegenis“, o mes joms rasime pritaikymą. Mums šiuo atveju labai svarbu mokslo institucijų ir verslo sąlytis.
Eduardas Kelbauskas naudojasi naujausia technika klinikoje [Nuotraukos iš Jono Martynaičio rinkinio]
J. Martynaitis. Šį principą propaguoja ir diegia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), šios parodos, taip pat ir Vilniaus inovacijų forumo viena organizatorių (kartu su Ūkio ministerija). Manau, kad tai sėkmingi renginiai. Gerai pažįstu mokslininkus iš Kauno technologijos universiteto, kuriame dirbau ne vieną dešimtmetį. Galiu patvirtinti, kad tame universitete yra labai šviesių galvų, puikių programavimo specialistų.
Svarbu pastebėti ir dirbantį šalia
ML. Matau, kad parodos stende turite gerą pagalbininką, kuris ir mums kalbant padeda geriau suprasti elektroninių prietaisų taikymo odontologijoje subtilybes.
J. Martynaitis. Paulius Vaškys yra Kauno technologijos universiteto doktorantas, užsiimantis programavimu. Jeigu iš užsienio samdyčiau tokios kvalifikacijos programuotoją kaip Paulius Vaškys, tai tokiam specialistui neišsimokėčiau. O su Lietuvos mokslininkais ir specialistais galime pagaminti net ir aukšto profesinio lygio gaminius, kurie nenusileidžia pagamintiems kitose šalyse. Labai svarbu turėti teisingą kryptį, pagrindinę liniją ir siekti pagaminti konkurencingą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje produktą. Ir tą galime padaryti.
ML. Kaip apibūdintumėte Pauliaus Vaškio gebėjimus, kodėl būtent jį telkiatės į komandą?
J. Martynaitis. Reiktų pradėti nuo istorijos. Su Pauliaus tėvu Kauno technologijos universitete kartu dirbome apie 40 metų. Paulius iš tėvo paveldėjo geras matematinio mąstymo savybes, dabar jis yra KTU doktorantas. Įsigilinęs
į matematinio programavimo dalykus, gali atlikti mums reikalingas užduotis. Ateis metas imtis mūsų gaminių integracijos su kitais prietaisais, o tam reikės taikyti sudėtingesnius programavimo uždavinius. Paulius gali Lietuvoje dirbti kvalifikuotą darbą ir tokiu būdu jis tobulėja kaip specialistas, kaip mokslininkas.
ML. Kai dar patobulės, ar nekils noras kelti sparnus?
J. Martynaitis. Tai nesiblaškantis, stabilus jaunas vyras, kurio graži ateitis laukia ir Lietuvoje. Turime ir kitų šaunių jaunų darbuotojų, jie atneša šiuolaikiškumo dvasios į mūsų veiklą, o tai vertintina. Naujų algoritmų sudarymas, programavimo naujų kalbų taikymas – tai jaunųjų reiškimosi erdvė. Todėl mes dabar drąsiai griebiamės naujausių technologijų, nes viskas pasaulyje labai greitai keičiasi. Bet labai svarbu mūsų geriausią jaunimą laiku pastebėti ir reikiamai įvertinti, kol to nepadarė kiti, dažniausiai kitų šalių darbdaviai. Viltis dedu į savo sūnų Joną jaunesnįjį, kuris gal perims mūsų firmos vairą ir tęs pradėtus darbus. Dabar jis kelia savo kvalifikaciją informacinių technologijų srityje Šveicarijoje.
Atėjo metas kurti integruotas sistemas
ML. Ką darote dabar ir kokių naujovių numatote imtis artimiausiu metu?
J. Martynaitis. Dabar dirbame prie Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansuojamo projekto, atliekame baigiamuosius darbus kartu su Kauno technologijos universitetu. Ką esame numatę daryti toliau? Bandysime savo sukurtąjį danties šaknies viršūnės ieškiklį – apekso lokatorių programiškai jungti su kita aparatūra, pvz., su intraoraline kamera. Jos dėka odontologas gali matyti iki 100 kartų padidintą vaizdą, taigi daug lengviau gydytojui diagnozuoti ir gydyti nesveikus dantis. Vaizdas monitoriuje gydytojui yra vaizdi priemonė padedanti išvengti galimų neigiamų pasek-mių, stebėti gydymo eigą. Pagaliau intraoralinė kamera ar kompiuteris yra ir gydymo eigos dokumentavimo priemonė, rodanti gydymo rezultatus, teikianti galimybę lyginti su prieš tai buvusia dantų būkle.
Naudosimės kitų gamintojų sukurtais skaitmeniniais įrenginiais, bet mes jungsime juos į vientisą sistemą, kuri bus patogi gydytojui, bus galima padaryti rūpimo burnos objekto (danties) nuotrauką. Gausime ištisą gydymo raidos vaizdą ir baigtinį rezultatą.
Kitas svarbus dalykas – rentgeno miniatiūrinis aparatėlis su skaitmeniniu davikliu. Aparatėlis pateikia rentgenologinį danties vaizdą. Norime sukurti integruotą sistemą, kad būtų galima taikyti vieną programą, tą pačią duomenų bazę. Klinikoje odontologas savo kompiuteryje turės vienoje sistemoje visą reikalingą informaciją apie pacientą.
Esame pasiryžę imtis ir išmaniųjų technologijų taikymo. Tai bus 2014 m. darbas. Gydytojas atėjęs į kabinetą prisijungs mobilųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, paims mažą mūsų įtaisėlį – lustą („čipą“), kitaip tariant, miniatiūrinę integrinę schemą, išmatuos ir gaus gydymui reikalingus paciento duomenis. Atidirbę savo kuriamą matavimo principą ir pritaikę išmaniąsias technologijas, mes savo kuriamą įtaisą galėsime padaryti prieinamą ir plačiai taikomą.
Baigdamas mūsų pokalbį norėčiau padaryti tokią išvadą. Kuo daugiau prietaisų sugebėsime jungti į vientisą sistemą, tuo didesnis bus jų efektyvumas ir naujų prietaisų paklausa. Tą supranta kai kurios medicininiais prietaisais prekiaujančios firmos, taip pat ir Šiaulių „Medica“, kurioje dirba puikių jaunų specialistų. Jungdami su kitais įtaisais teikiančiais papildomas galimybes jie sukurs savo modernią odontologinę kėdę, parduos jau ne atskirą gaminį, bet ištisą gaminių komplektą. Modernios odontologinės kėdės prototipas, kurios vaizdą eksponuojame parodoje, kaip tik ir yra puikus tokio gaminio pavyzdys.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
1 Endodontologas, kitaip dar entodontas – tai gydytojas, kuris specializuojasi gydant danties šaknies kanalus. Lietuvos endodontologų draugija yra asociacija, vienijanti Lietuvos endodontologus ir gydytojus odontologus, taip pat ir šių sričių mokslininkus. – G. Z. pastaba.
