VASARIO 16-OSIOS MINĖJIMAS

Vytautas RIMŠA,
Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą

Vilniaus anykštėnų sambūris (VAS), prieš metus pradėjęs antrąjį veiklos dešimtmetį, turi ir puoselėja keletą gražių tradicijų. Viena jų – Nepriklausomybės dienos minėjimai, rengiami kasmet vasario mėnesį. Jų pagrindą sudaro keletą metų rengiami pokalbiai su mokslininkais apie mūsų šalies nepriklausomybės ištakas, raidą ir reikšmę. Tuo rūpinasi VAS pirmininkė Rita Virbalienė ir Janina Baublienė, Regina Smetonaitė ir kt.

Tradicinė Nepriklausomybės dienos minėjimo šventė šiemet vyko vasario 8-ąją, šeštadienį. Kraštiečiai ir svečiai užpildė visą Signatarų namų salę, Vilniuje (Pilies g. 26). Minėjimas, kaip ir iki tol, buvo pradėtas Lietuvos Respublikos himnu, kurį sugiedojome kartu su Vilniaus mokytojų namų vyrų choru „Vytis“.

Programai vadovavo kraštietis, vienas iš Tautos namų santaros idėjos populiarintojas, o vėliau (nuo 1996 m.)
ir Tarybos pirmininkas, buvęs VAS vadovas Antanas Gudelis. Jis supažindino kraštiečius su Tautos namų santaros idėjos raida ir tokiu pat pavadinimu dabar veikiančios Tarybos siekiais bei rūpesčiais. Po to istorikai buvo pakviesti pristatyti savo pranešimus.

Pirmąjį jų skaitė jaunas ir perspektyvus, spėjęs pagarsėti Anykščiuose ir respublikoje mokslininkas – pedagogas, archeologas ir istorijos publicistas, Vilniaus edukologijos universiteto dėstytojas Tomas Baranauskas. Jis gvildeno Vasario 16-osios fenomeną ir pasekmes, plačiai aptarė Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos asmenybę, politiką ir prieštaringus, ypač – tarybinio ir pastarojo meto požiūriu, jo veiklos, spendimų ir poelgių konceptualius vertinimus. Be to, prelegentas atskleidė įdomių to meto Lietuvos vidaus ir tarptautinio gyvenimo faktų.

Antrąjį pranešimą pristatė gerai žinomas tėviškėnas, ilgametis Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas ir dažnas VAS renginių svečias, Lietuvos Mokslų akademijos narys emeritas, prof. habil. dr. Antanas Tyla. Jis įdomiai aptarė Lietuvos nepriklausomybės idėjos priešaušrį ir ištakas. Tarp kitų politinių, ekonominių ir socialinių visuomenės gyvenimo įvykių, profesorius daug dėmesio skyrė 1917 m. Vilniaus konferencijos, kurioje dalyvavo dešimt Anykščių krašto atstovų, ir Lietuvos Tarybos (į ją buvo išrinktas ir vienas anykštėnas – Steponas Kairys iš Kurklių valsčiaus), reikšmei. Abu pranešimai susilaukė deramo kraštiečių dėmesio ir palankaus vertinimo.

Renginio dalyvius su švente šiltai pasveikino 2011 m. buvęs Kauno anykštėnų draugijos steigimo inicia-tyvinės grupės narys, vienas iš jos įsteigėjų, o nuo 2012 m. balandžio šios draugijos tarybos narys ir iždininkas Romas Pačinskas.

Minėjimo programą praturtino koncertas, kurį surengė Vilniaus mokytojų namų vyrų choras „Vytis“ (vadovas Arūnas Pikšrys). 1975 m. jį įkūrė prof. Adolfas Krogertas, o vadovais yra buvę prof. Tadas Šumskas ir Raimondas Katinas. 1985 m. jis pripažintas geriausiu vyrų choru Lietuvoje.

Pabaigoje aptarti sambūrio organizaciniai klausimai. Pirmininkė Rita Virbalienė supažindino su numatomais VAS ir Pasaulio anykštėnų bendruomenės renginiais, kvietė juose dalyvauti, o šių eilučių autorius, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ leidinių sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautoris pristatė dvi naujas draugijos knygas: „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ (2012, 1 t., 440 p.) ir „Svėdasiškių draugija Alaušas“: ištakos, istorija, veikla“ (2013, 126 p.).