Vytautas RIMŠA
Iš spaustuvės parvežtas istorijos, kultūros ir politikos žurnalo „Lietuva ir Čekija“ naujas rinkinys, apimantis visus tris 2013-ųjų metų numerius (22–24)*. Jo visas tiražas jau pasiekė leidėją, tad naują žurnalo rinkinį galima įsigyti. Skaitytojams šia proga priminsime, kad žurnalo platinimo ir ekspedicijos reikalus toliau tvarko pats žurnalo sumanytojas, leidėjas ir redaktorius Petras Algis Mikša.
Paėmus rinkinį ir pasižvalgius, nesunku pastebėti, kad nuo ankstesniųjų jis skiriasi savo sandara. Tai įžvelgs kiekvienas atidesnis skaitytojas, nes žurnale yra žymiai mažiau nei ankstesniuose jo numeriuose temų, straipsnių ir autorių pavardžių. Tačiau pirmiausia apžvelkime, kas jame išspausdinta.
Atskleidus pirmuosius žurnalo puslapius (p. 5–6), skaitytojo akiratyje atsiduria Jo Ekscelencijos Čekijos Respublikos Prezidento Milošo Zemano (Miloš Zeman) nuotrauka. Šalia jos – leidėjo ir redaktoriaus P. A. Mikšos glaustas informacinis straipsnelis apie neseniai išrinkto šalies vadovo nueitą prasmingą gyvenimo kelią, politinę ir visuomeninę veiklą, respublikos gyventojų pasitikėjimo juo laipsnį – rinkimų rezultatus. Prezidentas M. Zemanas žurnale skaitytojams pristatomas pirmąjį kartą, todėl informacija, manykime, bus įdomi, svarbi ir netgi pravarti daugeliui Lietuvos piliečių, ypač – Čekijos Respublikos bičiuliams, šalies akademiniam jaunimui ir kt.
Autoriaus akiratyje plati tragiško likimo jaunuolio, antifašisto, nuosek-laus tautinio patriotinio pasipriešinimo judėjimo dalyvio, pasišventusio kovotojo dėl savo gimtosios šalies ir Čekoslovakijos Respublikos laisvės ir nepriklausomybės gyvenimo, istorinių, politinių, socialinių ir karinių įvykių panorama. Ypač plačiai, per įvairiapusę veiklos prizmę analizuojamas žurnalisto P. Dovalgos gyvenimas Lietuvoje ir Čekijoje nuo gimimo (1911 m.) ir studijų metų iki žūties (1941 m.) Čekoslovakijoje nuo barbariškų fašistinių budelių rankų.
Leidinyje nerasime, kaip dabar priimta, nei skambių politinių lozungų, nei deklaracijų. Lietuvos ir Čekoslovakijos patrioto P. Dovalgos socialinę veiklą, ypač jo įsitikinimus ar tautines, patriotines ir antimilitarines nuostatas, jo požiūrį į kylančią fašizmo grėsmę Europoje ir pasaulyje geriausiai skaitytojui parodo jo straipsnių, itin dažnai skelbtų tuo metu lietuvių ir čekų spaudoje, analizė ir komentarai.
Juose daug temų, tarp kurių dominuoja glaudus abiejų valstybių bendradarbiavimas, tarptautinių ryšių plėtra, laisvės ir nepriklausomybės įtvirtinimo klausimai, artėjančio Antrojo pasaulinio karo nuojauta ir pirmųjų fašistinės Vokietijos karinių išpuolių Europos centre prieš Čekoslovakijos Sudetų krašto gyventojus teisiniai ir moraliniai klausimai. Savo straipsniuose P. Dovalga itin kritiškai ir kategoriškai pasisako prieš didžiųjų valstybių savavaliavimą, primetant mažesniosioms savo valią, prievartą užgrobiant jų žemes, gyventojų diskriminavimą ir žeminimą.
Pagirtina, kad rašydamas šią studiją P. A. Mikša neapsiribojo vien mūsų tautiečio P. Dovalgos asmeniniu gyvenimu, filosofinėmis nuostatomis ar tragiška žūtimi. Priešingai, per jaunuolio kūrybinį gyvenimą, ypač straipsnius, kruopščiai surinktus, chronologiškai (1931–1939 m.) išdėstytus žurnalo puslapiuose, jis pateikia skaitytojui itin platų Europos istorinių įvykių vaizdą. Įvykiai čia rutuliojami nuo pat Lietuvos ir Čekoslovakijos valstybių susikūrimo iki vokiečių kilmės gyventojų po Antrojo pasaulinio karo išvarymo iš buvusio vokiečių okupuoto Čekoslovakijos krašto (1945–1946 m.).
Reikia pripažinti ir tai, kad šiame leidinyje P. A. Mikša išryškino (dažnai net paryškindamas ir įterpdamas savo pastebėjimus!) ir tas P. Dovalgos straipsnių mintis, tarptautinius įvykius ar faktus, kurių iki šiol baiminasi konjunktūriniai istorikai. Antai, hitlerinė Vokietija okupavo ir atplėšė iš Čekoslovakijos Sudetų kraštą (pagrindinis motyvas – čia gyvena daug vokiečių, kuriuos čekai diskriminuoja!). Įdomiausia tai, kad kol Vokietija tebėra užsiėmusi savais militaristiniais žygiais ir planais, nė kiek nedvejodamos, pasinaudojusios tarptautine sumaištimi ir lyg skraiste prisidengusios minėtu fašistiniu lozungu dėl tautinių mažumų diskriminacijos, šlykščiu pavyzdžiu paseka ponų Lenkija ir Vengrija.
Po Vilniaus krašto ir Pietų Lietuvos žemių 1919–1922 m. užgrobimo, Lenkija, pasinaudoja fašistinės Vokietijos patirtimi, ir nedelsdama okupuoja didelius žemės plotus iš Čekoslovakijos Užkarpatėje, nors ten tuo metu tegyveno vos 10 proc. lenkų. Vengrija, savo ruožtu, tais pačiais sumetimais pasigrobė nemažą Slovakijos dalį. Kokia pamokanti „taikaus kaimynystės sambūvio ir lozungų“ istorija, surandanti atgarsių iki pat mūsų laikų… Yra čia ir daugiau istorinių faktų, kurie gali būti ne tik įdomūs, bet ir pamokantys daugeliui mūsų šalies skaitytojų. Kad ir glaudus Lietuvos ir Čekijos valstybių bendradarbiavimas tarpukariu, kuriant ir įtvirtinant savo nepriklausomybę, skatinant ūkio, ekonomikos raidą ar kultūrinius ryšius ir kt.
Nemažai istorinės medžiagos, teikiančios žinių apie žurnalisto ir vertėjo P. Dovalgos gyvenimą ir veiklą, yra paskelbta ir leidinio prieduose (p. 254–259). Pateikiami keletas jo originalių straipsnių, kadaise išspausdintų Lietuvos ir Čekoslovakijos periodinėje spaudoje, taip pat – gan išsami jo darbų bibliografija, šaltinių, panaudotų rašant studiją, sąrašas.
Vertinant pastarąjį žurnalo numerių (22–24) rinkinį, tenka taip pat pastebėti, kad jis nuo ankstesniųjų gerokai skiriasi ir savo turiniu. Šiuo atžvilgiu, jis galėtų kažkiek lygintis tik su vienu iki tol pasirodžiusiu žurnalu, kuriame buvo paskelbta prof. habil. dr. Romualdo Šviedrio gan solidžios apimties studija „Lietuvos ir Čekijos jėzuitų ryšiai“ (2009, Nr. 19, p. 5–108). Vis dėlto pastarajame numeryje tarpsta ir keletas straipsnių kitomis temomis.
Kita vertus, detalus leidinio planas, plati pasirinktos temos analizė su neretais autoriaus pasižvalgymais į kitus, artimai su tema susijusius, taip pat gan įdomius to meto įvykius bei faktus, anot sociologų, – į foninius procesus ir laikmečio istorinius įvykius – duoda skaitytojui teisę ir pagrindą žurnale spausdinamą studiją vertinti kaip rimtą mokslinį darbą. Tą patį liudija ir plati įvykių analizė, autoriaus vertinimai, apibendrinimai, pastabos, citatos. To nepasakysi apie kai kuriuos anksčiau žurnale skelbtus straipsnius.
Pagaliau, kai kuriuos skirtumus nuo ankstesniųjų numerių rodo ir paties leidinio apimtis, platus, gvildenant temą, autoriaus užmojis, to meto įvykių vertinimai ir apibendrinimai, kupini gilių įžvalgų ir nagrinėjamos temos vientisumas. Jei dar prisiminsime, kad trijuose žurnalo numeriuose išspausdinta didžiausia iki tol vienai temai skirta studija, turėsime visą leidinio skirtumų nuo ankstesniųjų jo numerių puokštę.
Manytina, kad dėl visų minėtų ypatumų, ypač – tematikos vientisumo, faktų gausos, plačios įvykių panoramos ir dydžio (net 306 p.) pastarasis žurnalo „Lietuva ir Čekija“ numerių konvoliutas yra labiau panašus į knygą, nei keleto žurnalo numerių rinkinėlį. Ši takoskyra, gretinant visus žurnalo numerius lengvai pastebima. Gal dėlto, įdėmiai perskaičius leidinį, galima įsitikinti, kad jis savo forma ir apimtimi, iš tiesų, yra labai artimas knygai, o pagal struktūrą, medžiagos dėstymo sistemą, faktų analizę ir panaudotų šaltinių gausą primena gan solidžiai monografiją.
Žingeidžiam skaitytojui, nepaisant, kokiai visuomenės socialinei grupei ar sluoksniui jis bepriklausytų, čia tikrai yra ką perskaityti, o svarbiausia – ir apie daug ką pačiam pagalvoti. Ypač tiems, kurie ne vien duona sotūs, domisi žmonijos ir žmogaus pasaulėjautos raida, Europos valstybių moralinio gyvenimo pakilimais ir nuopuoliais, tautų sąveikos ir taikaus sambūvio tradicijomis, politika ir siekiais neeilinių socialinių kataklizmų metu ar kituose laiko vingiuose išlaikyti savo tautinį identitetą, savastį, savimonę, tradicijas, žemes, istoriją. Šiomis temomis čia rasime labai daug įvairių pamokančių istorijų, įvykių ir faktų, skatinančių rimtai pagalvoti apie žmonių misiją, elgseną ar pačią egzistenciją. Tačiau tam pirmiausia reikia atskleisti naujus minėto žurnalo puslapius.
* Lietuva ir Čekija: istorija, kultūra, politika / red. ir leid. Petras Algis Mikša. Vilnius, 2013, Nr. 22–24. – Iliustr. – Str. santr. angl.