Birželio mėnesio pabaigoje Kopenhagoje, 2014 metų Europos mokslo mieste, vyko vienas didžiausių Europos mokslo renginių – konferencija „EuroScience Open Forum 2014“, ESOF2014. Ją tradiciškai organizuoja 1997 metais įkurta asociacija „EuroScience“, vienijanti Europos mokslininkus ir tyrėjus.
Penkias dienas trunkantis ir kas dvejus metus vykstantis atviro mokslo renginys pritraukė daugiau nei keturis su puse tūkstančių delegatų ir keturiasdešimt tūkstančių lankytojų – mokslininkų ir tyrėjų iš viso pasaulio, mokslo populiarintojų, suteikdamas galimybę tiesiogiai susipažinti su naujausiais mokslinių tyrimų pasiekimais, jų tendencijomis, dalyvauti paskaitose ir diskusijose, tame tarpe ir skaitomose Nobelio premijos laureatų.
Jų konferencijoje dalyvavo penki – Seržas Harošas (Serge Haroche, Collège de France, Fizikos Nobelio premija, 2012), Brajanas Šmitas (Brian Schmidt, Australian National University, Fizika, 2011), Achmetas Uzumcu (Ahmet Üzümcü, Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons (OPCW), Nobelio Taikos premija, 2013), Ada Yonath (Ada Yonath, Weizmann Institute of Science, Chemija, 2009), Venkatramanas Ramakrišnanas (Venkatraman Ramakrishnan, Medical Research Council Laboratory of Molecular Biology, Chemija, 2009).
„EuroScience Open Forum“ svarbą ir įtaką mokslo bendruomenei pabrėžė ir atidaryme dalyvavę bei kalbas pasakę Danijos karalienė Margareta II ir Europos komisijos pirmininkas Manuelis Barroso.
Kaip pažymėjo Manuelis Barroso, konferencijos tema – „Mokslas, tiesiantis tiltus“ – ypač tinkamas renginio apibūdinimas, nes šis mokslininkų forumas padeda statyti įvairiausius tiltus – tarp istorinių mokslo tradicijų ir poreikio bendrai ieškoti inovatyvių sprendimų globalioms problemoms, tarp įvairių mokslo šakų, tarp mokslininkų ir tyrėjų bei visuomenės, tarp taikomųjų tyrimų ir verslo poreikių, tarp Europos Bendrijos šalių, tiltus, mažinančius atskirtį tarp netolygių skirtingų šalių investicijų į mokslą, tarptautinius tiltus, dalijantis savo mokslo pasiekimais ir mokantis iš kitų.
Būtent todėl ir buvo sukurta strategija „Europa 2020“, kurios centre – švietimas, mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriantys žiniomis paremtą ekonomiką.
Kitas svarbus žingsnis – Europos tyrimų septynių metų 80 milijardų eurų programa „Horizon 2020“, net trečdaliu didesnė nei jos pirmtakė, nežiūrint to, kad bendras Europos Sąjungos biudžetas ir sumažėjo.
Nėra abejonės, kad socialinė ir ekonominė Europos pažanga remiasi mokslu, ir šiandieninių problemų sprendimai ateis iš mokslo. Todėl ir Europos ateitis glūdi moksle.
Kalbant apie mokslo komunikavimą su visuomene, mokslas turi tapti patrauklesniu, ir čia Europa turi pasižiūrėti į Jungtines Amerikos Valstijas. Pateikdami savo darbų rezultatus visuomenei, mokslininkai savo tyrimus turi pagardinti „prieskoniais“, skatinančiais smalsumą, mažinančiais nesupratimus ir baimes. Tai buvo ir vienas svarbių šios konferencijos tikslų.
Išsiskiriantį stendą konferencijoje turėjo ir Estija, pristačiusi studijų savo šalyje galimybes bei Talino technologijos universiteto sukurtą autonominį povandeninį robotą „Vėžlį“.
Atviro mokslo forumo metu vyko dar vienas didelis renginys – mokslo populiarinimo festivalis „Mokslas mieste“ (Science in the City). Jame įvairių mokslo institucijų studentai, mokslinių tyrimų įstaigų darbuotojai populiariai aiškino savo atliekamus darbus, rodė įvairius eksperimentus, skatino tausoti gamtą ir energijos išteklius. Čia buvo ne tik mokslininkų, bet ir menininkų. Festivalis buvo atviras visiems Kopenhagos gyventojams ir miesto svečiams, tačiau be abejo, daugiausia pritraukė jaunimo.
„Mokslo mieste“ festivalio metu Kopenhagos uoste buvo prisišvartavę ir keli mokslinių tyrimų laivai.
Vienas iš Atviro mokslo forumo rėmėjų – garsusis Danijos alaus gamintojas „Carlsberg“, kurio istoriniame rajone „Carlsberg district“ Danijos sostinėje Kopenhagoje ir vyko didžioji dalis Atviro mokslo forumo renginių.
Kopenhaga perdavė „EuroScience Open Forum“ estafetę kitam Europos mokslo miestui – Mančesteriui, kuriame po dviejų metų, 2016 metų vasarą, vėl įvyks organizacijos „EuroScience“ organizuojama atviro mokslo konferencija. Apsilankyti tikrai verta.
„EuroScience Open Forum 2014“ tinklapis: http://esof2014.org/
O besidomintiems naujausiais Visatos tyrimų pasiekimais tikrai verta paaukoti valandą ir pažiūrėti Nobelio fizikos premijos laureato astrofiziko Brajano Šmito iš Australijos Nacionalinio universiteto paskaitą „Astronomijos revoliucija“, skaitytą konferencijoje „EuroScience Open Forum 2014“.
https://www.youtube.com/watch?v=P0fl4RpPAow
Cedriko Vilani (Cedric Villani) iš Henrio Puankare instituto paskaita „Ilgalaikis dujų, tarpžvaigždinės plazmos ir galaktikų elgesys: teorija ir paslaptys“.
https://www.youtube.com/watch?v=_svcbIab0pQ
Valentas Daniūnas, Mokslininkų sąjungos institutas