Vytautas ŽEIMANTAS
Dienos šviesą išvydo „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ XXIV tomas. Vaizdžiai tariant, tai priešpaskutinis šuolis, nes šį darbą vykdantis Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras planuoja enciklopediją užbaigti XXV tomu.
Priešpaskutinis tomas pradedamas straipsniu apie Toljačio miestą. Prie Volgos esantis Rusijos miestas mums labiausiai žinomas automobiliais „Žiguli“, kuriuos čia pradėjo gaminti italų firma „Fiat“. Tada tai buvo nemažas proveržis gerokai atsilikusioje sovietmečio automobilių gamyboje. Tomas baigiamas straipsniu apie žinomą Graikijos politinį veikėją Elefterijų Venizelą, kurio pastangomis po Balkanų karų Graikijos teritorija padidėjo beveik dvigubai.
Tome aprašoma daug valstybių. Nemažai jų – nedidelės, toli nuo mūsų esančios ir Lietuvai ar lietuviams įtakos nedarančios. Tai Tonga, Tuvalu ir Vanuatu Okeanijoje, Trinidadas ir Tobagas Centrinėje Amerikoje. Joms ir enciklopedijos leidėjų dėmesys nedidelis. Visai kitas požiūris į tik 0,44 km2 ploto ir 839 gyventojus turinčią mažiausią pasaulio valstybę – Vatikaną. Tai suprantama, čia katalikybės centras, Apaštalų Sostas, Apaštališkieji rūmai, kuriuose dirbę ir gyvenę Romos popiežiai, nuo seno turėjo didelės įtakos Lietuvai, jos likimui. Kaip valstybė Vatikanas de jure pripažino Lietuvą 1922 m., 1927 m. buvo pasirašytas Lietuvos ir Apaštalų Sosto konkordatas. Vatikanas nepripažino Lietuvos sovietinės okupacijos. Lietuvos pasiuntinybė Vatikane veikė visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Įdomūs ir kiti straipsniai: apie Vatikano banką, kuriam beveik 20 metų vadovavo lietuvis vyskupas P. K. Marcinkus, apie Vatikano radiją, kuriame nuo 1940 m. pradeda veikti lietuvių redakcija, žadinusi lietuvių tautinę ir religinę savimonę, apie Vatikano slaptąjį archyvą, kuriame iki šiol saugomi itin svarbūs Lietuvos istorijai dokumentai nuo XIII a., apie Vatikano II susirinkimą, kurio veikloje dalyvavo ir lietuviai dvasininkai.
Į šį tomą pateko ir dvi Vidurinės Azijos šalys – Turkmėnija ir Uzbekija. Jos palyginti jaunos, nepriklausomos tapo tik Lietuvai išjudinus SSRS pamatus ir sugriuvus Sovietų Sąjungai. Turkmėnija pripažino Lietuvą de jure 1991 metais. Diplomatiniai santykiai tarp mūsų šalių buvo užmegzti 1992 m. 2012 m. Lietuva į Turkmėniją eksportavo prekių už 71,8 mln. litų, importavo – už 6,6 mln. litų. Į turkmėnų kalbą yra išversta J. Janonio, J. Dovydaičio, E. Mieželaičio, M Sluckio, A. Venclovos, J. Marcinkevičiaus, A. Drilingos kūrybos. Uzbekija Lietuvos nepriklausomybę pripažino taip pat 1991 m. 2012 m. Lietuva į Uzbekiją eksportavo prekių už 129,5 mln. litų, importavo – už 10,5 mln. litų.
Su enciklopedijoje aprašyta Turkija irgi turėta nemažai reikalų. Viduramžiais turėjome bendrą sieną, ne kartą teko ir kariauti. 1930 m. Lietuva ir Turkija pasirašė draugystės sutartį. 1991 m. diplomatiniai santykiai buvo atkurti. Pasirašyta daug tarpvalstybinių sutarčių. 2012 m. Lietuva į Turkiją eksportavo prekių už 541,1 mln. litų, importavo – už 420,1 mln. litų. Dabar Turkijos kurortuose ilsisi vis daugiau lietuvių.
Enciklopedijoje pristatytos Pietų Amerikos šalys – Urugvajus ir Venesuela palaiko ryšius su Lietuva nuo XX a. pr., kai į šias šalis pradėjo vykti pirmieji lietuviai. Venesuela Lietuvą pripažino de jure 1922 m. Urugvajus su Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1931 m. ir Lietuvos prijungimo prie SSRS nepripažino.
Tome pristatomos ir dvi Afrikos šalys – Tunisas ir Uganda, su pastarąją Lietuva diplomatinius santykius užmezgė tik 2012 m.
Daug įdomios lituanistinės medžiagos pateikta ir įvairių miestų aprašymuose. Pvz., į Torontą pirmieji lietuviai atvyko 1900 m. Po Antrojo pasaulinio karo didžiausia Kanados lietuvių kolonija susidarė Toronte. Čia veikė ir tebeveikia daug įvairių lietuvių organizacijų, mokyklų, parapija, chorai „Varpas“, „Volungė“, sporto klubas, nuo 1950 m. spaudos bendrovė „Žiburiai“. Nuo 1937 m. veikia Lietuvos generalinis garbės konsulatas. Net 44 metus ėjo laikraštis „Liaudies balsas“, ėjo kiti laikraščiai – „Nepriklausoma Lietuva“, „Tėviškės žiburiai“, žurnalas „Moteris“. XXI a. pr. Toronte gyveno apie 10 000 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.
Daug lietuvių yra matęs ir Vokietijos miestas Tiubingenas. Į Tiubingeno universitetą Lietuvos bajorai siuntė mokytis savo sūnus nuo XVI amžiaus. Ten studijavo Merkelis Giedraitis, M. K. Radvila Našlaitėlis ir kt. Po paskutiniojo karo čia prisiglaudė apie 500 lietuvių. Iš jų 230 gavo teisę studijuoti universitete, kuriame iki 1949 m. veikė ir Baltų kalbų skyrius. Jame dirbo A. Salys, P. Skardžius. Mieste veikė lietuvių mokykla, vaikų darželis, leidykla „Patria“ (išleido 42 knygas), Lietuvių rašytojų draugija, choras, tautinių šokių grupė, sporto klubas „Vytis“, kitos organizacijos. Tiubingene vyko daugelis VLIK‘o vykdomosios tarybos posėdžių. Iki 1951 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV, kitur.
Italijos Turino mieste 1927–1940 m. veikė lietuvių saleziečių centras, leidęs „Saleziečių žinias“. Nuo 2007 m. Turine veikia lietuvių garbės konsulas. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusijos Tulos miestą buvo atkelta Žemaičių vyskupijos kurija, buvo evakuota Vilniaus piešimo mokykla. Čia veikė lietuvių pradinė mokykla, Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius.
Įdomios lituanistinės informacijos galima rasti i straipsnyje apie Valparaiso universitetą, veikiantį netoli nuo Čikagos. Pasirodo, 1905–1925 m. jame mokėsi apie tūkstantis lietuvių, kurių dėka universitete buvo įvestas lietuvių kalbos kursas, dėstomi kalbos dalykai ir literatūra, Lietuvos istorija. Leistas laikraštis „Jaunimo sapnai“, vėliau – „Moksleivių keliai“.
Suprantama, daug lituanistinės medžiagos yra ir straipsniuose apie Tomską, Varšuvą, Vašingtoną, Vankuverį.
Enciklopedijos rengėjai tradiciškai plėtoja Mažosios Lietuvos tematiką. Pateikta įdomių dr. Algirdo Matulevičiaus straipsnių apie Prūsijos istoriką M. Toeppeną ir vokiečių pedagogą V. G. P. Toernerį, parašiusius solidžių darbų apie lietuvininkus ir lietuvius, pristatomas laikraštis „Varpas“, varpininkai, Kristijono Donelaičio gimtinė Tolminkiemis, prūsų gyvenvietė Tvanksta, Torava, Vėluva, Valtarkiemis, Varmė, Mažosios Lietuvos veikėjai Kazys Trukanas, Kristupas Urėdaitis, Rudolfas Valsonokas, Jonas Vanagaitis ir kt.
Daug įdomios informacijos ras ir besidomintys Lietuvos istorija. Plačiai aprašomi 1794, 1830–1831, 1863–1864 m. sukilimai. Pateikta straipsnių apie Trakų kunigaikštystę, Tverų, Ulos, Vedrašos mūšius, Torunės, Ugros taikas, Vazų dinastiją, Lietuvos kunigaikščius Traidenį, Treniotą, Vaišelgą, garsesnius didikus Vaidilą, Valavičių giminę, kuršių vadą Utilių, Valakų reformą, Uždauguvio kunigaikštystę. Pristatomi ir istorikai Jonas Totoraitis, Vincas Trumpa, Bronius Vaitkevičius, Aldona Vasiliauskienė, Rimantas Vebra, baltarusių istorikas Mikolajus Ulaščikas, kiti.
Nemažai vietos skiriama totoriams, jų istorijai, kultūrai. Enciklopedijoje nurodoma, kad pirmąsias totorių gyvenvietes prie Vokės ir Trakų įkūrė LDK valdovas Vytautas.
Naujausiai Lietuvos istorijai galima priskirti straipsnius, skirtus partizaniniam pasipriešinimui sovietų okupacinei valdžiai. Aprašomos Vėgėlės, Vaidoto rinktinės, Užulienio miško kautynės, vykusios 1945 m., partizanų apdovanojimai „Už uolumą“, „Uolumo juostelė“, partizanų vadai Benediktas Trakimas, Petras Tupėnas, Alfonsas Vabalas, Balys Vaičėnas, Bronius Vaivada, Algirdas Kazimieras Varkala, šešių partizanų šeima – Vasiliauskai, partizanų laikraštis „Už tėvų žemę“.
Knygoje plačiai aprašomi Trakai, Ukmergė, Utena, Varėna ir jų rajonai. Pristatomi Tryškiai, Troškūnai, Turgeliai, Turmantas, Tverai, Tverečius, Upyna, Upytė, Upninkai, Usėnai, Užpaliai, Užventis, Vaiguva, Vainutas, Valkininkai, Vandžiogala, Varniai, Veisėjai, Veliuona.
Daug geografinių, politinių ir administracinių sąvokų prasideda žodžiu vakarai. Enciklopedijoje aprašoma Vakarų Afrika, Australija, Azija, Baltarusija, Bengalija, Estijos salynas, Europa, Karpatai, Kazachijos sritis, Kordiljeros, Pamario vaivadija, Sachara, Sibiras, Ukraina, Virdžinija ir kt. Čia daug ir lituanistinės medžiagos – straipsniai skirti vakariniams lietuviams, vakarų aukštaičių patarmei, Kuršo aukštumai, Lietuvos pilkapių kultūrai, žemaičių patarmei, laikraščiams „Vakarai“, „Vakarinės naujienos“, „Vakarų vėtra“.
Nemažai ekonominių sąvokų prasideda žodžiu valiuta. Tai valiutinė intervencija, valiutinės operacijos, vertybės, valiutinis reguliavimas, valiutos atsargos, blokai, keitimas, kontrolė, krizė, kursas, nuvertėjimas, zonos, valiutų birža, krepšelis, politika, rinka ir kiti.
Enciklopedijos Vyriausioji redakcija, vadovaujama Antano Račio sėk-mingai artėja prie šio didelio tęstinio darbo pabaigos.