Parengė Ligita Šoliūnienė
Didžiulio tarptautinės visuomenės dėmesio sulaukusi Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą, jos žalą, prognozuojamą ateities perspektyvą – ne vienintelė šiuo metu aktuali, probleminė tema iškelta tarptautiniuose įvairių diskusijų formatuose. „Milžiniški nuostoliai, susiję su daugelio valstybių vyriausybių surinkta analitine informacija pasaulyje, tenka pripažinti, kelia net ne susirūpinimą, o stiprų pavojaus signalą mokslininkams, atsakingų visuomeninių bendruomenių, pažangių valstybių viešojo sektoriaus atstovams ir į ekologišką gyvenimo būdą orientuotiems vartotojams“, – tvirtina žemės ūkio atašė pavaduotoja Italijos Respublikoje Laima Čigriejūtė-Vitkauskienė. Problematikos aktualija nūdienai ir siūlomi veiksmų planai tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, susilaukę didžiausio žiniasklaidos dėmesio, aptarti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) XXIX Europos regiono konferencijos sesijoje, kurioje ir lankėsi Lietuvai atstovavusi L. Čigriejūtė-Vitkauskienė. 2014 m. balandžio mėn. Bukarešte (Rumunija) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje didesnioji dauguma šio regiono žemės ūkio ministrų, viceministrų, atstovybių prie FAO ambasadorių, nuolatinių ir deleguotų ministerijų atstovų diskutavo šiuo su žemės ūkio produkcijos pramone glaudžiai susijusiu klausimu. ES patirtimi dalijosi diskusijoje dalyvavęs Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Dachan Cioloș, apie kitų regionų skirtumus pasakojo FAO Generalinis direktorius José Grazianoda Silva.
Pagal diskusijai parengtus FAO vadovybės dokumentus1 ir Nyderlandų karalystės, Italijos Respublikos akademinės bendruomenės (Bolonijos universiteto) atstovų atliktų tyrimų duomenis, nerimą kelianti situacija reikalauja tarptautinio pripažinimo ir atsakingo prevencijos veiksmų plano. „Manau, tai – ne vien turtingų šalių bėda ir ji nė kiek ne mažiau svarbi mūsų tautiečiams, – įsitikinusi žemės ūkio atašė pavaduotoja. – Juk paskaičiuota, kad statistiškai vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto“.
48 Europos valstybių ir FAO vadovybės susirūpinimas šiame diskusijos forume akcentuotas būtinybe imtis aktyvių priemonių visuose žemės ūkio sektoriaus segmentuose, t. y. atsakingai kurti ir vystyti prob-lemos prevenciją, įpareigoti maisto produktų gamintojus, didmeninės ir mažmeninės prekybos maisto produktais atstovus, valstybinės politikos formuotojus ir vartotojus imtis atsakingų veiksmų.
Susimąstyti verčiantys faktai
FAO valstybių narių ir mokslininkų pateiktais duomenimis, kasmet išmetama 1/3 viso pasaulyje pagaminto maisto. Produktai išmetami viso maisto gamybos proceso metu: auginant (pvz., neatsakingai planuojant), gaminant (brokuojant), pakuojant, pervežant iki prekybos vietos, prekiaujant. Suomijos vyriausybės paskaičiavimais, vienas žmogus visos Europos mastu išmeta iki 76 kg maisto per metus. O štai kaštai, susiję su išmetamu maistu, planetos gyventojams sudaro net 750 mlrd. JAV dolerių per metus. Išmetami maisto produktai anaiptol nėra aktualūs tik kuriam nors atskiram pasaulio regionui, jų netausojama nei namie, nei darbo vietoje ar net už 1000 km restorane, atostogaujant.
Neefektyviai naudojame ir natūralius gamtos išteklius: siekiant užtikrinti maistui sodinamą žemės plotą eikvojamas dirvožemis, kertami miškai. Neefektyvaus derlingo žemės ploto naudojimo kaštai siekia 42 mlrd. dolerių (įtraukta dirvos erozija, kuriai įtakos turi vandens ir vėjo, miškų iškirtimo faktoriai). Išmetamo maisto kiekis sudaro net 28 proc. pasaulio sėjamosios žemės ploto (1,4 mlrd. ha), o tai tolygu plotui, sudėjus net trijų valstybių teritorijas (pvz., Kinijos, Mongolijos ir Kazachstano). Išeikvojamas vandens kiekis, skirtas realiai išmetamo maisto derliui užauginti, siekia 250 km3, o tai prilygsta Volgos metiniam tėkmės kiekiui, tris kartus didesniam vandens kiekiui už Ženevos ežero dydį arba tai galėtų užtikrinti viso pasaulio vartotojų poreikį namų apyvokos reikmėms. 172 mlrd. dolerių – tai vandens kaštų, reikalingų aprūpinti auginamo, bet išmetamo, derliaus drėkinimui. Dėl žemės ūkio gamybai didinamų plotų ir neefektyviai naudojamų natūraliųjų išteklių kenčia biologinė laukinių ir jūros gyvūnų, miško augalų įvairovė, o tai sudaro 32 mlrd. dolerių per metus.
Yrantys nesuvartoti užauginto augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktai pagamina iki 3,3 gigatonų anglies dioksido. Jei šį išmetamų dujų kiekį sukoncentruotume vienoje vietoje, tai galėtų atsispindėti kaip trečioji pasaulio šalis (po JAV ir Kinijos), išmetanti į atmosferą didžiausią dujų kiekį. Mokslininkų paskaičiavimais tai kasmet sudarytų 429 mlrd. dolerių.
Diskusijoje nuskambėjusios rekomendacijos
Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, ekonomiškai naudingiau maistą perdirbti nei išmesti. Veiksmingesnis būtų išmetamo maisto (atliekų) veiksmų prevencinis planas negu sprendimai kaip kovoti su perpildytu sąvartynų turiniu. Turkijos žemės ūkio ministerijos paskaičiavimais, vertinant nuo 2013 m. pradžios vykdomos akcijos „Nemėtykime savo duonos“ (sudžiuvusios duonos perdirbimo kampanija) rezultatus, per metus buvo sutaupyta 1,3 mln. dolerių. Antros didžiausios ES žemės ūkio produkcijos eksportuotojos – Nyderlandų karalystės pavyzdžiu rekomenduotina veiksmų planą pradėti nuo šalies įvertinimo ir skaidrumo, vartotojų informavimo, ženklinimo su konkrečiais galiojimo terminais, iniciatyviųjų palaikymo, žinių apsikeitimo, biurokratinių trikdžių patraukimo, tačiau vystant ne tik vietos, bet ir Europos mastu.
Itin svarbi gaminant didelius kiekius išlieka naudojamo žemės ploto problema. Plėtojant žemės ūkio produktų derliaus auginimą, tai turėtų būti daug efektyviau planuojama.
Siūloma pasinaudoti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir remti nesuvartoto maisto perdirbimo gamybinius projektus, leidžiančius sutaupyti arba prekybos vietose mažinti maisto produktams naudojamos pakavimo medžiagos nuostolius. Didžiosios Britanijos duomenimis, 2011 m. iš gyventojų perdirbti surinkto maisto kiekis siekė 250 000 t (lyginant su 2010 m. išaugo 54 proc.). Tikimasi, jog 2014 m. paskaičiavimais surinktos maisto atliekos sieks 300 000 tonų, o tai galėtų būti perdirbama į elektros energiją 30 tūkst. namų, jei maisto perdirbimas būtų orientuotas į elektros gamybą. Didžiosios Britanijos vyriausybės paskaičiavimais, po aktyvių pirmųjų dviejų akcijų buvo sutaupyta 1 mln. tonų pakavimo medžiagos, o išmetamo maisto – 2,3 mln. tonų (tai sudarytų apie 5 mlrd. eurų). Visuomenės vartotojiškas požiūris keitėsi proporcingai: pastaruosius trejus metus sumažėjo 10 proc., o buitinių atliekų nuo 2007 m. – 15 proc.
Manoma, jog naudinga efektyvinti maisto logistikos grandį, kurioje maisto nuostoliai yra didžiausi. Rusijos Federacijos duomenimis, net 17 proc. viso užauginto derliaus prarandama dėl ilgo gabenimo.
Edukaciniais tikslais vertėtų skatinti išmetamo maisto prevenciją mokyklose ir viešojo maitinimo įstaigose. Vokietijos pavyzdžiu galima vykdyti vis populiarėjančias viešinimo kampanijas interaktyviomis priemonėmis, prieinamas išmaniaisiais įrenginiais, pvz., programėlių išmaniesiems telefonams pavidalu. Būtina visuomenei skelbti problematikos esmę (didžiausiose Lenkijos parduotuvėse pirkėjams dalinami lankstinukai, skatinantys vartoti atsakingai).
Vertinga remti ilgalaikius viešinimo projektus, tokius kaip Prancūzijos „Foodwasteday“, kuri sutampa su Pasauline maisto diena (minima spalio 16 d.), o vyriausybiniu lygiu remti maisto surinkimą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. Taip yra taikoma Lietuvoje, Belgijoje, Norvegijoje ir daugelyje kitų Europos šalių projekto „Maisto bankas“ pavyzdžiu.
Siekiant užtikrinti saugaus maisto standartus „nuo ūkio iki šakutės“, rekomenduojama bendradarbiauti su visomis atsakingų dalyvių grupėmis ir stiprinti maisto grandinės tvarumą.
FAO nariai, siekiantys mažinti išmetamo maisto kiekį (Lietuva FAO narė nuo 1992 m.), siūlo skatinti įvairias informacines kampanijas, „Maisto bankas“ akcijas, maistą pakartotinai pagaminti, perdirbti, o išmesti į sąvartyną tik neradus alternatyvų.
Ar kada galėjote pagalvoti, kad sumažinus išmetamo maisto kiekį bent 20 proc., užtektų išmaitinti viso pasaulio badaujančiuosius, t. y. net 842 milijonus žmonių?..
1 http://www.fao.org/docrep/meeting/030/mj621e.pdf