Juozas Algimantas Krikštopaitis, Alvydas Noreika
Š. m. kovo 27–28 d. Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, talkinant Kultūros tyrimų institutui ir LMA Mokslininkų rūmams, pradėjo trečiąjį kasmetinio forumo dešimtmetį, pakviesdama mokslinę bendruomenę ir visus besidominančius mokslo dalykais į konferenciją, kurios programą sudarė dvi sekcijos. Mokslo filosofijai ir sociologijai buvo skirta 13 pranešimų, o mokslo istorijai – 24, tarp jų 5 pateikti stendine forma.
Priminsime, šių kasmetinių konferencijų pagrindiniai tikslai: a) svarstyti atliekamų tyrimų rezultatus; b) ruoštis tarptautiniams forumams; c) skatinti jaunuosius tyrėjus diskutuoti, dalintis metodais ir metodologijomis; d) atkreipti dėmesį į tarpdisciplininių temų reikšmę, ieškant naujų idėjų bei inovatyvių tyrimų krypčių. Trumpai pristatysime abiejų sekcijų temas.
Filosofiniai ir sociologiniai tyrinėjimai
Dr. Jonas Čiurlionis, aptardamas antikinės metafizikos geometriją, nurodė argumentus, kuriais remiantis galima teigti, kad Pitagoro teoremoje glūdi universalus graikų metafizikos principas. Esą senovės graikai pasaulį suvokė ne aritmetiškai, bet geometriškai. Toliau plėtodamas savo tyrimų kryptį dr. doc. Vytis Valatka gilinosi į scholastinį mokslą. Konferencijos dalyviams išsamiai pristyta Antrosios scholastikos metu plėtota įrodymo koncepcija. Įrodymą scholastai laikė vieninteliu iš visų silogizmo rūšių, kuris protui suteikia tikrą pažinimą, ir jam teikė pirmenybę prieš aposteriorinį (empirinį) pažinimą. Vygandas Aleksandravičius savo tyrinėjimų apžvalgą pašventė prof. Rolando Pavilionio filosofiniams darbams. Jis siekė rekonstruoti pamatines lietuvių kalbos filosofo „konceptualinės sistemos“ prielaidas ir jos santykį su Analitinės filosofijos tradicija. Viena iš tokių prielaidų – tai mentalistinė prasmės samprata, pagal kurią prasmė egzistuoja prote dar iki kalbos. Tokia prasmės samprata, anot pranešėjo, sunkiai dera su Analitine filosofija. Dr. Tomas Kavaliauskas, pasitelkęs įvairias hermeneutikos teorijas, analizavo istorinę, politinę ir socialinę Latvijos bei Ukrainos patirtį. T. Kavaliausko pranešimui savo tematika artimas dr. Rūtos Bagdanavičiūtės pranešimas. Prelegentės siekis – pademonstruoti vokiečių filosofo H. G. Gadamerio hermeneutikos, esančios „anapus objektyvizmo ir reliatyvizmo“, galimybes pasiūlyti veiksmingą sprendimą rytų ir vakarų europiečių ginče dėl XX a. totalitarinių režimų nusikaltimų žmogiškumui. Dr. Liutauras Kraniauskas svarstė, „Kurias disciplinas gerbia Lietuvos visuomenė?“ Remdamasis viešojoje erdvėje skambančiais pasisakymais jis sudarė preliminarų socialinių ir humanitarinių mokslų reitingą. Sąrašo viršuje esą atsiduria lingvistika ir teisė, o apačioje – sociologija. Pranešėjas pasidalijo ir įžvalgomis, kodėl vienos disciplinos vertinamos geriau nei kitos. Dr. Aldis Gedutis į šią Kraniausko temą pažvelgė kitu kampu: socialinių ir humanitarinių mokslų vertinimą jis atliko pagal „epistemologinius stilius“ ir jų apraiškas.
Istoriniai tyrinėjimai
Po konferencijos vadovo įžanginio žodžio, programą pradėjo svečias dr. Arnaud Parent (Paryžius); jo pranešimo tema skirta prancūzų chirurgų indėliui, vystant akušerijos mokslą Lietuvoje ir Lenkijoje. Habil. dr. Henrika Ilgiewicz aptarė Vilniaus mokslo draugijų veiklą antroje XX a. pusėje. Tematine kryptimi žengė Eglė Kundrotienė su pranešimu „Lietuvių mokslo draugijos moterų išsilavinimas: nuo savamokslių iki mokslo daktarų“, taip pat Greta Derpati – „Lietuviai Krokuvoje XX a. pradžioje“.
Doc. dr. Romualdas Juzefovičius, nagrinėdamas lietuvių studentų akademinį gyvenimą Vilniuje (1925–1939), nustatė jų veiklos konsoliduojančią ypatybę, kuri tapo visų lietuvių vienijimosi veiksniu. Pirmą kartą pasirodę šios konferencijos panoramoje du jauni tyrėjai dr. Valdas Selenis ir Gintautas Ereminas atskleidė savo potencialias galimybes: pirmasis nagrinėdamas reputacinio elito sampratą, o antrasis – „Ryto“ draugijos gimnazijos mokymo priemones ir būdus. Dr. Giedrė Miknienė apžvelgė sėkmingai kuriamos duomenų bazės „Lituanistika“ sankaupą ir atkreipė dėmesį į jos kaip istorijos šaltinio reikšmę. Kitą artimą temą faktologijai pristatė dr. Birutė Railienė: nagrinėtos atvirosios prieigos galimybės sudarant personalines bibliografijas. Teorinis doc. dr. Anastazijos Keršytės pranešimas skirtas Lietuvos istorijos muziejiniams puslapiams – autorė aptarė nemažai specifinių dalykų, susijusių su temų, problemų ir jų topografija klausimais.
Keletas pranešimų buvo skirti personalijų istorijai. Tai doc. dr. Juozo Banionio pranešimas „Matematikos garbės daktaras Pranas Mašiotas“, Aisčio Žalnoros „B. Dilevskis ir kalbos higiena Vilniuje 1929–1939“, doc. dr. Vytauto Pociaus „Antano Macijausko knygyno Rygoje veikla XX a. pradžioje“, prof. dr. Liberto Klimkos „Gothardas F. Stenderis (1717–1796) – paribio etnokultūros tyrinėtojas“ (deja, šis pranešimas liko neperskaitytas). Taip pat asmenybių atminčiai buvo skirti 4 stendiniai Irmos Kuseliauskaitės, doc. dr. Vitalijos Miežutavičiūtės, dr. Aldonos Vasiliauskienės ir dr. Eglės Makariūnienėspranešimai; juose paminėti prof. Aldonos Bartusevičienės, prof. Vinco Lapinsko, Taraso Ševčenkos, prof. Kęstučio Šliūpo, prof. Henriko Jonaičio veikla, taip pat Lietuvos fizikų draugijos 50-metis. Be to, dr. E. Makariūnienė su bendraautore dr. Rasa Kivilšiene pateikė papildytą 20-ties konferencijų Scientia et historia statistinę analizę.
Išskirtini du išsamūs Lietuvos MA narių pranešimai: prof. habil. dr. Algimantas Grigelis, aptardamas geologo Juozo Dalinkevičiaus nuopelnus mūsų krašto žemės gelmių tyrimams nutapė išraiškingą šio mokslininko asmenybės portretą. Prof. habil. dr. Vytas Antanas Tamošiūnas nušvietė imunologijos pradininkų Lietuvoje veiklą ir išsamiai aptarė jų indėlio reikšmę biologijos mokslams. Su biologijos krypties tematika buvo susiję dr. Laimos Petrauskienės, dr. Algimanto Jakimavičiaus ir dr. Alinos Šveistytės,
Violetos Apšegaitės pranešimai. Pirmieji du autoriai aptarė Pranciškaus Baltraus Šivickio fotoarchyvą, kuriame užfiksuota mokslininko veikla ir jo gyvenimo Filipinuose peripetijos. Antroji tyrinėtojų pora pristatė žemaičių bajoro Mykolo Girdvainio knygos Bitės anatomija ir fiziologija (1876, Paryžius) turinį ir nurodė jos vietą pasaulinio mokslo panoramoje.
Istorinių tyrinėjimų sekcijos programą užbaigė J. A. Krikštopaičio kalba, skirta XXVII Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos konferencijai, numatytai sušaukti šių metų rudenį Helsinkyje; taip pat buvo aptarti konferencijos tematikos ir organizacinių rūpesčių klausimai.
Per pertrauką konferencijos dalyviai susipažino su naujomis mokslo istorijos knygomis ir žurnalais, 2013–1014 m. gautais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Ekspoziciją parengė bibliotekos darbuotoja Birutė Valeckienė. Dr. B. Railienė pristatė mokslo istorikams svarbų dokumentą – pasauliniame mokslo, technologijų ir medicinos istorikų suvažiavime Mančesteryje 2013 m. liepos mėn. Tarptautinės mokslo ir technikos istorijos ir filosofijos Mokslo ir technikos istorijos skyriaus valdybos narių priimtą manifestą. Pateiktas visas manifesto tekstas (vertė Ramūnas Kondratas, redagavo Aušra Šalnaitė).
Dėkojame dr. Birutei Railienei ir dr. Romualdui Juzefovičiui už vertingas pastabas ir papildomas mintis.