Šiomis mintimis norisi pasidalinti po mūsų straipsnio „Suderintas agentų ir stochastinis finansų rinkų modelis“ paskelbimo laisvos prieigos tarpdisciplininiame mokslo žurnale PLoS ONE [1]. Tai daugelio metų pastangų, įgyvendinamų VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute, plėtoti ekonofizikos tyrimus ir Lietuvoje rezultatas. Nors atlikti darbai daugiausiai siejami su akcijų kainų svyravimų biržose statistikos modeliavimu, panaudojant statistinės fizikos metodus, jų idėjinis pagrindimas ir gaunamų rezultatų apibendrinimas aprėpia daug platesnes socialinių ir fizinių mokslų ribas. Noras praplėsti nusistovėjusias ribas ir pasiekti daugiau savitarpio supratimo tarp dirbančių fizinių ir socialinių mokslų metodais yra mūsų pagrindinė motyvacija užsiimti ekonofizika.
Kaina ekonomikoje vaidina esminį vaidmenį, nes tik jos pagalba praktinėje ir teorinėje ekonomikoje atsiranda kiekybinis aprašymas pinigine išraiška. Tarp visų kainos apibrėžimo galimybių rinkos kaina užima ypatingą vietą, nes ji yra artimiausia visiems realioje ekonomikoje vykdomiems prekių ir paslaugų mainams. Todėl tikėjimas rinkos kainos objektyvumu yra vyraujančios ekonomikos teorijos pagrindas, grindžiamas racionalių lūkesčių ir efektyvios rinkos sąvokomis. Šiomis koncepcijomis vadovaujasi didžiulė finansinių rinkų (akcijos, kiti vertybiniai popieriai, išvestiniai finansiniai instrumentai, valiutų mainai ir t.t.) industrija, neišvengiamai lemianti ir visos globalios ekonomikos sveikatą. Tačiau nuolat pasikartojančios globalios ekonominės krizės stiprina vyraujančios ekonomikos teorijos kritikų gretas.
Ekonofizikos tyrimai, skirtingai nuo ekonometrijos, daug daugiau dėmesio skiria vyraujančios ekonomikos teorijos kritikai, kadangi stebimų fliuktuacijų mastas fizikams labai sunkiai yra suderinamas su pusiausvyrine efektyvios rinkos samprata. Stiprėja kritikos balsai ir ekonomistų tarpe, daug daugiau dėmesio skiriama tokioms kryptims kaip elgsenos finansai (angl. behavioral finance). Prie šios pakraipos tyrėjų reikia priskirti ir 2013 m. Nobelio premijos laureatą lietuvių kilmės Jeilio universiteto profesorių Robertą Šilerį (Robert Shiller). Tai, kad 2013 metais ekonomikos Nobelio premija tuo pačiu metu buvo skirta ryškiausiam efektyvios rinkos koncepcijos šalininkui prof. E.F. Fama ir šios teorijos kritikui rodo, kad ekonomikos ir finansų mokslas yra tikroje kryžkelėje. Mūsų nuomone, elgsenos finansų atstovų kritiškumas ekonometrijos metodų atžvilgiu dalinai jiems trukdo rimčiau įvertinti ekonofizikos pastangas prisidėti prie alternatyvios teorijos plėtros. Nežiūrint to, supratimas, kad labai nestabilūs finansiniai ir ekonominiai procesai turi būti nagrinėjami remiantis statistinės fizikos metodais nuolatos stiprėja [2].
Elgsenos ekonomikos ir finansų atstovų nuomone rinkoje veikiančių subjektų (agentų) elgesys daug labiau panašus ne į viską gebančio įvertinti ir apskaičiuoti intelekto veikimą, bet į žemiškų būtybių, kurioms būdingi psichologiniai ir intelektualiniai trūkumai elgseną. Pavyzdžiui, labai reikšmingu jie laiko prekeivių polinkį vienas kitą imituoti, mažiau pasikliaujant savarankiškai priimamais sprendimais. Mūsų darbu siekiama parodyti, kad galima sukurti vieningą finansų rinkų modelį, kuriame agentų (prekeivių) pasirinkimas tarp trijų skirtingų veikimo strategijų yra grindžiamas tik tikimybiniu agentų perėjimu tarp galimų pasirinkimų. Matematiškai tai yra Alano Kirmano pasiūlytos šuolio tikimybės tarp dviejų alternatyvų, aprašančios bandos jausmo sąveiką tarp agentų, tame tarpe ir skruzdėlių bendruomenėje [3]. Tuo mes siūlome formalų bandos jausmo elgsenos modelį, pritaikytą finansų rinkoms, kurio sprendimas statistinės fizikos metodais sukuria makroskopinį finansų aprašymą stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis. Modelinio aprašymo pagrindiniu tikslu yra atkurti realiose akcijų rinkose nuo Vilniaus iki Niujorko stebimų kainų svyravimų bendrąsias statistines savybes.
Detalus realių rinkų grąžos statistikos atkūrimas, aprašant laipsninio pobūdžio grąžos skirstinius ir absoliučios grąžos galios spektrinius tankius bei autokoreliacijas, taip pat atkuriant labai specifinius tos statistikos bruožus, rodo, kad bandos jausmo visuotinumas gali būti esminė rinkos dalyvių savybė, užgožianti jų labai įvairų ir todėl mažai reikšmingą racionalumo pasireiškimą. Mūsų nuomone, racionalumas yra toks įvairus ir toks nevienareikšmis, kad galutiniame bendrame viso agentų sociumo veikime matosi tik bendriausia statistiškai reikšminga savybė – bandos jausmas, o racionalumas yra tai, ko galime nepaisyti, kaip nepaisome atskirų dalelių trajektorijų, nagrinėdami termodinamines sistemas.
Mūsų siūloma agentų grupių struktūra remiasi pripažintu pasirinkimu tarp trijų galimybių [4]: 1) vidinės (fundamentalios) vertės pagrindais besiremiantys prekeiviai – fundamentalistai, kurie akcijas perka, kai jų rinkos kaina yra žemesnė už fundamentalią vertę ir parduoda, kai aukštesnė; 2) spekuliatyvūs prekiautojai, kurie, prognozuodami tolimesnę rinkos kainos raidą, tiki, kad ji augs – optimistai ir 3) spekuliatyvūs prekiautojai, kurie tikisi, kad rinkos kaina artimiausioje ateityje kris – pesimistai. Nuolatinis, dinamiškas agentų pasirinkimo kitimas keičia pasiūlos ir paklausos santykį, o tuo pačiu formuoja ilgalaikę akcijų kainos dinamiką. Tam, kad tokia dinaminė vidinė agentų populiacijos kaita atspindėtų pokyčius realiose rinkose, turėjome ją patalpinti į nuolatinio išorinio poveikio – išorinio informacinio ar atsitiktinio pavedimų srauto triukšmą. Tai ir viskas ko reikia atkurti visas pagrindines bendrąsias akcijų kainos dinamikos statistines savybes, pasikartojančias visose rinkose ir visoms akcijoms. Nors pats modelis turi net keletą parametrų, stiprioji modelio pusė yra tai, kad parametrų verčių rinkinys yra bendras visoms akcijoms ir visoms rinkoms.
Taip pat darbas demonstruojama galimybę aprašyti akcijų kainos dinamiką atminties neturinčiais (Markovo) agentų šuoliais tarp galimų elgsenos pasirinkimų. Mūsų nuomone, pasiūlytas modelis reikalauja naujos rinkos kainos, demonstruojančios labai didelius nuokrypius nuo jos fundamentalios vertės, interpretacijos. Rinkos kaina tampa ne tiek visos žinomos informacijos apie įmonę ir jos perspektyvą racionaliu, kiekybiniu įvertinimu, bet atspindi bandos jausmu grindžiamus agentų bendruomenės klaidžiojimus, atsisakant fundamentalaus kainos suvokimo ir visu būriu pasiduodant spekuliacinėms tendencijoms. Tokius klaidžiojimus gali paskatinti stiprėjantis visuotinis įsitikinimas dar neregėtomis ekonominėmis galimybėmis, kurias paprastai nepagrįstai žadina įsigalintis tikėjimas naujomis finansinėmis, technologinėmis, ar socialinėmis politinėmis tendencijomis. Kadangi rinkos kaina modelyje remiasi agentų nuomonės dinamika, mes pagrįstai klausiame ar ji yra ekonominė ar sociologinė kategorija. Atsakydami sau į šį klausimą, esame linkę manyti, kad fundamentali vertė yra daugiau ekonominė kategorija, o rinkos kaina – sociologinė. Atskirti įvairias kainos sudedamąsias dalis praktiškai gali būti pakankami sunku, bet pats uždavinio formulavimas gali padėti, ieškant galimybių stabilizuoti realiai stebimus milžiniškus rinkos kainos svyravimus, sukeliančius mažesnes ir globalias ekonomines krizes.
Mūsų nuomone, bandos jausmas, kaip statistiškai labai reikšmingas prekiautojų elgsenos bruožas, gali būti labai naudingas ir stabilizuojant nepageidautinus rinkos kainos svyravimus. Pasirodo, kad gali pakakti visai nedidelio agentų skaičiaus, išskirtinai prekiaujančių tik remiantis fundamentaliu suvokimu apie kainą, kad jų pasirinkimas per bandos jausmo mechanizmą padarytų reikšmingą įtaką visų kitų agentų elgesiui ir tuo pačiu stabilizuojančiai atsilieptų rinkos kainai [5]. Žinoma, yra akivaizdu, kad tokio stabilizavimo mechanizmo įgyvendinimui reikalingas gilus, naujas fundamentalios kainos suvokimas, galintis padėti atsiplėšti nuo vyraujančio rinkos kainos, kaip pagrindinio atskaitos taško, vertinimo.
Literatūra
1. Gontis V, Kononovicius A (2014) Consentaneous Agent-Based and Stochastic Model of the Financial Markets. PLoS ONE 9(7): e102201. doi:10.1371/journal.pone.0102201
2. Castellano C, Fortunato S, Loreto V (2009) Statistical physics of social dynamics. Reviews of Modern Physics 81: 591–646. doi: 10.1103/revmodphys.81.591
3. Kirman AP (1993) Ants, rationality and recruitment. Quarterly Journal of Economics 108: 137–156. doi: 10.2307/2118498
4. Lux T, Westerhoff F (2009) Economic crysis. Nature Physics 5: 2–3. doi: 10.1038/nphys1163
5. Kononovicius A, Gontis V (2014) Control of the socio-economic systems using herding interactions. Physica A 405: 80–84. doi: 10.1016/j.physa.2014.03.003