1958 metų vasarą Rygoje vyko pirmoji Baltijos mokslo istorikų konferencija. Nuo to laiko per 56 metus įvyko 26 konferencijos – devynios iš jų Rygoje, kartais kartu ir Jelgavoje, viena – Jūrmaloje, šešios – Tartu, dvi – Taline, aštuonios – Vilniuje ir kartais kartu Kaune, ir viena ir vienintelė už Lietuvos, Latvijos ir Estijos ribų – šįmetinė konferencija Suomijoje – rugpjūčio 21-22 dienomis Helsinkyje.
Taigi, Baltijos šalių mokslų istorijos konferencijos turi gan ilgą tradiciją. Šiųmetinė konferencija Helsinkyje sutelkė pranešimus tema „Mokslas – kaip profesija“ (Science as Profession). Konferencijoje dalyvavo šešiadešimt mokslo istorikų iš Suomijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos, taip pat ir iš ne Baltijos jūros regiono šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Izraelio ir Urugvajaus. Pirmąją konferencijos dieną konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Suomijos archyvų struktūra ir veikla skaitmeninant archyvinius dokumentus. Berlyno technologijos universiteto profesorius Eberhardas Knoblochas skaitė pranešimą, kuriame lygino „botanikos aritmetikos“ propaguotojo „laisvojo“ mokslininko Aleksandro fon Humboldto ir XVI a. dvasininko, „biblijos matematiko“ Michaelio Stiffelio mokslo karjeras ir pasiekimus. Pranešimas konferencijos dalyviams padarė įspūdį ir buvo prisimenamas vėlesniuose pranešimuose.
Konferencija toliau vyko pagal programoje numatytose keturiose sekcijose: „Mokslo filosofija“, „Mokslininkų karjeros“, „Mokslo istorija“ ir „Medicijos istorija“. Konferencija buvo didelė, visose sekcijose apsilankyti nebuvo galimybės, todėl pristatysime tik keletą sekcijų, kuriose teko dalyvauti ir kuriose pranešimus skaitė Lietuvos atstovai.
Pirmoje sekcijoje dalyvavo estų mokslininkai, tarp kurių – ir dabartinis Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos (BAHPS) prezidentas Peeter Müürsepp, antrojoje – kartu su suomių mokslo istoriku Klaus Karttunen ir jaunuoju estų mokslininku Tarmo Kiik, pranešimą apie profesorių Tomą Žebrauską (Żebrowski, 1714 – 1758) skaitė Libertas Klimka. Pranešimas sulaukė susidomėjimo ir klausimų – klausytojus domino ir profesoriaus paminėtas Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Sekcijos darbą užbaigė svečias iš Amsterdamo universiteto Frans van Lunteren, įžiebdamas diskusiją dėl mokslo profesionalizacijos pradžios, teigdamas, kad pagal Maksą Veberį (Max Weber) iki XIX a. vidurio jai sąlygų, t. y. reikiamo išsilavinimo, kvalifikacijų, karjeros galimybių ir mokslo autonomijos, dar nebuvo.
Antroje sekcijoje, moderuojamoje profesoriaus Romualdo Šviedrio, pranešimus skaitė Azadeh Achbari iš Amsterdamo universiteto ir Alida Zigmunde iš Rygos technikos universiteto. Ketvirtojoje sekcijoje dalyvavo jaunoji daktarė iš Rygos Stradinio universiteto Ieva Libietė, Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis prancūzų kilmės tyrinėtojas Arnaud Parent perskaitė pranešimą apie XVIII a. prancūzų medikus mokslininkus, Lietuvos sveikatos universiteto atstovė Vilma Gudienė kalbėjo apie ryšį tarp farmacinės praktikos ir mokslo XIX a. pradžios Vilniuje. Juris Salaks iš Rygos Stradinio universiteto ir Paulo Stradinio medicinos istorijos muziejaus skaitė pranešimą apie gydytojus muziejų kūrėjus.
Popietinėje konferencijos dalyje Romualdas Šviedrys, skaitantis paskaitas Niujorko politechnikos universitete, pristatė pranešimą apie kovą, kuri sugriovė Italijos matematiką XVII a. viduryje. Vakare plenarinėje sesijoje pranešimą apie mokslo vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, pristatė Tel Avivo universiteto profesorius Joseph Agassi.
Antrą konferencijos dieną pradėjo plenarinė sekcija, kurios metu buvo parodyta fiziškai negalėjusio dalyvauti konferencijoje profesoriaus ir Latvijos mokslų akademijos nario Janio Stradinio (Jānis Stradiņš) video paskaita apie mokslininko misiją mažoje šalyje. Toliau darbas vyko taip pat keturiose sekcijose, tačiau vietoje pirmosios, kurioje buvo nagrinėjamos mokslo filosofijos problemos buvo „Mokslinių praktikų raidos ir profesionalaus mokslininko“ sekcija, o vietoje „Mokslo istorijos“ atsirado „Mėgėjų ir profesionalų moksle“ sekcija. Pirmoje sekcijoje pranešimą apie mokslininko personalinį bibliografinį indeksą ir jo duomenų reikšmę prozopografiniam tyrimui skaitė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Birutė Railienė. Ketvirtoje sekcijoje, skirtoje medicinos istorijos klausimams, Lietuvos sveikatos universiteto docentė Asta Lignugarienė pristatė išsamų pranešimą apie gydytoją, mokslininkę ir administratorę profesorę Vandą Tumėnienę.
Popietinėje dalyje pagal konferencijos programą dar kartą pasikeitė dviejų sekcijų pavadinimai: antroji vadinosi „Interakcijos ir kontroversijos“, ketvirtoji – „Moterys mokslininkės“. Pirmojoje sekcijoje pranešimą apie buvimą mokslininku SSRS, kalbėdamas daugiausia apie lazerių tyrinėtojus Vilniaus universitete ir jų mokytojus Maskvos mokslininkus, perskaitė Vilniaus universiteto muziejaus direktorius Ramūnas Kondratas. Antroje sekcijoje dėl sveikatos problemų negalėjusio dalyvauti Juozo Krikštopaičio pranešimą apie tai kas yra mokslas – profesija ar pašaukimas perskaitė R. Šviedrys. Ketvirtojoje sekcijoje apie moteris mokslininkes kartu su mokslininke iš Tartu universiteto Lea Leppik ir Michailu Konaševu iš Sankt Peterburgo Mokslo istorijos ir technologijos instituto pranešimą apie Lietuvos moteris mokslininkes 1918-1940 m. skaitė Lietuvos kultūros tyrimų instituto atstovas Valdas Selenis. Konferenciją užbaigė plenarinis Suomijos Oulu universiteto mokslininkės Heini Hakosalo pranešimas apie trijų XX a. Suomijos mokslininkių karjeras.
Baltijos šalių mokslo istorijos asociacijos prezidentas Peeter Müürsepp baigiamojoje kalboje pasidžiaugė, kad buvo perskaityta šešiasdešimt pranešimų, neatvyko tik dešimt pranešėjų – žymiai mažiau negu ankstesnėse konferencijose, be to, konferencija pirmą kartą vyko Suomijoje, tikimasi, kad ateityje aktyviau įsitrauks Švedija ir Vokietija ir konferencija apims visą Baltijos jūros regioną.
Konferencijos dalyviams buvo organizuota ekskursija po Helsinkio universitetą ir observatorijos muziejų, kurią vedė konferencijos dalyvis profesorius patyręs astronomas Tapio Markkanen.
Kitais metais lapkričio pabaigoje XXVIIBaltijos šalių mokslo istorijos konferencija vyks Rygoje ir Jelgavoje.
Prieš konferenciją Nacionalinio archyvo centriniuose rūmuose įvyko mokslo istorijos žurnalo „Acta Balticae historiae et philosophiae scientiarum“ redaktorių kolegijos posėdis. Vyriausiasis redaktorius Peteris Miursepas (Peeter Mürsepp) dėkojo kolegijos nariams už darbą, pagalbą, iniciatyvą, pristatė svarstymui žurnalo turinio gaires, darbo su autoriais peripetijas. Kolegijos nariai teikė siūlymus, dalijosi nuogąstavimais dėl spausdinto žurnalo ateities. Svarbiausia problema – popierinio varianto spausdinimas. Kol kas žurnalas spausdinamas Talino technikos mokyklos lėšomis, ir teko nuleisti akis išgirdus klausimą, ar latviai ir lietuviai neketina dalintis leidybos išlaidų. Negi pasakysi, kad Lietuvoje parama neteikiama kitų šalių žurnalų leidybai… Redaktorių kolegijos nariai pritarė, kad popierinį variantą derėtų spausdinti kuo mažesniu tiražu, juolab visas žurnalo tekstas skelbiamas atviroje prieigoje adresu: http://www.bahps.org/acta-baltica
Konferencijos pabaigoje įvyko Baltijos mokslo istorijos ir filosofijos draugijos (BMIFD) asamblėja. Kiekvienoje asamblėjoje pirmininkavimas asociacijai perduodamas rotaciniu būdu Lietuvos, Latvijos arba Estijos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos prezidentui. Prof. Peteris Miursepas iškilmingai paskelbė, kad nuo šios dienos BMIFD pirmininkaus akad. Janis Stradinis, kuriam taip pat tenka garbė kviesti mokslo istorikų ir filosofų bendruomenę į 27-ąją Baltijos mokslo istorikų konferenciją Rygoje ir Jelgavoje 2015 m. lapkričio 24–25 d.
Asamblėjoje buvo svarstomi tarptautiniai mokslo istorikų ir filosofų bendruomenės klausimai: bendradarbiavimas Europos sąjungos projektuose, bendros publikacijos, jaunųjų mokslininkų stažuotės ir praktikos mokslo istorijos institucijose. Buvo nutarta kiekvienoje šalyje išskirti įdomiausius, aktualiausius mokslo istorijos klausimus, kuriuos galima būtų teikti kaip bendrus projektus. Kadangi nuo 2012 m. į BMIFD įstojo Suomija, buvo svarstoma, kaip šį klausimą suderinti su tarptautiniu draugijos dalyvavimu Tarptautinėje mokslo istorijos ir filosofijos draugijoje, kadangi šiuo metu nacionalinio komiteto sudėtyje Estija, Latvija ir Lietuva dalijasi vieną mandatą. Daug diskusijų sukėlė mokslo istorijos studijų universitetuose klausimas. Buvo svarstoma, kaip temas siūlyti giminingų mokslų fakultetams, kad atgaivinti magistrantūros, doktorantūros studijas. Lietuva šiuo klausimu, deja, nedaug turėjo ką papasakoti.
Konferencijoje neapsieita ir be „pipirų“ – neatvykusių pranešėjų vardo kortelės kelias dienas gulėjo ant registracijos stalelio. Organizacinio komiteto sprendimu – be pateisinamos priežasties neatvykusių pranešėjų santraukų neįtraukti į internete skelbiamą konferencijos knygą. Šiuo metu ją galima rasti konferencijos svetainėje adresu: http://www.oppihistoriallinenseura.fi/julkaisut/BAHPS_abstracts_2014.pdf
- Railienės ir V. Selenio dalyvavimą konferencijoje rėmė Lietuvos mokslo taryba (LMT reg. Nr. ACO-14004).
Valdas Selenis, B. Railienė