AGRONOMIJOS RENESANSAS: 90-ieji Agronomijos fakulteto metai
Dr. Viktoras Pranckietis
ASU Agronomijos fakulteto dekanas
Žmonių sąmonėje agronomija ilgus metus (ypač sovietmečiu) „vilkėjo pilką sermėgą“, nors šios profesijos žmonės Lietuvai išugdė daug šviesuolių – nuo prezidento Aleksandro Stulginskio iki dešimtadalio šiandieninio Seimo narių, nuo puikių specialistų iki garsių mokslininkų! Ši profesija ir atkūrus nepriklausomybę ne iš karto tapo prestižiniu jaunimo pasirinkimu. Reikėjo atgimti žemės ūkiui, reikėjo suprasti, kad esame svarbūs Lietuvos ekonomikai, suvokti, kad asmenybės prestižą lemia tai, kad dirbdamas savo darbą tu ne tik rūpiniesi visų gerove – maistu ir aplinka. Būdamas šios profesijos atstovu gali gyventi oriai, garbingai, gali naudotis prigimtinėmis laisvėmis, nes esi nepriklausomas, savarankiškas, o tavo sprendimai prisideda prie gerovės susikūrimo daugeliui žmonių čia – Lietuvoje. Tau nereikia emigruoti, tau netrūksta pasirinkimo galimybių Tėvynėje.
2009 m. Mokslo ir studijų įstatymas, siekdamas įgyvendinti deklaruojamą misiją, – „padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, <…> tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą“, vos neuždusino „ūkio klestėjimo“ ir „pažinimo troškimo“ kaimo vaikams, kurie nuo tų metų studijuoti galėjo, tik „pirkdami“ studijas. Tais metais į fakultetą įstojo tik 66 studentai, panašiai, kaip II Pasaulinio karo metais. Tačiau didėjant specialistų poreikiui ir jų darbo apmokėjimui, vis daugiau stojančiųjų rinkosi studijas Agronomijos fakultete. Dauguma jų – net nesitikėdami valstybės finansavimo – krepšelio, o vedini motyvuoto pasirinkimo.
Dabar jau galime teigti, kad specialistų rengimą Lietuvos žemės ūkiui patenkinsime, nes atsinaujinęs ir atsijauninęs fakultetas pajėgus užtikrinti europiniu lygiu įvertintų studijų kokybę bei pritraukti motyvuotus studentus. Šiandien galime didžiuotis Agronomijos fakulteto ir jo absolventų pasiekimais Lietuvos žemės ūkyje. Tikime, kad 90 metų išlaikytas pavadinime žodis „agronomija“ šiandien yra žinomas kiekvienam sąmoningam Lietuvos piliečiui, o aiškus „žemiškų“ profesijų renesansas užtikrina, kad Agronomijos fakultetas 100 metų jubiliejų 2022-siais metais pasitiks išsaugojęs pirmtakų sukurtą, perduotą mokytojų ir šiandieninės agronomų bendruomenės puoselėjamą garbę.
Prabėgo 32850 Lietuvai skirtų dienų
„90 metų – 1080 mėnesiai – 4692 savaitės – 32 850 dienos – 788 400 valandos… tiek praėjo nuo tos saulėtos rudens dienos, kai Dotnuvoje buvo įsteigta Žemės ūkio akademija.“ Tokiais žodžiais spalio 17-ąją prasidėjo Aleksandro Stulginskio universiteto 90-mečio iškilmės. Į jas atvyko daug garbingų svečių: Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministrai, Seimo nariai, Austrijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Johan Spitzer, universiteto mecenatai, savivaldybių merai ir vicemerai, Lietuvos ir užsienio universitetų rektoriai ir prorektoriai, kolegijų ir gimnazijų direktoriai, universiteto socialiniai ir verslo partneriai. Susirinko universiteto emeritai ir senjorai, dėstytojai, studentai ir gausus absolventų būrys. Universiteto jubiliejaus minėjimas tradiciškai buvo pradėtas iškilmingomis universiteto bendruomenės eitynėmis Laivės alėja iki Kauno arkikatedros bazilikos, kurioje laikytos Šv. Mišios už Universiteto bendruomenę.
„Mokslas yra žmogaus darbo ir proto kūrinys. Jis sujungia į vieną grandinę ištisas epochas. Kiekviena aukštoji mokykla brangina savo išgyventą laikotarpį, nes laikas krauna jai kraitį, pagal kurį ji atsimenama ir vertinama“, – šia citata iš Čikagos agronomų sąjungos leidinio apie Žemės ūkio akademiją savo kalbą pradėjo Universiteto rektorius Antanas Maziliauskas.
„Matau salėje visų kartų atstovus. Kiekviename Universiteto raidos etape svarbiausia vertybė buvote jūs, mūsų žmonės, mūsų dėstytojai, mokslininkai, darbuotojai, studentai. Jūs esate mūsų stiprybės pagrindas. Tai jūs kuriate mūsų Universiteto, kartu ir Lietuvos istoriją ir ateitį. Ačiū jums,“ – pabrėžė susirinkusiesiems A. Maziliauskas, kartu padėkojęs ir savo pirmtakams – buvusiems universiteto rektoriams: doc. Zigmui Urbonui, profesoriui, akademikui Albinui Kustai, profesoriui Romualdui Deltuvui. „Dėkojame jums, o jūsų asmenyje ir visiems, kartu su jumis kūrusiems ir stiprinusiems mūsų Universitetą,“ – sakė dabartinis rektorius.
Pirmoji Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimą perskaitė jos patarėja Saulė Marčiukaitė-Žvynienė. Universiteto bendruomenę pasveikino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nariai. Jos pirmininkas prof. Petras Baršauskas gyrė Universitetą už stiprybę ir gebėjimą visuomet veržtis į priekį: „Džiaugiamės ir sveikiname Jus, kad Jūs plečiatės, modernėjate ir gražėjate.“
Labai nuoširdus ir linksmas buvo Baltijos „broliukų“ sveikinimas. Buvęs Latvijos žemės ūkio universiteto rektorius, akademikas, ASU Garbės daktaras Voldemaras Strikis kreipėsi lietuviškai, o jo sveikinimą pratęsė dabartinė universiteto rektorė, prof. Irina Pilverė, savo kalbai parinkusi lietuviams gerai žinomus žodžius, latvišku akcentu tariamus žodžius. Jos ištartą sveikinimą „Mes Jus mylim“ šventės dalyviai palydėjo gausiais plojimais.
Daug žmonių paliko šiame universitete savo pėdsakus. Tarp jų buvo ir gausus būrys universiteto draugų – mecenatų. UAB „Dojus Agro“ generalinis direktorius Pranas Dailidė sveikindamas palinkėjo, kad „100-metį sutiktumėte ne kaip kažkokio kito universiteto padalinys, o kaip moderni, stipri ir savarankiška aukštoji mokykla.“ Scenoje besikeičiančių svečių linkėjimus palydėjo Noreikiškių darželio „Ąžuolėlis“ kapelos „Giliukas“, ASU choro „Daina“, tautinių šokių kolektyvo „Sėja“, liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ ir gatvės šokių kolektyvo „ASU Beat“ muzikiniai intarpai.
Šventiniai renginiai tęsėsi ir oficialiajai minėjimo daliai pasibaigus. Universitetas – tai erdvė, kurioje susipina aukštosios mokslo doktrinos ir studentiška energija, lemianti proveržį ateities lyderių link. Todėl studentų iniciatyva visai Universiteto bendruomenei buvo suorganizuotas protų mūšis „LŽŪA, LŽŪU, ASU…KAS? KUR? KADA?“ Laimėjo žinios ir draugystė! Didžiulio susidomėjimo sulaukė teatralizuota studentų kelionė traukiniu į Dotnuvą „Senuoju studento keliu…“ Šventinį šurmulį vainikavo iškilmingas Universiteto sporto aikštyno atidarymas, kuriame pasirodė jaunieji Universiteto atletai. Sveikinimo žodžius tarė Kauno rajono mero pavaduotojas Petras Mikelionis, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas, vienas žymiausių krepšinio trenerių Vladas Garastas.
Sustiprėjęs, sutraukiantis vis gausesnį studentų būrį Aleksandro Stulginskio universitetas drąsiai žengia savo veiklos šimtmečio link. Jubiliejiniai Aleksandro Stulginskio universiteto renginiai suartino Universiteto bendruomenę. Studentai ir dėstytojai, jaunieji tyrėjai ir profesoriai, absolventai ir senjorai, kartu bendraudami ir dalydamiesi įspūdžiais bei prisiminimais, kūrė naują Universiteto viziją, pagrįsta iš kartos į kartą perduodamomis vertybėmis.
Spalio 30 d. atidaryta atnaujinta universiteto centrinė biblioteka.
Universiteto istorijos žingsniai
Aukštojo žemės ūkio mokslo užuomazgos susijusios su senuoju Vilniaus universitetu, kuriame 1819-1832 metais Fizikos-matematikos fakultete veikė Žemės ūkio (Agronomijos) katedra bei su 1920 m. įsteigtais Aukštaisiais kursais Kaune ir 1922 m. įkurtu Lietuvos universitetu.
Žemės ūkio akademija įsteigta 1924 m. rugsėjo 3 d. Dotnuvoje, pertvarkius Lietuvos universiteto (Kaune) Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Jos steigimosi statutą Seimas patvirtino tų pačių metų liepos mėnesį. Iškilmingas Steigiamasis posėdis įvyko spalio 15 d. Ši diena laikoma Akademijos įkūrimo data.
Pirmoje prezidento A. Stulginskio paskirtoje profesorių taryboje buvo išrinktas ir pirmasis Akademijos rektorius profesorius Povilas Matulionis. Nepaisant sunkumų, Akademija augo ir tvirtėjo, brendo nauja žemės ūkio mokslininkų karta. Nuo 1924 iki 1937 metų išlaikė baigiamuosius egzaminus ir apgynė diplominius darbus 125 absolventai. Deja, taikų darbą sutrukdė Antrasis pasaulinis karas ir viena po kitos sekusios sovietų, vokiečių ir vėl sovietų okupacijos. Vienas skaudžiausių likimo smūgių – sovietinė okupacija ir lietuvių tautos genocidas. Daug dėstytojų buvo ištremti į Sibiro lagerius, iš kurių daugelis nebegrįžo. Nemaža dalis pasitraukė į Vakarus.
1945 metais Akademija perkeliama į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją Kęstučio gatvėje. 1946 metų pradžioje jai perduodama dalis Noreikiškių tarybinio ūkio studentų gamybiniam mokymui. Tais pačiais metais įsteigti inžineriniai fakultetai: Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir Žemėtvarkos. Pilnai Akademija Kaune įsikūrė 1947 metais.
Didėjant studentų skaičiui ir atidarius neakivaizdinį skyrių, patalpos, esančios Kaune, pasidarė ankštos. Nuspręsta pastatyti Lietuvos žemės ūkio akademijos miestelį Noreikiškėse (Kauno r.). Naujų rūmų kertinis akmuo buvo padėtas 1957 m. spalio 15 d. Akademija į šį miestelį persikėlė 1964 metais. Po penkerių metų patvirtintas Akademijos išplėtimo planas, kuris su daliniais pakeitimais įvykdytas 1989 m. Akademijos miestelyje įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetai. Miškų ūkio ministerija pastatė mokomosios girininkijos pastatą. Pastatyti 9 bendrabučiai bei Akademijos gyvenvietė, kurioje ir šiuo metu gyvena nemaža dalis dėstytojų bei darbuotojų.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Akademija perėjo prie naujos studijų sistemos. Atsirado nauji kvalifikaciniai laipsniai: bakalauras, diplomuotas specialistas, magistras. Studijų procese naudojamos naujos sąvokos: modulis, kreditas. Studijų ir mokslo pagrindu tapo fundamentiniai teoriniai dalykai. Lygiagrečiai organizuojamos ir taikomosios studijos. Taip Lietuvos žemės ūkio akademija tapo universitetinio tipo aukštąja mokykla, plėtojančia mokslinius tyrimus ir ruošianti plataus profilio, aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus, gebančius spręsti teorinius ir praktinius žemės ūkio šakų uždavinius.
1996 metų spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) nutarimu Akademija buvo pavadinta Lietuvos žemės ūkio universitetu. 2011 m. birželio 28 d. LRS nutarimu suteiktas Aleksandro Stulginskio universiteto vardas.
Parengta remiantis
ASU el. svetainės informacija.