Permainų, iššūkių ir ryžto vedini. Pastarojo dešimtmečio ženklai (2014). Sudarytojas – prof., habil. dr. , LMA tikrasis narys Algirdas Juozas Motuzas
Rektorius prof. Antanas Maziliauskas:
1924 metais savo istoriją Dotnuvoje pradėjusi tuometinė Žemės ūkio akademija šiemet švenčia garbingą 90 metų jubiliejų. Žmogaus gyvenime per šį laikotarpį istorija dažnai jau būna išgyventa, išjausta ir parašyta… nesvarbu kur – atsiminimuose, šeimos, šalies ar pasaulio istorijos puslapiuose. Įstaigos, juolab nuolat besikeičiant aukštojo mokslo institucijoms vykstant jų raidai, devynių dešimtmečių laikotarpis – tik stabilumo, stiprybės ir gebėjimo tinkamai reaguoti į laikmečio iššūkius įrodymo tarpsnis.
Mūsų aukštosios mokyklos istorija neatsiejama nuo Lietuvos istorijos, todėl jai būdingi visi dramatiški mūsų šalies posūkiai. Nuo 1924 metų Universitetas išgyveno daugybę sėkmės ir sunkių išbandymų metų. Vienas iš skaudžiausių likimo smūgių – sovietinė okupacija kartu su lietuvių tautos genocidu. Daug profesorių ir dėstytojų, kaip ir iš kitų mokyklų, buvo ištremti į Sibiro lagerius, kiti pasirinko savanorišką tremtį į Vakarus, iš jų daugelis nebegrįžo.
1996 metais Lietuvos žemės ūkio akademija buvo garbingai pripažinta universitetinio tipo aukštąja mokykla, plėtojančia mokslinius tyrimus ir ruošiančia plataus profilio, aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus. Taip ji tapo Lietuvos žemės ūkio universitetu.2011 metais tapdami Aleksandro Stulginskio universitetu, pagerbiant pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos prezidentą, agronomą Aleksandrą Stulginskį ir išreikšdami siekį eiti modernaus ir lyderiaujančio Universiteto keliu, pradėjome reikšmingą, naują raidos etapą.
Ši jubiliejinė Aleksandro Stulginskio universiteto knyga skirta pastarųjų dešimties metų įvykiams ir pokyčiams apžvelgti ir įamžinti. Knygos pavadinimas „Permainų, iššūkių ir ryžto vedini“ atspindi pastarųjų metų Universiteto bendruomenės valią keistis ir tobulėti bei mūsų visų vienybės ir susitelkimo galią. Tai tik maža dalis garbingos mūsų istorijos, tik keletas reikšmingų ir drąsių mūsų žingsnių.
<…> Pastarasis laikotarpis ASU buvo ne tik ryžtingų sprendimų ir jų įgyvendinimo, bet ir atsakingas išbandymų ir įvertinimo laikas. 2012 m. spalio mėnesį Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudaryta tarptautinių ekspertų grupė atliko ASU veiklos išorinį vertinimą. Galime džiaugtis šį egzaminą išlaikę puikiai: teigiamas ekspertų išvadas apsvarsčius ir vienbalsiai patvirtinus Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijoje, SKVC priimtas sprendimas ASU veiklą įvertinti teigiamai ir Universitetą akredituoti 6 metams.
2013 m. rugsėjį sutikome gerai nusiteikę. Net tuomet, kai šalyje gerokai sumažėjo abiturientų skaičius, į mūsų Universitetą buvo pakviesta beveik ketvirtadaliu daugiau studentų, lyginant su ankstesniais metais, o valstybės finansuojamų krepšelių skaičius padidėjo net 70 proc. 2014 m. šiuos rezultatus dar daugiau pagerinome. Lyginant su praėjusiais metais priėmėme per 30 proc. daugiau pirmakursių, o valstybės studijų finansavimas, kartu su tikslinėmis vietomis, padidėjo daugiau nei du kartus. Tikimės, panašias tendencijas išlaikyti ir ateityje. Juolab džiugu konstatuoti, kad kartu su žemės ūkio sektoriaus sparčiu modernėjimu kyla ir mūsų Universiteto prestižas. <…> Vis daugiau studentų atlieka tyrimus moderniose laboratorijose, studijuoja jaukiose ir šiuolaikiškai įrengtose auditorijose, moksliniai rezultatai gerai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Rikiuojame darbus ir projektus naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, ruošiamės priimti naujus sumanios specializacijos ir žemės ūkio sektoriaus inovacijų partnerystės iššūkius. Neabejoju, kad bendrai susitelkę dirbdami, šiuos iššūkius paversime naujomis galimybėmis.
Prof. Algirdas Motuzas:
Rengdamas spaudai mūsų Universiteto istoriografijos knygas ar straipsnius, vis pagalvodavau apie šios veiklos pradininkus ir jos tęsėjus. Tikėjausi šio darbo tikslus ir uždavinius rasti pirmuosiuose aukštosios mokyklos gyvenimą nušviesti skirtuose leidiniuose. Ir neapsirikau. Tą darbą nusakė pirmasis jos rektorius ordinarinis profesorius P. Matulionis: „<…> profesūros ir studentijos kilnus entuziazmas prie mokslo ir mokymosi yra tiek aukštas, kad jis ramina kančias, su dideliais vargais pergali trūkumus; ir gal jau neužilgo išvys lietuvių tauta savuose laukuose ir miškuose naują, skaisčią šviesą, taip seniai ir vargingai lauktą. Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje darbštumas ir darbingumas smulkiau bus matomas jos metraščio skiltyse, kurios <…> iš metų į metus rodys savo veidą lietuvių tautai ir visam pasauliui.“
Antrasis aukštosios mokyklos rektorius ekstraordinarinis profesorius J. Tonkūnas, po 8 metų redakcinės komisijos vardu pradėdamas specialų leidinį, skirtą nušviesti Akademijos gyvavimo pradžios metus, rašė taip: „Per dešimt Žemės ūkio akademijos veikimo metų prisirinko nemaža iš jos veikimo medžiagos, kuri gali būti įdomi Lietuvos visuomenei. Juo labiau ta medžiaga gali būti įdomi buvusiai, esamai ir būsimai studentijai ir visiems tiems, kam šiuo ar tuo būdu teko ar teks susidurti su Žemės ūkio akademijos reikalais. <…>
Detaliausiai visą Žemės ūkio akademijos veiklą Dotnuvoje išanalizavo ir apibendrino jos auklėtinis (1930), buvęs Specialiosios žemdirbystės katedros dėstytojas, vėliau – jos vedėjas, dar ir Sėklų kontrolės stoties direktorius, doc. B. Povilaitis, 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją ir 1946–1949 metais profesoriavęs Baltijos universitete Pinneberge, prie Hamburgo, o 1954 m. mokslų daktaro disertaciją apgynęs Kanadoje. Aukštosios mokyklos 55-aisiais gyvavimo metais (1979) Lietuvių agronomų sąjungos Čikagoje išleistos istorinės apybraižos „Žemės ūkio akademija“ pratarmėje jis rašė: „<…> Pagal turėtą medžiagą ryškiau apžvelgtas pirmasis Akademijos dešimtmetis, o 1934–1944 metų laikotarpis yra apžvelgtas tarpais kiek išsamiau, tarpais labai fragmentiškai. Stengtasi atkreipti dėmesį į 1940–1944 metų laikotarpį, kada Lietuva išgyveno dvi okupacijas, skaudžiai palietusias visą šalies gyvenimą, kartu ir Žemės ūkio akademijos darbą.“