Lapkričio 9 d. pagaliau išsiruošiau į beveik metų trukmės stažuotę Bostono universiteto Polimerų studijų centre, kuriam vadovauja vienas iš labiausiai cituojamų fizikų – profesorius H. E. Stanley. Šią galimybę man suteikė Baltijos-Amerikos Laisvės fondo parama. Prof. H.E. Stanley pagrįstai yra laikomas sąvokos „ekonofizika“ (Econophysics) autoriumi, nes būtent jo dėka prieš 20 metų susiformavusi statistinės fizikos tyrimų kryptis, siekianti naujai pažvelgti į ekonominius procesus ir pirmiausiai į sudėtingas finansų procesus, gavo ir savarankišką pavadinimą. Naujoji tyrimų kryptis vystosi ypatingai sparčiai ir jau išėjo už jos iniciatorių sumanytų rėmų. Kiti socialiniai mokslai ir net visa kita gyvoji gamta tampa statistinės fizikos metodų taikymo lauku. Galima drąsiai teigti, kad pati statistinė fizika, kaip seniai susiformavusi disciplina, įgauna visai naujas formas.
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Vyksmų ir sandarų teorijos skyriuje pradėjome domėtis ekonofizika ir skelbti mokslines publikacijas prieš gerus 10 metų. Per tą laikotarpį galima sakyti išarėme ir visai nemenką lietuvišką vagą. Dirbame kryptingai ir todėl visi naujesni darbai remiasi anksčiau atliktais. Formuojasi pakankamai naujas ir originalus požiūris į finansinių procesų svyravimus lemiančius procesus.
Vis dėlto atliktų darbų cituojamumo lygis, mūsų nuomone, auga nepakankamai sparčiai. Priežasčių toli ieškoti nereikia, nes jos yra išnagrinėtos pačių ekonofizikų ir gerai žinomos. Cituojamumas ir pripažinimas atsiranda tik tada, kai mokslinės grupės susieja savo veiklą su darbais, atliekamais svarbiausiuose tos srities centruose ir pradeda skelbti bendras tarptautines publikacijas. Tai reiškia, kad mokslinis tyrimas gali būti tinkamai pastebėtas ir įvertintas, jei jis yra glaudžiais ryšiais susietas su didžiausią įtaką darančiais ir daugiausiai ryšių turinčiais centrais. Čia ir yra visa Lietuvos mokslo tarptautiškumo svarbos esmė. Kol tokių ryšių nesukursime, tol mūsų darbai neatras tinkamos vietos bendrame pasaulio mokslo kontekste.
Tokio supratimo apie Lietuvos mokslo tarptautiškumą vedinas ir ryžausi paskirti vienerius savo kūrybinės veiklos metus darbui Bostono universitete. Manau, kad ir kitiems kolegoms gali būti įdomu sužinoti mano įspūdžius, įgytus atsidūrus visai kitokioje mokslinėje aplinkome, o pastebėjimai gal bus naudingi, siekiant pagerinti atliekamų darbų efektyvumą.
JAV lankausi jau tikriausiai ketvirtą kartą. Pati gyvenamoji aplinka, Bostone nors ir kažkiek skiriasi nuo kitų miestų, bet vis tiek yra giliai amerikietiška. Mane ši šalis pirmiausiai veikia savo kontrastais ir čia gyvenančių žmonių įvairove. Amerikiečiai skiriasi ne tik savo išvaizda, elgesio manieromis, bet ir labai ryškiais socialinės bei ekonominės padėties skirtumais. Kita vertus, čia tvyro ir kažkokia bendrumo dvasia, sakyčiau, net ypatingos tolerancijos atmosfera, nulemta būtinybės sugyventi tokioje daugialypėje visuomenėje. Tai labai padeda greičiau apsiprasti su aplinka, ir atsikratyti abejonių, ar pavyks lengvai pritapti ir būti priimtam. Manau, kad tai ir yra svarbiausia amerikietiškos aplinkos esmė, leidžianti visiems čia jaustis laisvai.
Bostono universiteto aplinka nelabai daug skiriasi nuo aplinkos gatvėje, nes čia visi minėti kontrastai taip pat matomi. Gal tik jaunimo koncentracija universitete truputį didesnė, nors tikrai labai jaučiasi, kad Bostonas yra universitetų miestas, o visuomenės amžiaus sudėtis ryškiau pasikeičia, tik nutolus nuo universitetinio miesto centro. Žaliosios linijos tramvajus, vežantis į fizikos fakultetą, visada pilnas jaunimo, sakyčiau labai žaismingai žiūrinčio į viską, kas vyksta aplink.
Kadangi atvykau dirbti mokslinio darbo, tiesioginių kontaktų su studijuojančiu jaunimu tikriausiai neturėsiu, stebiu juos tik iš šalies. Mane labiau domina, kaip organizuojamas mokslinis darbas pačiame Polimerų studijų centre. Prof. H.E. Stanley pasitiko labai šiltai, kaip senas geras draugas, nors buvau matęs jį tik mokslinėse konferencijose, ir gal net nebuvau jam asmeniškai prisistatęs. Manau, kad tai yra toks nuoširdus jo bendravimo stilius su visais, susiformavęs per ilgą bendravimo su žmonėmis iš viso pasaulio patirtį. Iš savo kolegos kroato B. Podobnik sužinojau, kad prof. Stanley yra praktiškai vienintelis pastovus etatinis profesorius Polimerų studijų centre, o visi kiti arba dirba laikinuose projektuose arba yra tik kuriam laikui atvykę, gavę finansavimą iš įvairių rėmimo fondų.
Atlikdamas formaliąsias Bostono universiteto stažuotojo procedūras, netrunku suvokti, kad visas universitetas veikia beveik kaip virtuali organizacija, nes labai didelę jo dalį sudaro taip vadinami tarptautiniai studentai ir tyrėjai, kuriuos kuruoja ir prižiūri tam skirta universiteto agentūra. Taigi, bene garsiausias pasaulio ekonofizikos centras praktiškai yra virtuali organizacija, besiremianti čia nuolat atvykstančiais pasaulio mokslininkais. Apsilankiusių mokslininkų sąrašas toks ilgas, kad tikriausiai neapsiriksiu teigdamas, jog savo laiku čia buvo atvykę beveik visi prie ekonofizikos vystymosi ryškiau prisidėję mokslininkai ir beveik visi yra parengę bendrų publikacijų su prof. Stanley.
Štai šiame virtualiame ekonofizikos lopšyje ir ketinu ieškoti didesnio Lietuvoje atliekamų darbų pripažinimo. Asmeniškai neturiu abejonių, kad ekonofizikų darbai vaidins svarbų vaidmenį toliau plėtojant statistinę fiziką, kaip labai reikšmingą ir savarankišką fizikos discipliną. Būtų gražu, kad Lietuvoje taip pat galėtume jaustis kompetentingi šioje sparčiai besivystančioje srityje. Plačiau apie šio mokslo naujoves pateiksiu informacijos kituose savo rašiniuose.
Vygintas Gontis