Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius lapkričio 6 d. surengė trečiąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“. Jos tikslas – telkti jaunuosius mokslininkus, tyrinėjančius augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės, agrobiologijos ir agroekologijos, dirvožemio ir agrochemijos, miškininkystės, zootechnikos ir veterinarinės medicinos, žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos, maisto saugos ir kokybės, agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos raidą bei perspektyvas, skatinti jaunųjų tyrėjų bendradarbiavimą bei jų tyrimų rezultatų sklaidą.
Ona Gaidamavičiūtė
Vykdant valstybinę integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ programą, baigiami slėnio infrastruktūros kūrimo darbai, mokslinės laboratorijos aprūpintos nauja unikalia įranga. Todėl labai svarbu, kad į mokslą ateitų kuo daugiau jaunų, gabių mokslininkų ir kad būtų kam dirbti su šia įranga. Siekiant aktyvesnio jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimo, tampa labai aktualus mokslinių tyrimų rezultatų aptarimas ir ateities darbų tematikos planavimas. Todėl tikimasi, kad ši konferencija padės ne tik geriau naudotis naujomis laboratorijomis, gilinti fundamentinius mokslinius tyrimus, bet ir stiprins ryšius su verslo subjektais, skatins teikti žemės ūkio verslo konkurencingumą didinančių rekomendacijų.
Konferencijos dalyvius pasveikino LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas. Jis pažymėjo, kad bet kurie mokslo procesai prasideda nuo fundamentinių tyrimų. Labai svarbu, kad pagal fundamentinius tyrimus būtų diegiamos inovacijos, kurios kurtų pridėtinę vertę ir stiprintų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Didelės viltys dedamos į jaunuosius mokslininkus, kurie perimdami sukauptą patirtį, toliau plėtotų žemės ūkio mokslą.
Konferencijoje dalyvavusi LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasidžiaugė, kad į mokslą ateina gabus, turintis naujų idėjų jaunimas. Ministrė pažymėjo, kad žemės ūkyje yra daug problemų, kurias sprendžiant reikia mokslininkų pagalbos. Ji įvardijo svarbiausius iššūkius žemės ūkio mokslui – pasiekti, kad vartotojas gautų sveiką ir pigų produktą, įmonės išlaikytų konkurencingumą ir būtų tausojama aplinka. Ministrė pakvietė jaunuosius mokslininkus būti aktyviais, įgyvendinant savo idėjas, garsiai sakyti, ko reikia, kad visi galėtume sėkmingai dirbti. Išklausiusi plenarinio posėdžio pranešimus, ji pasidžiaugė, kad juose yra ne tik teorinių, bet ir taikomųjų žinių, kurios bus naudingos žemdirbiams, žemės ūkio verslo įmonėms bei sprendimus priimantiems politikams. Ministrė pažadėjo suteikti daugiau galimybių jauniesiems mokslininkams įgyvendinti savo mokslines ambicijas bei idėjas.
Jau antrus metus šią konferenciją remia UAB „Dotnuvos projektai“. Bendrovės generalinis direktorius Edgaras Plauška pasidžiaugė gražiomis ir abipusiai naudingomis mokslo ir verslo bendradarbiavimo tradicijomis. Jis pažymėjo, kad žemės ūkio verslo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip sparčiai žemės ūkio gamyboje ir paslaugose diegiamos technologinės ir socialinės inovacijos, ir pažadėjo, kad ir ateityje puoselės kontaktus su mokslininkais.
Konferencijoje dalyvavo 52 jaunieji mokslininkai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetų, Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto. Jie skaitė pranešimus agronomijos, agrochemijos, sodininkystės ir daržininkystės, veterinarijos, zootechnikos, miškininkystės, aplinkotyros, agrarinės ekonomikos ir maisto saugos temomis.
Vienas iš šios konferencijos tikslų – skatinti jaunuosius mokslininkus pasirengti bendravimui mokslininkų aplinkoje, apginti savo tyrimų metodikas ir pirmuosius tyrimų rezultatus. Todėl nebuvo stendinių pranešimų. Pranešėjams buvo užduota nemažai klausimų, į kuriuos jie sėkmingai atsakė. Ypač daug dėmesio ir klausimų sulaukė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktoranto Vytauto Januškevičiaus pranešimas „Sarkosporidijų (Sarcosystis) invazijos ekstensyvumas ir intensyvumas žmonių maistui skerdžiamuose gyvuliuose“.
Galima pasidžiaugti, kad jaunieji mokslininkai labai kruopščiai paruošė pranešimus, sklandžiai juos pristatė ir diskutavo net 8 sekcijose. Sekcijoms vadovavo LMA nariai bei kiti žymūs mokslininkai, tad užduodami klausimai, diskusijos ir patarimai buvo labai vertingi mokslinę karjerą tik pradedantiems doktorantams ir jauniesiems tyrėjams. Prof. Zenonas Dabkevičius teigė, kad šios kasmetės, ir ypač šiųmetė, konferencija svarbi tuo, kad ji skatina ugdyti jaunuosius agrarinių mokslų specialistus, kurti ir skatinti inovacijas. Profesorius pabrėžė taikomąjį konferencijos pobūdį.
Plenariniame posėdyje ir kiekvienoje sekcijoje buvo renkami geriausi pranešimai, nors kai kurių sekcijų pirmininkams nebuvo lengva tai padaryti. Geriausiais pranešėjais išrinkti šie jaunieji mokslininkai: Jurgita Kelpšienė, Jelena Titova, Lina Žičkienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras), Vytautas Januškevičius, Gintarė Zakarienė, Viktorija Lėgaudaitė-Lydekaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), Evaldas Trainavičius, Vida Dabkienė (Aleksandro Stulginskio universitetas), ir Vaida Vaičiulytė (Gamtos tyrimų centras). Jie apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais. Visi konferencijoje dalyvavę pranešėjai apdovanoti padėkos raštais ir LMA naujausiais leidiniais.
Konferenciją rėmė LR Žemės ūkio ministerija ir jau minėta UAB „Dotnuvos projektai“. Konferencijos pranešimų tezės išleistos atskiru leidiniu.
Be abejonės, kitais metais bus rengiama ketvirtoji jaunųjų mokslininkų konferencija. Lietuvos mokslų akademija ir toliau skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mokslo inovatyvumą ir pritaikomumą, tyrimų tarpdiscipliniškumą, mokslo rezultatų sklaidą.
Parengė Ona Gaidamavičiūtė, remdamasi LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininko prof. Zenono Dabkevičiaus pateikta medžiaga