Pokalbis su prof. dr. Diana Šaparniene
Esate Europos vietos savivaldos chartijos nepriklausoma ekspertė. Papasakokite „Mokslo Lietuvos“ skaitytojams apie šią veiklą.
Šių metų spalio 1-oji diena savivaldos tyrėjams buvo neeilinė: prieš 15 metų Lietuvoje įsigaliojo ratifikuota Europos vietos savivaldos chartija. Ši chartija yra bene vienas iš svarbiausių teisės aktų, reglamentuojančių vietos savivaldos klausimus ir įpareigojanti Europos valstybes suderinti vietos savivaldą reguliuojančius įstatymus su Chartijos nuostatomis bei laikytis šių principų. Kaip laikomasi Chartijos nuostatų, prižiūri įvairios Europos institucijos. Viena iš jų – prie Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso veikianti Europos vietos savivaldos chartijos nepriklausomų ekspertų grupė, kurios veikloje tenka dalyvauti nuo 2007 metų.
Nepriklausomi ekspertai diskutuoja apie bendras regionų ir vietos savivaldos Europoje problemas, keičiasi patirtimi ir išreiškia požiūrį į vietos savivaldos ir regionų demokratijos plėtotę atstovaujamose valstybėse. Pavyzdžiui, šių metų rugsėjo pabaigoje vykusiame ekspertų grupės susirinkime Strasbūre buvo analizuojamos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, dalyvavimo rinkimuose teisės, diskutuota apie regionalizacijos tendencijas Europoje, konstitucinė reforma Ukrainoje. Aptarti kai kuriose šalyse vykusios vietos savivaldos stebėsenos rezultatai ir identifikuotos Chartijos nuostatų neatitinkančios tendencijos. Taigi, vietos savivaldos problemos, ypač demokratijos plėtros vietos savivaldoje aspektu, jau ne vieneri metai yra mano tiek ekspertinės, tiek mokslinės veiklos objektu.
Tiesa, mokslinės veiklos kontekste daugiausia tyrinėju elektroninės demokratijos ir, apskritai, elektroninio valdymo problematiką. Demokratijos stiprinimas valdymo procesuose didina poreikį tobulinti technologijas, pritaikant jas kuo platesnei demokratijos principų raiškai. Naujosios informacinės komunikacinės technologijos keičia valdymą, stiprina demokratiją, padeda palaikyti artimesnius viešojo sektoriaus institucijų ir jos dalininkų santykius. Šioje srityje yra tam tikra pažanga, tačiau ji vis dar yra nepakankama ir reikalauja didesnio tiek centrinės, tiek vietos valdžios atstovų dėmesio.
Dešimt metų vadovavote Viešojo administravimo katedrai ir inicijavote tarptautinių mokslinių-praktinių konferencijų vietos savivaldos klausimu organizavimą. Koks šių konferencijų tikslas?
Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedra jau treti metai organizuoja tarptautines mokslines-praktines konferencijas Gero valdymo vietos savivaldoje tematika, kasmet konferencijoje siūlant diskutuoti vis kitą vietos savivaldos aktualiją. Pirmoji konferencija buvo bendresnio pobūdžio, skirta Europos bei nacionalinių tendencijų Gero valdymo vietos savivaldoje analizei, antroje nagrinėjome demokratijos plėtotę vietos savivaldoje, o šiemetinė, įvykusi 2014 m. spalio 17-18 d., buvo skirta tiek piliečių, tiek kitų valdžios dalininkų įtraukimo, bendradarbiavimo ir įgalinimo. plėtojant regionus, dimensijai.
Visų konferencijų tematika tiesiogiai siejasi su Europos vietos savivaldos Chartijos pagrindinėmis nuostatomis. Jos darbotvarkėje: demokratijos plėtra, aktyvesnis piliečių įtraukimas į vietos savivaldą, bendradarbiavimas ir partnerystė. Konferencijose siekiame skatinti mokslininkų ir praktikų dialogą, dalijimąsi patirtimi ir įžvalgų apie Gerą valdymą regionų ir vietos savivaldos lygmenyse sklaidą. Neabejojame, kad konferencijos rezultatai, joje pateiktos išvados yra itin aktualios, siekiant regionų socialinės ir ekonominės pažangos, vietos demokratijos stiprinimo, tvarių vietos bendruomenių kūrimosi, glaudesnio mokslo, verslo, valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo.
Jau stebime išaugusį mokslininkų, kasmet dalyvaujančių konferencijose, tarptautinį bendradarbiavimą, susiburiant bendriems mokslo projektams ir tyrimams bei rengiant publikacijas. Šios konferencija sukviečia mokslininkus tiek iš Lietuvos, tiek iš įvairių pasaulio šalių. Kasmet sulaukiame svečių iš įvairių Europos valstybių: Lenkijos, Italijos, Slovakijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt.), dalyvauja ir JAV mokslininkai. Džiaugiamės, jog randa laiko ir dalyvauja šiose konferencijose Šiaulių regiono savivaldos atstovai, kurie diskutuoja apie praktiniu požiūriu aktualius klausimus ir neša žinią platesnei praktikų auditorijai. Konferencijas dedikuojame Vietos savivaldos dienai paminėti.
Kodėl atsirado poreikis analizuoti vietos savivaldos problemas Gero valdymo koncepcijos aspektu?
Ši idėja pirmiausia kilo, vis aktyviau bendradarbiaujant su regiono savivaldos institucijomis, kartu diskutuojant apie vietos savivaldos problemas. Be to katedros mokslininkai vis aktyviau ima nagrinėti įvairius vietos savivaldos teorijos klausimus. Antra, 2007 m. gegužę Europos Tarybos vietinės ir regioninės valdžios kongresas pritarė naujai parengtai „Inovacijų ir Gero valdymo vietiniame lygmenyje strategijai“, kuria remiantis galima dar aktyviau plėtoti Gero valdymo vietos savivaldoje teorinius aspektus. Šią koncepciją pasirinkome kaip esminį konferencijos akcentą. Minėtoji strategija iškelia trigubą tikslą:
1) piliečiai yra visų demokratinių institucijų ir procesų centre;
2) vietinė valdžia nuolat gerina valdymą, remdamasi dvylika Gero valdymo principų: sąžiningi rinkimai, atstovavimas ir dalyvavimas; reagavimas; veiksmingumas ir efektyvumas; atvirumas ir skaidrumas; teisės normų laikymasis; etiškas elgesys; kompetencija ir produktyvumas; inovacijos ir atvirumas pokyčiams; patvarumas ir ilgalaikė orientacija; stabilus finansų valdymas; žmogaus teisės; atskaitomybė;
3) valstybės (ar regioninė valdžia, priklausomai nuo valstybės konstitucinės tvarkos) kuria ir palaiko institucines prielaidas valdymo gerinimui vietos lygmenyje, remdamasi įsipareigojimais, kurie atitinka Europos vietos savivaldos chartiją. Taigi Gero valdymo principai yra taikytini tiek globaliu ar europiniu lygmeniu, tiek nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis. Geras valdymas savivaldos institucijose, kurios yra arčiausiai piliečių ir susijusios su paslaugų jiems teikimu, yra viena iš pagrindinių demokratinės valstybės prioritetinių krypčių.
Šiuo metu itin aktualūs rinkimų vietos savivaldoje klausimai. Kaip vertinate mažėjantį piliečių aktyvumą savivaldos rinkimuose?
Sąžiningi rinkimai, atstovavimas ir dalyvavimas – vieni iš pagrindinių Gero valdymo principų. Stipri ir demokratiška vietos valdžia, įtraukianti ir įgalinanti vietos bendruomenes būti aktyviais vietos savivaldos dalyviais – neatsiejamas demokratinės visuomenės bruožas. Beveik visose demokratinėse šalyse aktyvus piliečių dalyvavimas vietos rinkimuose yra vienas iš pagrindinių piliečių įtraukimo ir dalyvavimo vietos savivaldoje rodiklių. Deja, piliečių aktyvumas, dalyvaujant vietos savivaldos rinkimuose, tiek mūsų valstybėje, tiek visoje Europoje mažėja. Nurodomos įvairios šio reiškinio priežastys. Dažnai jį lemia mažėjantis piliečių pasitikėjimas valdžia, pilietinės pareigos ir patriotizmo nuosmukis, emigracija. Akivaizdu, jog reikia stiprinti visuomenės pilietiškumą, kryptingai plėtojant įvairias demokratijos priemones.
Elektroninės demokratijos, kaip vienos iš demokratijos atmainų, priemonių (e-forumų, e-apklausų, e-konsultacijų, e-diskusijų ir pan.) įgyvendinimas gali ženkliai prisidėti prie piliečių aktyvinimo, skatinimo dažniau išreikšti savo nuomonę aktualiais savivaldos klausimais, sukurti glaudesnį ryšį tarp vietinės valdžios ir piliečių, didinti piliečių pasitikėjimą valdžia. E-demokratiijos projektai pastaruoju metu įgyvendinami 42-jose visų 10-ties Lietuvos apskričių savivaldybėse.
Rinkėjų aktyvumą didinti galima įvairiais būdais, įskaitant ir e-balsavimą. Manoma, jog išaugtų rinkėjų, o ypač jaunimo bei gyvenančiųjų emigracijoje aktyvumas, jei veiktų e-balsavimo sistema. Ar taip būtų, sunku pasakyti. E-balsavimo vertinimas, rodantis rinkėjų aktyvumo didėjimą, nei teoriniu, nei empiriniu būdu nėra fiksuotas. Pavieniai tyrimai rodo, kad e-balsavimas šiek tiek padidina bendrą rinkimų aktyvumą, sumažina rinkėjų dalyvavimo rinkimuose sąnaudas. E-balsavimo įvedimas sudaro sąlygas patogiau ir netrukdomai vykdyti balsavimo procedūrą, supaprastina kandidatūrų pasirinkimą. Estijoje 2005 m. savivaldos ir 2007 m. parlamento rinkimuose pradėtas e-balsavimas vertinamas kaip sėkmingas. Iš karto jo populiarumas nebuvo labai aukštas. 2005 m. savivaldos rinkimuose internetu balsavo 1,9 %, 2007 m. parlamento rinkimuose – 5,4 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, tačiau paskutiniuose rinkimuose internetu balsavo net ketvirtadalis rinkėjų. Įvardijamos įvairios Estijoje išaugusio rinkėjų aktyvumo priežastys, o viena iš jų – elektroninis balsavimas. Elektroninio balsavimo sistemos tikslas – dalyvavimą rinkimuose padaryti paprastesnį bei prieinamesnį rinkėjams, tuo pačiu skatinant juos aktyviau reikšti savo valią, priimant visai valstybei reikšmingus sprendimus, o ne vien rinkimų kontekste.
Kodėl taip neryžtingai pereinama prie elektroninio balsavimo kitose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje? Akcentuojami informacijos saugumo ir jos konfidencialumo klausimai. Tačiau, akivaizdu, kad reikia stipresnėa politinės valios ir noro įgyvendinti šią strategiją. Būtina išnaudoti įgyvendintų ir įgyvendinamų „E-demokratija: regionai“ projektų rezultatus, aktyvinant piliečių elektroninį dalyvavimą priimant įvairius sprendimus, bendradarbiaujant su savivaldos institucijomis, taip sukuriant naujas galimybes ugdyti jų aktyvumą, pasitikėjimą valdžia ir pilietiškumą. Gal tai pasitarnautų ir aktyvesniam piliečių dalyvavimui tradiciniuose demokratiškuose vietos savivaldos rinkimuose. Autorė yra Šiaulių universiteto Mokslo ir meno prorektorė, Viešojo administravimo katedros profesorė, kasmetinių tarptautinių konferencijų savivaldos klausimais mokslinio komiteto vadovė.
Kalbėjosi dr. Jonas Jasaitis