Jonas Jasaitis
Paskutinio rudens mėnesio pradžia Lietuvos akademinės visuomenės gyvenime buvo pažymėta tarptautinių ryšių plėtojimo ir mokslo pasiekimų tarptautinio pripažinimo tematikos ženklu. Lapkričio 3 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuota konferencija „Mokslo tarptautiškumas – Lietuvos mokslo kokybei gerinti“. Pilnutėlė Lietuvos mokslų akademijos didžioji salė, klausimų pranešėjams gausa ir dalykiškos diskusijos liudijo apie šios temos aktualumą. Nors Lietuvos mokslo pasiekimai kasmet vis labiau matomi ne tik Europos Sąjungoje, išryškėjusios problemos rodo, kad toli gražu ne visos galimybės yra išnaudojamos. Kuo išsamiau Lietuvos mokslininkų darbai bus pristatyti tarptautiniuose forumuose, tuo labiau bus išryškinti valstybės konkurenciniai pranašumai, didės investicijų pritraukimo tempai, o teigiamas valstybės įvaizdis bus labiau pastebimas.
Mūsų akademinei visuomenei reikia kuo greičiau atsikratyti vis dar gajaus „mažybiškumo“ komplekso (esą galimybes riboja tai, kad esame maža valstybė) ir daug energingiau dalyvauti tarptautinėse programose ir net joms vadovauti. Nors dažnai siūloma sekti Estijos pavyzdžiu, tačiau derėtų nepamiršti, kiek daug yra pasiekusios tokios už Lietuvą mažesnės valstybės, kaip Šveicarija, Danija, Olandija, Izraelis ar net Islandija. Niekas nesiruošia neigti tokių veiksnių, kaip didesnis minėtų šalių gyventojų skaičius, finansinės galimybės ar nepalyginamai ilgesnis taikaus vystymosi laikotarpis, tačiau mūsų visuomenės susiskaldymo bei abejingumo valstybės raidai nebegalima pateisinti tik ilgametės okupacijos padarinių įtaka ar nepakankamai efektyviai dirbančiomis valdymo institucijomis. Didžiausia jėga slypi minėtų valstybių visuomenės susitelkime, patriotiškume, pasitikėjime vienų kitais ir žymiai geriau suvokta asmenine atsakomybe.
LMT primininkas, prof. Dainius H. Pauža, pradėdamas konferenciją, pažymėjo, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose leidžia sustiprinti Lietuvos mokslinį potencialą. Mokslo tarptautiškumas atveria didesnes mokslinės veiklos finansavimo ir tyrimų koordinavimo galimybes. Dalyvavimas plataus masto tarptautiniuose tyrimuose leidžia įgyti naujų kompetencijų, specializuotis, sprendžiant aktualiausias mokslo problemas ir integruotis į pasaulinę mokslo bendruomenę. Ši veikla padeda objektyviau įvertinti Lietuvos mokslo institucijų potencialą ir didina jų žinomumą pasaulyje. Dalyvavimas tarptautinėse programose leidžia siekti aukščiausio lygio mokslinių rezultatų, vykdant projektus, kuriems trūksta nacionalinių išteklių.
D. H. Pauža pabrėžė, kad LMT, skatindama dalyvavimą tarptautinėse programose, siekia mažinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų izoliaciją, stabdyti „protų nutekėjimą“ ir pritraukti išvykusius iš Lietuvos, parodydama naujas tyrimų kryptis ir galimybes efektyviai dirbti savoje valstybėje. Bendradarbiaujant su kitose valstybėse dirbančiais tyrėjais galima užmegzti naujus mokslo ryšius, sustiprinti mokslo ir verslo integraciją, paskatinti naujausias technologijas naudojančias užsienio įmones investuoti ir kurti filialus Lietuvoje.
LMT pirmininkas akcentavo, kad mokslo konkursinio finansavimo programose ryškiai išaugo ES parama. Jeigu 2010 metais ši parama siekė tik 0,9 mln. eurų, tai 2013-aisiais ji išaugo iki 14,4 mln. Dar 3.1 mln. eurų gauta, vykdant Lietuvos-Šveicarijos mokslinio bendradarbiavimo programą. 7-tosios BP projektuose aktyviausiai dalyvavo Lietuvos universitetai, valstybiniai tyrimų institutai ir mokslui imlia veikla užsiimančios smulkios bei vidutinės įmonės.
2010-2013 metais vykdant tarpvalstybines programas aktyviausiai dalyvavo Vilniaus universitetas, kurio padaliniai vykdė 51 projektą daugiau nei 3,8 mln. eurų sumai. 12 projektų, kuriems skirta daugiau kaip 1,5 mln. eurų, vykdė VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras. 29 projektus, kuriems skirta 819,1 tūkst. eurų, vykdė Kauno technologijos universitetas. 11 projektų, kuriems skirta daugiau kaip 1,3 mln. eurų, vykdė Gamtos tyrimų centras, 10 projektų – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, 9 – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tarp projektų, finansuotų pagal tarpvalstybines programas, didžiausią dalį sudarė biomedicinos (73, 7 proc.) ir fiziniai mokslai (19,7 proc.). Dar 5,4 proc. lėšų skirta technologijos mokslų projektams. Socialinių ir humanitarinių mokslų projektams skirta mažiau nei 1,1 proc.
Nuo 2000 iki 2013 metų Lietuvos atstovai dalyvavo 390 COST (angl. – European Cooperation in Science and Technology) veiklų. COST yra viena iš seniausiai veikiančių Europos sistemų, remiančių mokslininkų bendradarbiavimą Europoje. Lietuvos mokslo taryba lapkričio 6 d. pranešime skelbia, kad „plečiant Lietuvos tyrėjų galimybes dalyvauti COST programoje, pakeista šalies atstovų dalyvavimo COST veiklų komitetuose tvarka. Nuo šiol tyrėjai galės būti dviejų COST veiklų valdymo komitetų nariai.“ Tarpvyriausybiniais susitarimais pagrįsta COST programa remia tyrėjų tinklus ir ypač jaunuosius tyrėjus. Dėl nesudėtingų dalyvavimo sąlygų ši programa yra laikoma patrauklia alternatyva nacionalinius tyrimus vykdantiems tyrėjams įžengti į tarptautinę erdvę.
LMT pirmininkas pažymėjo, kad plečiasi ir Nacionalinės lituanistikos plėtros programos tarptautiškumas. 2009-2015 metų buvo vykdoma 15 tarptautinių projektų, kuriuose aktyviausiai dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Lietuvos istorijos institutas ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras. Po vieną projektą vykdė Gamtos tyrimų centras, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai. Šių projektų partneriais buvo Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos atstovai. Mokslininkų grupių projektuose dalyvavo Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Baltarusijos atstovai.
Gana dideles galimybes teikia bendradarbiavimas su JAV mokslo institucijomis. Vis daugiau Lietuvos universitetų ir mokslo centrų suranda partnerius Jungtinėse Valstijose. 2012-2014 metais mokslininkų grupių projektuose, kuriuose dalyvauja JAV atstovai, ypač aktyviai dirbo Vilniaus ir Kauno technologijos universiteto bei VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro komandos. Socialinių mokslų srityje efektyviai su JAV mokslininkais bendradarbiauja Mykolo Romerio universiteto atstovai, o žemės ūkio moksluose – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
Mokslo tarptautiškumas išryškėja ir kuriant jungtines doktorantūros programas. Pagal jas ruošiami biochemijos, biologijos, vadybos, psichologijos ir edukologijos doktorantai Vytauto Didžiojo, ISM vadybos ir ekonomikos bei Lietuvos sporto universitete. Vykdant šias programas dalyvauja Mykolo Romerio, Lietuvos sveikatos mokslų, Klaipėdos ir kiti universitetai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ir kt. Jose bendradarbiauja Estijos, Lenkijos, Norvegijos, Ispanijos, Portugalijos mokslo institucijų atstovai.
LMT pirmininkas pažymėjo, kad prie Lietuvos mokslo institucijų tarptautinių ryšių plėtojimo aktyviai prisideda lietuviai, dirbantys įvairiose užsienio šalyse, dalyvaudami įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ kūrimo 2011–2019 m. programoje. Užsienyje dirbantys lietuviai mokslininkai Lietuvos mokslo ir studijų institucijose skaito paskaitas, organizuoja seminarus, vykdo bendrus tyrimus, dalyvauja atliekant ekspertinius mokslo darbų vertinimus. Konferencijoje „Mokslo tarptautiškumas – Lietuvos mokslo kokybei gerinti“ ypač didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė Alberto Einšteino medicinos koledžo (JAV) profesorius Feliksas Bukauskas, Dortmundo technikos universiteto (Vokietija) Aukštojo mokslo studijų centro profesorė, daugelio ekspertų grupių narė Liudvika Leišytė, Nacionaliniame Airijos Galway universitete dirbantis dr. Darius Čeburnis, Jungtinės karalystės Bath universiteto dėstytojas Ainius Lašas. Konferencijos pabaigoje įvyko bendra rengėjų, svečių ir dalyvių diskusija, kurios metu aptartos konkrečios priemonės, padedančios stiprinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tarptautinius ryšius, kuo išsamiau informuoti apie Lietuvos mokslo potencialą.
