Lapkričio 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įteiktos premijos užsienyje dirbantiems lietuviams ir lietuvių kilmės mokslininkams už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva. Šiemet premijas gavo Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska–Wolek iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV.
„Dėkojame Jums už darbus, kad būdami už Lietuvos ribų garsinate jos vardą ir palaikote ryšius su savo šaknimis, kad mūsų jaunimas gali į Jus atsiremti ir su Jumis bendradarbiauti“, – sveikindamas užsienio lietuvių mokslo premijos laureatus sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Bigelovo okeanografijos laboratorijoje dirbantis biologas Ramūnas Stepanauskas – vienas pagrindinių vienos ląstelės genomikos specialistų pasaulyje. Ekologijos mokslų daktaras aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijoje „Futura Scientia”, siekiančioje tarptautinio Lietuvos mokslo konkurencingumo, taip pat rūpinasi jaunaisiais Lietuvos tyrėjais, sudarydamas jiems tarptautinių stažuočių galimybes.
Šiaurės Ilinojaus universiteto profesorius emeritas Algirdas H. Marchertas branduolinių reaktorių saugumo klausimais konsultavo Nacionalinę Argonne laboratoriją JAV ir Shimizu korporaciją. Kaip Lietuvos energetikos instituto konsultantas jis modeliavo Ignalinos reaktoriaus konstrukcijų saugumą.
Kalbininkė Laimutė Balodė dėsto lituanistiką Latvijos ir Helsinkio universitetuose. Ji laikoma viena geriausių baltų tikrinių vardų specialistų pasaulio mastu. Filologijos daktarė taip pat nuolat rūpinasi, kad suartėtų Baltijos regiono akademinės ir etninės bendruomenės.
Baltstogės universiteto docentė Katarzyna Korzeniewska–Wolek įkūrė Lietuvos studijų centrą Krokuvos Jogailaičių universitete. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet ir yra į juos įtraukusi daug lenkų mokslininkų ir studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.
Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau aštunti metai. Iki šiol premijas yra gavę 25 mokslininkai. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Mokslo premijos dydis – 13 tūkst. litų.
Šiemet mokslo premijoms užsienio lietuviai pateikė 18 kandidatūrų. Daugiausia kandidatų paraiškų – šiemet devynios – sulaukta iš JAV, po dvi paraiškas gauta iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos, po vieną kandidatą pasiūlė Latvija, Šveicarija ir Venesuela. Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.
Premijų laureatai savo veiklą visuomenei pristatė,
skaitydami viešas paskaitas:
– lapkričio 3 d. dr. Laimutės Balodės paskaita „Iš latvių asmenvardžių istorijos“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kristijono Donelaičio skaitykloje;
– lapkričio 5 d. dr. Ramūno Stepanausko paskaita „Vienos ląstelės genomika: kalbinami po vieną mikrobai prabyla“ – Gamtos tyrimų centre;
– lapkričio 5 d. dr. Katažynos Koženievskos-Volek paskaita „Socialinė atmintis ir pasipriešinimas. Teorija ir XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvoje tikrovė“ – Mykolo Romerio universitete;
– lapkričio 6 d. prof. dr. Algirdo Marcherto paskaita „Kaip aš tapau „Tarybų Sąjungos atstovu“ Amerikoje“ – Lietuvos energetikos institute, Kaune. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją