Jonas Chockevičius
(Pabaiga. Pradžia – 18 nr.)
Muzikos atlikėjų požiūris
Mūsų stebėjimai rodo, kad kaimo samprata net tarp miestiečių vis rečiau turi neigiamą atspalvį. Ne vienas atlikėjas apie kaimą atsiliepė, kaip apie daug malonesnę erdvę koncertinei veiklai nei miestas. Pagrindiniai teigiami bruožai: žmonės nuoširdūs, noriai lanko renginius, viskuo domisi. Pasak grupės „Sutemon“ lyderio Roko Baškio, kaimo žmones vis dar yra kuo maloniai nustebinti. Jis teigia, kad ekstremalios naujovės, kurios mieste laikomos priimtinomis, užmiestyje gali klausytojus šokiruoti.
Visi apklaustieji atlikėjai vienbalsiai įvertino kaimo svetingumą ir vaišingumą. R.Baškys pabrėžė, kad mieste atlikėjo santykiai su žiūrovu labiausiai apibrėžiami kaip „perku – parduodu“, o kaime atlikėjas vertinamas kaip svečias. Tai atsispindi ir bendraujant su organizatoriais. Pokalbiai su mieste rengiamų koncertų organizatoriais būna daug trumpesni, su jais aptariamos tik techninės ir finansinės renginių sąlygos. Į jų organizavimą dažniau žvelgiama kaip į amatą, kuriame nebelieka vietos emocijoms ir kitokiems nei verslo santykiams.
Kaimuose ir miesteliuose renginius paprastai organizuoja aktyvios bendruomenės, kultūros centrai, iš idėjos dirbantys asmenys, kurių pagrindinis tikslas – surengti elgsenos kultūros augimą skatinančią šventę. Atlikėjai pastebėjo, kad ne tik kultūros darbuotojai, bet ir patys vietiniai gyventojai prisideda prie renginių organizavimo. Kaimuose ir miesteliuose kultūros sklaidą vykdo ne tik kultūros centrai, bet ir bažnyčios, bibliotekos, mokyklos ir kt. Laurynas Baškys (iš grupės „Thundertale“) teigia, jog kaime publika yra „nuoširdesnė, neišdidi, vertina atlikėjų darbą“. Enriko Slavinsko nuomone (grupė „Obtest“ir „Soul Stealer“), tai muzikantams suteikia daugiau džiaugsmo. Natūralu, kad į tokią šventę pakviesti atlikėjai priimami kaip svečiai, o ne kaip verslo partneriai. Muzika vertinama ne kaip perkamas produktas, o kaip kultūros vertybė. Atitinkama reakcija būna ir po koncertų: gėlės, vieša žodinė organizatorių padėka, kvietimas pasivaišinti. Svetingumas – unikalus užmiesčio bruožas, kurį reikia išsaugoti, kad kaimas išlaikytų savo išskirtinumą ir netaptų miesto kopija.
Vaišės kaimo bendruomenėse yra suvokiamos kaip natūralus dalykas, taigi ir atlikėjai jaučiasi daug labiau gerbiami. Deja, vos ne kiekviename kaime renginių organizatoriai stengiasi juos pavaišinti vietinės gamybos svaigiaisiais gėrimais. Šio straipsnio autorius pastebėjo, jog net nesvarbu, kokiu paros metu pasibaigė renginys, kiek pasirodymų tą dieną dar laukia, organizatoriai vis tiek primygtinai siūlo pasivaišinti. Tokioje situacijoje pasiteisinimai negalioja, o atsisakymas vertinamas kaip įžeidimas.
Vienas iš pagrindinių dalykų, įtakojančių klausytojų susidomėjimą, yra atlikėjų populiarumas. Mūsų stebėjimai rodo, jog šiuolaikinį kaimą stipriai veikia televizija, radijas ir internetas. Masinė žiniasklaida formuoja ir klausytojų muzikinį išprusimą. Daugumos apklaustųjų nuomone, jei atlikėjas dažnai rodomas per televiziją, o jo dainos dažnai transliuojamos per radiją, tai susidomėjimas juo bus daug didesnis. L. Baškys (grupė „Thundertale“) pabrėžia, kad pasirodymai televizijos laidose ir įvairiuose projektuose suteikia galimybę groti „metalą“ net mažesniuose miesteliuose ir kaimuose. Tiesa, jeigu muzika atliekama neprofesionaliai, klausytojai apie tai greitai sužino ir į tokių grupių koncertus nebesirenka.
Svarbus aspektas, pritraukiantis klausytojus, yra renginio repertuaras. Koncertinė programa parenkama, atsižvelgiant į renginio pobūdį. Dauguma apklaustųjų teigia, jog laiko patikrintos, gerai žinomos dainos žmonėms patinka labiausiai. Tai suteikia galimybę koncertuose groti ir autorinius kūrinius. Kartais tokie kūriniai net sulaukia didesnio klausytojų dėmesio. Eimantas Švelnys, atliekantis dainuojamąją poeziją, teigia, kad muzikos pasirinkimą daugiausiai lemia
koncerto ar festivalio turinys. Pastaruoju metu kaimų kultūrinė veikla tapo labai priklausoma nuo pramogų verslo, o tai mažina galimybes geriau pažinti profesionalius atlikėjus ir įvairaus stiliaus muziką. Aušra Zabielienė (2012, 87 p.) teigia, kad miestelių šventėse lieka vis mažiau tradicinių švenčių elementų, nes rengėjai dažnai renkasi geriau žinomus samdomus atlikėjus, o ne vietos ansamblius. Didėjant programos pasirinkimo galimybėms ir patys gyventojai taptų kūrybiškesni, tobulėtų jų meninis skonis, augtų reikalavimai renginių kokybei.
Kultūros renginių kokybei turi įtakos ir jų vieta. Renginiai dažniausiai vyksta pagrindinėse kaimų ir miestelių aikštėse, parkuose, kultūros centruose ir kaimo turizmo sodybose bei privačiose erdvėse. Renginiams panaudojamos aikštės, vandens telkinių pakrantės, parkai, dvarai. Tinkamas vietos parinkimas sustiprina renginio įspūdį.
Kaimų ir miestelių šventėse publika – labai įvairi. Į tokias šventes žmonės dažnai atvyksta šeimomis, nuo jauniausių iki seniausių. Kadangi šie renginiai skirti visoms amžiaus grupėms, tai ir atlikėjai turi būti universalūs, pasiruošę sudominti klausytojus. Grupės „Ūkanose“ gitaristas H. L. Petrauskas, kuriam dažniausiai tenka koncertuoti roko muzikos festivaliuose, teigia, kad jų publika – jaunimas.
Kai kurie atlikėjai vis dar neįvertina galimybės pasirodyti kaimo ir miestelio renginiuose. Didėjant renginių skaičiui iki šiol miestuose dažniausiai koncertuojantys atlikėjai sužinotų apie gražias, jų dar neatrastas Lietuvos vietas. Plėstųsi ir renginių dalyvių akiratis.
Klausytojų požiūris
Kalbant apie šiuolaikinį kaimą ir jame vykstančius kultūros renginius, reikėtų nepamiršti ir pačių jo gyventojų nuomonės. Jie žvelgia iš kitos pusės nei atlikėjai ir neretai turi išankstinę nuostatą. Šie renginiai suprantami kaip suteikiantys žinių ir skatinantys domėtis muzika. Tai veikla, kuri ugdo asmenybę ir formuoja vertybių sistemą. Dalis renginių reprezentuoja papročius ir tradicijas. Mūsų tyrimai rodo, jog tik nedidelė dalis dabar vykstančių renginių atspindi šiuos žmonių poreikius. Broniaus Kaknevičiaus, gyvenančio Kintuose ir aktyviai dalyvaujančio kultūrinės veiklos planavime, teigimu, daug renginių yra tapę „masinio nugirdymo“ priemone su menkaverte programa. Pasak Agnės iš Vilkaviškio rajono, trūkstant aukšto meninio lygio renginių, dažna šventė tampa „diskoteka su vestuviniu muzikantu ir daug alkoholio“. Gana dažnai organizatoriai nesugeba pritraukti žmonių iš aplinkinių gyvenviečių. Nemokėjimas tinkamai reklamuoti gali sąlygoti mažą renginių lankomumą.
Mūsų apklausti renginių dalyviai išsakė ir jų organizavimo problemas. Svarbiausios iš jų yra sudėtingos susisiekimo galimybės, kylančios vykstant į renginius, ir organizatorių nesugebėjimas užtikrinti dalyvių saugumo. Šio straipsnio autoriaus patirtis taip pat rodo, kad dažnai, atvykus į kaimo ar miestelio renginį, nutolti nuo scenos būna nejauku net ir atlikėjams.
Nepaisant nuomonių skirtumų, visi apklaustieji pritarė, jog kultūros renginiai yra būtini. Bronius Kaknevičius paminėjo Kintuose vykstantį „Kintų muzikos festivalį“, kaip reikšmingą ne tik jų gyvenvietei, bet ir visai Lietuvai. Jis pastebėjo, kad net aukšto muzikinio lygio renginiuose nemalonų įspūdį neretai lemia klausytojų neišprusimas. Pavyzdžiui, į klasikinės muzikos koncertą žmonės ateina su maudymosi kostiumais, vaikai valgo ledus. Pasak Broniaus, svarbu, kad žmonės klausytųsi koncerto taip, tarsi jie būtų su ausinėmis. Geriau 150 žmonių, bet suprantančių, kur jie yra ir kas jiems groja, nei sausakimša salė ir „balaganas“. Minėtas pašnekovas papasakojo ir apie neeilinius nutikimus: „Eina jauna moteris iš Čepinskio koncerto ir verkia. Į kaimynės klausimą, kodėl verki, ji atsakė, kad pirmą kartą girdėjo tokį smuikavimą ir tai buvo neišpasakytai gražu…“ Vien dėl tokių akimirkų verta dirbti, šviečiant visuomenę, skiepijant supratimą apie skirtumus tarp eilinės diskotekos ir aukšto lygio kultūrinio renginio.
Dianos iš Tauragės rajono nuomone „kaimo gyvenime dabar – ne pats žydėjimas. Buvo ansambliai, bet jų jau nebėra. Jaunimas nenoriai įsitraukia į šią veiklą. Tautinis kaimo tapatumas jų nedomina. Vartotojiška visuomenė save uždaro kibernetinėje erdvėje.“ Pasak filosofo Vytauto Rubavičiaus (2011, 11 p.) „daugeliui jaunesnės kartos individų bendravimas socialiniuose tinkluose svarbesnis už nacionalinį ar kitokį tapatumą, jiems nelabai rūpi lietuvybės tvirtinimo bei deramos sklaidos klausimai“.
Didelė visuomenės dalis panirusi į kitą liūną – masinę televizijos ekranuose skleidžiamą primityvią pop kultūrą. Klausytojų susigrąžinimas į gyvos muzikos renginius yra nelengva užduotis, reikalaujanti begalės pastangų. Nuo mūsų priklauso, ar kaimas klestės. Tik stiprių bendruomenių dėka kaimas gali išlikti gyvas ir tapti kultūros puoselėtoju. Svarbu suteikti žmonėms galimybę atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių ir pajusti kultūros skleidžiamą šviesą. Tik išprususi tauta gali išlikti, suvokti, kas ji yra ir kur ji eina.
Autorius yra roko stiliaus muzikos atlikėjas, kompozitorius, vienas iš grupės „Thundertale“ įkūrėjų, Vakarų Londono universitete įgijęs muzikos bakalauro specialybę.
Šaltiniai:
Gaižutytė-Filipavičienė; Rubavičius,V. (2011). Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje. Kaunas: Kitos knygos.
Zabielienė, A. (2012). Tarp miesto ir kaimo: vaikų folkloro ansamblių veiklos problemos // Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. p. 83-91.