Jonas Chockevičius
Patriotinio roko-metalo grupė „Thundertale“
Kam svarbu, kokia muzika skamba atokiose vietovėse?
Nors koncertinė veikla tiek Lietuvos miestuose, tiek ir užmiestyje plėtojama pakankamai intensyviai, tačiau platesnių studijų šia tema, ypač žvelgiant iš atlikėjo pozicijos, mums nepavyko surasti. Į koncertinę veiklą įprasta žvelgti iš materialiosios pusės kaip į pragyvenimo šaltinį, grupės ar atlikėjo populiarinimo priemonę, pamirštant apie šios veiklos tikslą ir rezultatą – klausytoją ir poveikį jam.
Vartotojiškos kultūros laikais muzika dažnai prilyginama foniniam garsų kratiniui, neatsižvelgiant nei į jos kokybę, nei į formą, nei į prasmę. Pasak Martyno Garbačo (grupės: Wozu, Stiffer): „Dažnai atrodo, kad žmonės susirenka ne muzikos pasiklausyti, o išgėrę pasilinksminti, todėl ir muzikos kokybė čia didelės vertės neturi“. Pamiršta muzikos įtaka visuomenės kultūriniam ugdymui. Koncertų organizatoriai dažnai pasirenka atlikėjus pagal planuojamo renginio biudžetą, lyg būtų pamiršę pagrindinį kultūrinio renginio tikslą – skatinti kultūros sklaidą atokesnėse vietovėse. Panašu, kad vis dažniau orientuojamasi į menkai pasirengusių renginių dalyvių skonį, nes tinkamai suvokti ir įvertinti kultūrinę programą reikia papildomo išprusimo.
Kai kurių kaimo bendruomenių nariai, prislėgti socialinių problemų, neįsivaizduoja švenčių be alkoholinių gėrimų vartojimo. Todėl ir kultūros renginiai virsta masinio girtavimo vietomis, kuriose ne tik kultūra, bet ir bet koks gilesnis mąstymas būna pamirštami. Tačiau jau kyla nauja – blaivių renginių banga, kur alkoholiniai gėrimai ne tik neparduodami, bet ir jų vartoti renginių metu griežtai draudžiama. Mūsų laikais šio judėjimo pradininku tapo Ramūnas Karbauskis, daręs įtaką, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų vartojami Naisių kaimo šventėse. Rezultatas stulbinantis – blaivūs šventės dalyviai, klausantys ir vertinantys muzikines programas, besitęsiančias iki vėlyvos nakties. Norėtume paminėti ir kitus teigiamus dalykus: draugišką atmosferą, stebėtinai švarią aplinką (nesimėto panaudota vienkartinė tara), bet čia – jau kitų tyrimų objektas.
Aptardami šią temą, naudojomės savo, kaip atlikėjo, patirtimi, apklausėme skirtingų žanrų programą grojančius atlikėjus ir renginių dalyvius. Tyrimo tema pasirinkta todėl, jog šio straipsnio autorius yra tiesiogiai susidūręs su atlikėjo ir šiuolaikinio kaimo santykiu. Būdamas vienu iš grupės „Thundertale“ (liet. „Perkūno sakmė“) įkūrėjų ir lyderių, koncertinių išvykų metu aplankiau nemažai Lietuvos kaimų ir miestelių, kuriuose turėjau galimybę įvertinti kaimo kultūrinės situacijos problemas. Vien 2011 metais kartu su „Naisių vasaros“ serialo kūrybine grupe per tris mėnesius buvo surengta per šimtą koncertų kaimų ir miestelių kultūros centruose. Su grupe „Thundertale“ intensyviai koncertuojame miestelių ir kaimų šventėse, todėl galime palyginti ne tik kultūrinę, bet ir socialinę skirtingų vietovių situaciją.
Koncertinių išvykų metu atsirado galimybė tiesiogiai susipažinti ne tik su valstybės tarnautojais ir kultūros renginių organizatoriais, bet ir su eiliniais gyventojais, kurių vertinimai padėjo susidaryti išsamesnį šiuolaikinio kaimo vaizdą. Be to, atsakymus pateikė: „SBS“, „Ūkanose“, „Obtest“, „Wozu“, „Linas & Simona“, „Sutemon“, „Archyvas“, dainuojamosios poezijos atstovas Eimantas Švelnys ir kt. Apklaustus muzikantus ir grupes galima suskirstyti pagal atliekančius autorines ir kitų kompozitorių dainas. Taip pat galima skirstyti ir pagal renginių rūšis: gyvenviečių šventės, autoriniai koncertai, festivaliai, banketai, užsakomosios šventės. Popmuzikos atstovai renginiuose neretai naudoja visas ar dalines fonogramas. Roko grupės, nepriklausomai nuo pasiūlytų techninių sąlygų, visada groja „gyvai“. Priešingai nei didelė dalis pop kolektyvų, „rokeriai“ nekoncertuoja po vieną. Grupes sudaro tiek žmonių, kiek reikia, norint atlikti pasirinkto muzikinio stiliaus kūrinius.
Kitas klausimynas buvo skirtas apklausti įvairaus amžiaus žmones gyvenančius kaimuose ar mažuose miesteliuose, įvairiose Lietuvos vietose. Kadangi roko grupių atliekama muzika neatitinka popkultūros standartų, tai klausytojų reakcija taip pat yra labai įvairi ir atskleidžia jų požiūrį į naujoves.
Kaimo gyventojų ir muzikos atlikėjų santykis
Siekiant tinkamai išnagrinėti muzikos atlikėjų ir klausytojų santykį šiuolaikiniame kaime, būtina išsiaiškinti, ką mums reiškia žodžiai „šiuolaikinis kaimas“. Kaip rodo teorinių šaltinių analizė (Atkočiūnienė, Jasaitis, Melnikienė, Vidickienė, Vitulskienė ir kt.), ši sąvoka net nemažai akademinės visuomenės daliai iki šiol tebėra neatsiejama nuo sąvokos „žemės ūkis“. Tačiau visais istoriniais laikotarpiais kaimas buvo ir tautinės kultūros saugotojas. Menkavertės naujovės užmiestyje ne taip greitai įsigalėdavo kaip mieste. Tai leido išsaugoti tradicijas. Romualdas Povilaitis ir Vytautas Vaznonis (2007, 234 p.) teigia, jog „egzistuoja glaudus ryšys tarp žmogaus, žemės, šeimos, žemdirbiškų tradicijų, ūkininko ūkio, gamybos tipo, tautos dvasinės kultūros ir jos tradicijų“. Visi šie reiškiniai yra susiję, taigi kaimą matome, kaip šeimos ir su jos veikla susijusių reiškinių bei vertybių puoselėtoją. Tačiau informacinių technologijų dėka ir kaimo situacija greitai keičiasi.
Bus daugiau
