Milda Jodinskienė,
Jurga Jankauskienė,
Lina Pakalniškytė
Sofijos miesto istorija siekia apie 2400 metų, o jos vardas kilęs nuo senovinės šventosios Sofijos bažnyčios pavadinimo, reiškiančio „šventoji išmintis“. Todėl labai simboliška, kai mokslo renginiai vyksta senajame išminties mieste – Sofijoje (Bulgarijoje). Augalų fiziologijos ir genetikos klausimai buvo nagrinėjami š. m. rugsėjo 24–26 dienomis. Konferencijos organizatoriai sušaukė apie 170 mokslininkų iš 25 šalių: Bulgarijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Vengrijos, Čekijos, Slovėnijos, Slovakijos, Lenkijos, Makedonijos, Ukrainos, Kazachstano, Rusijos, Turkijos, Egipto, Indijos, Irano ir Pietų Afrikos. Šiuo renginiu paminėta ir Bulgarijos Mokslo Akademijos įkūrimo 145-mečio (1989–2014) sukaktis.
Bulgarijos ir Lietuvos mokslininkai prieš metus užmezgė ryšius, sudarydami abiejų valstybių Mokslo akademijų dvišalę sutartį ir pradėję vykdyti bendrą mokslinių tyrimų projektą „Neigiamo temperatūros streso poveikio vienaskilčiams ir dviskilčiams augalams sumažinimas, taikant augalų augimo reguliatorius“. Todėl Gamtos tyrimų centro (GTC) Augalų fiziologijos laboratorijos (AFL) atstovės – dr. Sigita Jurkonienė ir dr. Milda Jodinskienė – jau praeitais metais turėjo galimybę apsilankyti Sofijoje, pamatyti Augalų fiziologijos ir genetikos instituto laboratorijas ir kitas mokslo įstaigas, o svarbiausia, tiesiogiai susipažinti su kolegomis bulgarais. Tai yra labai svarbu, siekiant užmegzti glaudesnius mokslinius ryšius tarp skirtingų valstybių laboratorijų. Susipažinus su tyrimų tematika iš arčiau, tapo aišku, kad lietuvių ir bulgarų grupės atlieka panašius mokslinius tyrimus ir gali puikiai papildyti vieni kitus. Lietuvos mokslininkės buvo sužavėtos bulgarų svetingu priėmimu, nuolatiniu dėmesiu ir globa, todėl šiemet su džiaugsmu priėmė jų kvietimą dalyvauti jų konferencijoje.
Konferencijos žodiniai ir stendiniai pranešimai buvo suskirstyti į penkias sesijas:
1. Biotechnologinis ir genetinis požiūris į ekologinę ir tvarią žemdirbystę.
2. Genetiniai ištekliai ir bioįvairovė.
3. Maistinių medžiagų panaudojimo efektyvumas ir simbiotinės sąveikos.
4. Augalų augimo ir vystymosi reguliacija.
5. Fotosintezė streso sąlygomis: streso indukuojamas signalinimas ir adaptacija.
Pirmąją konferencijos dieną kviestinius pranešimus pristatantys mokslininkai gvildeno įvairias aktualias problemas. Jie apžvelgė iššūkius ir galimybes, kuriant ateities tvarią žemdirbystę ir aplinką, aptarė lakiąsias augalų medžiagas kaip galimus diagnostinius biologinius žymenis, nustatant derliaus pažeidimus, nagrinėjo augalų proteomikos dabartinę padėtį, augalų genetinius išteklius maistui ir žemdirbystei; molekulinius ir adaptacinius šaknų vystymosi aspektus. Pranešėjai taip pat analizavo UV-B spinduliuotės poveikį ryžių oksidacinei sistemai, augalų svarbą sausringųjų zonų ekosistemoms, augalų hormonų funkcijas, reaguojant į abiotinį stresą, šviesos reikšmę augalų aklimatizacijos procesuose bei fiziologinį ir filogenetinį požiūrį į cis-zeatino tipo citokininus augaluose.
GTC AFL mokslininkės – dr. M. Jodinskienė, J. Jankauskienė ir L. Pakalniškytė – pristatė keturis stendinius pranešimus apie laisvojo prolino ir etileno susikaupimą žieminių rapsų daiguose, paveikus L-prolinu, sintetinio fiziologinio auksino analogo TA-14 poveikį fitohormono auksino kiekiui ir būklei žieminiuose rapsuose grūdinimosi proceso metu, dviskilčių augalų (žirnių ir pupelių), paveiktų augimo reguliatoriais, reakciją į žemos temperatūros poveikį bei poliamino spermino teigiamą poveikį žirniams, patyrusiems karščio stresą.
Per tris konferencijos dienas buvo pristatyta nemažai įdomių žodinių ir stendinių pranešimų, o diskusijos vyko ne tik sesijų, bet ir kavos pertraukų metu. Kaip pastebėjo Bulgarijos Augalų fiziologijos ir genetikos instituto direktorė prof. Snezhanka Doncheva, tokios įdomios ir vaisingos konferencijos jau senokai reikėjo ne tik Bulgarijos, bet ir kitų šalių mokslininkams, tyrinėjantiems augalų fiziologiją ir genetiką. Prie konferencijos sėkmės prisidėjo ir rėmėjų, kurių buvo net 19, būrys.
Po įtemptų konferencijos sesijų organizatoriai pateikė ir nemažai staigmenų. Tai susipažinimo ir atsisveikinimo vakarėliai, pažintinė ekskursija konferencijos dalyviams ir kt. Aplankėme istorinį Sofijos miestą, archeologijos muziejų, nemažai cerkvių, baziliką ir katedrą. Tai leido prisiliesti prie itin sudėtingos Bulgarijos istorijos. Neišdildomą įspūdį paliko etnografinio ansamblio pasirodymas per atsisveikinimo vakarėlį, pakvietęs visus linksmam šokiui. Taigi mokslininkai turėjo galimybę ne tik pabendrauti, nagrinėdami aktualias mokslines temas, bet ir pratęsti bendravimą neformalioje aplinkoje. Dalyvavimas tokiose konferencijose suartina skirtingų valstybių mokslininkus, sukelia daug naujų idėjų, skatina norą toliau bendradarbiauti, aiškinantis įdomaus ir labai sudėtingo augalų pasaulio paslaptis.
