Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kuruojamas projektas „Konkursinis mokslininkų trumpalaikių vizitų finansavimas“, tęsiamas jau penktus metus, skirtas stiprinti Lietuvos mokslininkų potencialą, skatinant juos pradėti ir tęsti mokslinę veiklą bei pritraukti geriausius specialistus. Siekiama padėti Lietuvos mokslininkams pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei, užmegzti naudingus ryšius bei susipažinti su naujausiais mokslo laimėjimais. Tai prisideda prie tyrėjų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo. Viena tokių finansuojamų veiklų – žymių pasaulio mokslininkų viešnagės mūsų šalies mokslo centruose. Apie jų reikšmę mūsų šalies mokslo raidai ir mokslininkams kalbamės su Lietuvos psichologų sąjungos nare, Lietuvos mokslo premijos laureate, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Žukauskiene.
Pagal projektą „Trumpalaikis konkursinių mokslo projektų finansavimas“ Lietuvoje sulaukta nemažai tyrėjų iš užsienio, atvykstančių moksliniam darbui. Jūs esate atsakinga už trijų užsienio mokslininkų vizitus.
Rita Žukauskiene (R. Ž.): Taip, jie yra socialinių mokslų atstovai, nagrinėjantys psichologijos tematiką. Jie atvyksta iš skirtingų pasaulio šalių dirbti kartu su mumis, rengti mokslinius straipsnius, analizuoti mūsų duomenis.
Jau senokai organizuojate tarptautines mokslines konferencijas ir sėkmingai pati darbuojatės tarptautinėje erdvėje. Ar sunku buvo tai pasiekti?
R. Ž.: Galimybė bendradarbiauti su geriausiais užsienio mokslininkais kaip su lygiais neateina per vieną dieną. Veiklos pradžia buvo gana nelengva. Laimė, tie laikai jau praėjo ir mes dabar vertinami kaip tyrėjai, turintys ką pasakyti pasauliui. Šis LMT vizitams skirtas projektas mums labai padeda. Formalumų nėra daug. Skelbiami konkursai ir skiriamas finansavimas, kad galėtų atvykti mokslininkai iš kitų valstybių. Bet reikia turėti ką jiems parodyti. Mes pasirinkome pozityviosios psichologijos tyrimus, kurie šiuo metu labai aktualūs. Duomenų šia tema trūksta visoje Europoje. Mūsų grupės tyrimų tikslas – surasti sąlygas šeimoje ar mokykloje, padedančias paaugliui tapti sėkmingai visuomenėje funkcionuojančiu suaugusiu individu. Atlikę ilgalaikius tęstinius tyrimus, galime pasakyti, kaip Europoje vystosi vaikai. Mūsų tyrimų rezultatai atskleidžia įdomių dėsningumų. Pavyzdžiui, mes domimės tuo, kaip Lietuvos paaugliai prisideda prie bendruomenės gerovės, t. y. kokioje veikloje jie dalyvauja ir kaip ši veikla susijusi su jų tapatumo raida. Tapatumo stiliaus ir pilietinio elgesio sąsajos iki šiol dar labai mažai tyrinėtos, todėl mūsų darbai suteikia naujų žinių, kurios įdomios kitų šalių tyrėjams.
Kaip sužinojote apie LMT mobilumo programą ir kodėl nusprendėte ja pasinaudoti?
R. Ž.: Informaciją apie naujus LMT skelbiamus kvietimus gaunu nuolatos, nes naudojuosi galimybe užsiregistravus gauti pranešimus apie visas naujienas, kvietimus ir pan. Taip sužinojau ir apie šią vizitų programą. Perskaičius informaciją apie mobilumo programą, kilo mintis, jog tai – puiki galimybė pakviesti užsienio mokslininkus į Lietuvą, sudaryti jiems sąlygas tiek skaityti paskaitas doktorantams, tiek rengti bendras publikacijas. Man atrodo, kad naudinga pakviesti gerą specialistą, galintį skaityti paskaitas grupei Lietuvos doktorantų ir kitų jaunųjų tyrėjų. Jiems patiems nereikia ieškoti finansavimo, kad galėtų išklausyti vieną ar kitą paskaitų ciklą ir įgyti gebėjimų, būtinų jų mokslinei veiklai.
Kita vertus, pasikvietus užsienio mokslininkus, su kolegomis, vykdančiais tęstinius mokslinius tyrimus, galime pasinaudoti užsieniečių sukurtomis arba naudojamomis sudėtingomis statistinėmis duomenų analizės procedūromis ar moduliais, kurių nesame perpratę. Tai leidžia parengti mokslines publikacijas, kurios spausdinamos žurnaluose, cituojamuose visuotinai pripažintose duomenų bazėse.
Jūs teigiate, kad tai geras instrumentas. Kokie jo privalumai lyginant su kitais panašiais paramos būdais, ar teko jais naudotis?
R. Ž.: Pirma, teikiant paraišką, pakanka esminės informacijos. Jei yra aiškus kvietimo tikslas, o kviečiamas asmuo yra geras tos srities specialistas, tai nėra sunku parengti paraišką tiek mokslininkus kviečiantiems Lietuvos partneriams, tiek kviečiamiems asmenims. Antra, finansavimo sąlygos ir užsienio mokslininko patirtų išlaidų kompensavimas yra aiškus. Manyčiau, kad tai – labai lankstus instrumentas, leidžiantis pasikviesti reikalingiausius specialistus, nes nėra ribojimų pagal tematikas ar veiklos pobūdį.
Kaip šia priemone naudojamasi praktiškai, kiek laiko jums užtrunka pateikti paraišką, kaip įrodomas vizito poreikis, kaip pasirenkate mokslininkus?
R. Ž.: Paraiškai parengti, suderinti su užsienio partneriais ir pan. prireikia poros savaičių, ypač kai kviečiame mokslininkus iš JAV. Jei jie atvyksta dėstyti, privalo turėti analogišką mokymo patirtį kituose užsienio universitetuose. Jeigu atvyksta atlikti mokslinių tyrimų ir rengti mokslinius straipsnius, privalo turėti įspūdingą ankstesnių publikacijų sąrašą. Taigi kviečiami tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.
Kodėl jūs pasikvietėte būtent šiuos tris mokslininkus ir ko tikitės?
R. Ž.: Pasikviečiau mokslininkus, kuriuos asmeniškai pažįstu ir žinau jų kvalifikaciją, tyrimo sritis, publikavimo rodiklius ir pan. Rėmiausi asmeniniais ryšiais ir objektyviais kriterijais. Žymūs užsienio mokslininkai sutinka atvykti ir todėl, kad jie turi teigiamą ankstesnio bendradarbiavimo su Lietuvos tyrėjais patirtį ir yra linkę ją pratęsti. Antai prof. Larsas R. Bergmanas iš Stokholmo universiteto buvo pakviestas kaip vienas geriausių holistinio požiūrio į asmenybės tyrimą ekspertų. Jo darbais remiasi daugelis JAV ir kitų šalių mokslininkų, tyrinėjančių asmens raidos ypatumus. Šiuo metu su juo baigiame rengti straipsnį, kuriame naudojami Lietuvoje surinkti tyrimų duomenys.
Kartu su Elizabetta Croccetti iš Olandijos Utrechto universiteto parengtas ir išspausdintas straipsnis prestižiniame Springer leidyklos leidžiamame žurnale Journal of Youth and Adolescence. Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos paauglių tapatumo sąsajos su jų įsitraukimu į visuomenei naudingą veiklą.
Su Brettu Laursenu dirbančiu Floridos Atlanto universitete (JAV) parengtas ir priimtas spaudai straipsnis Willey leidyklos žurnale Infant and Child Development. Nagrinėjame, kaip tėvų suteikiama emocinė parama vaikui skatina jo pozityvius santykius su bendraamžiais. Lietuvos mokslininkams, o ypač socialinių mokslų atstovams, vis dar gana nelengva spausdinti straipsnius žurnaluose, įtrauktuose į ISI duomenų bazę. Todėl galimybė rengti ir publikuoti bendrus straipsnius padeda daug ko išmokti iš užsienio kolegų.
Kokios naudos tikitės iš šių vizitų dabar ir ateityje?
R. Ž.: Diskusijos padeda planuoti tolesnius tyrimus, papildo juos naujais klausimais, suteikia idėjų naujiems tyrimams. Smagu tai, kad užsienio tyrėjai aukštai vertina mūsų komandos tyrimų duomenis ir galime su jais bendradarbiauti kaip lygiaverčiai partneriai.
Parengė Rolandas Maskoliūnas
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal „Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimas“ priemonę.