Doc. dr. Irena Ramaneckienė
Pirmoji pažintis su monografija
Doc. dr. Aldonos Vasiliauskienės monografija „VASILIJAUS ZINKO STUDIJA „SESUO RAFAILA“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ (Roma, 2014) – tai kapitalinis 680 puslapių leidinys, kurio tyrimo tikslas – per personalijas atskleisti lietuvių ir ukrainiečių bendrą kultūrinę veiklą. Tai pirmas tokio pobūdžio bandymas tiek Lietuvos, tiek Ukrainos mokslininkų darbų kontekste, ir pirmasis lietuvių mokslininkų darbas, išleistas Romoje „Mokslo darbų“/„Analectos“ 53-uoju tomu. Monografijos autorės dėmesio centre atsidūrusios asmenybės minimos jos mokslinio darbo pavadinime: vienuolė s. Rafaila (Vanda Rimkevičiūtė, 1896–1981) ir ukrainiečių kilmės kunigas Vasilijus Zinko (1922–2008) OSBM.
Vandos Rimkevičiūtės (jos tėvas kilęs iš Užvenčio, bajorų Rimkevičių giminės / luomo skiriamasis ženklas – herbas POBOG, t. y. „Su Dievu“) sumanumo dėka Prudentopolyje (Brazilijoje) buvo atidarytas seserų Tarnaičių naujokynas, sąlygojęs šios kongregacijos išlikimą diasporoje, o vėliau ir jos darbų plėtrą. Veikla, ugdant ukrainiečių ir brazilų jaunimą, buvusi tokia reikšminga, kad 1968 m. jai suteiktas Prudentopolio miesto Garbės pilietės vardas, o po jos mirties, 1983 m., viena to miesto gatvių pavadinta sesers Rafailos vardu. Vanda Rinkevičiūtė – vienintelė lietuvaitė (ji save vadino lietuvaite), kurios nuopelnai taip gražiai įvertinti Brazilijoje.
Keturiolikmetis Volodymyras Eugenijus Zinko kartu su tėvais 1936 m. emigravo į šeimai nežinomą, tik girdėtą šalį. 1946 m. pabaigoje brolis Vasilijus davė amžinuosius įžadus ir priėmė taip vadinamąją vienuolio profesiją. Ryškus jo pedagoginis ir pastoracinis darbas, rūpinantis dvasingumo plėtra, tautinės savimonės stiprinimu, ukrainiečių kalbos ir papročių išsaugojimu. Kun. V. Zinko OSBM, nors ir labai laukė, tačiau nebespėjo pasidžiaugti šia moksline monografija, kurios dalimi tapo jo studija apie seserį Rafailą. Gal ir jautė, kad būdamas čia, žemėje, jos neišvys, todėl prieš kokį pusmetį iki mirties A. Vasiliauskienės teiravęsis: „Tai bent ant karsto ar uždėsi man tą knygą?“ Monografija nebuvo uždėta ant karsto. Sutrukdė finansavimo problemos. Jos maketą autorė atvežė į netoli Lvovo esančias Malechivo kapines, kuriose paskirta vietos vienuoliams bazilijonams, ir padėjo ant V. Zinko antkapinio paminklo.
Knyga knygoje
A. Vasiliauskienės monografijos svarbiausioji struktūrinė dalis – į lietuvių kalbą išversta kun. V. Zinko OSBM studija (per 120 p.) „Sesuo Rafaila“. Studijoje-apybraižoje stengiamasi dokumentiškai tiksliai atskleisti nuoseklų V. Rimkevičiūtės, ukrainietės ir lietuvio dukros, kelią į pašaukimą – į Rytų apeigų Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregaciją. Tas kelias, anot pačios sesers Rafailos, prasidėjęs netgi jai dar negimus. Tai jaunuolio Aleksandro kelionės po pasaulį metu Brazilijoje nutikęs pranašingas sapnas, kurio prasmė paaiškėjo tik po daugelio metų, kai su dviem dukromis ir jų aukle (1905) skubiai paliko Rygą, žandaro ukrainiečio slaptai informuotas, jog yra sekamas, jog už darbą savo tautai ir Bažnyčiai gresia ne tik suėmimas, bet ir tremtis į Sibirą, kurio įšale amžiams liko tėvas Onufrijus, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis. Studijoje jautriai aprašomi ir kiti lemiami sesers Rafailos kelio į pašaukimą momentai.
Apybraižoje Vandos Rinkevičiūtės – sesers Rafailos – biografiniai faktai dėstomi nuosekliai. Čia atsakingai jungiama objektyvi medžiaga, asociacijos, istorinės reminiscencijos, panoraminis išorinio pasaulio aprašymas ir psichologinės charakteristikos detalės. Visa tai padeda geriau atskleisti konkretaus vaizduojamo žmogaus charakterį, motyvuoti poelgius, atspindėti žmonių tarpusavio santykius. Labai riboto masto išmonė naudojama tik hipotetiškai, kur pasakotojui reikėjo atkurti vaizduojamų asmenų dialogus, refleksijas-monologus ar aplinkos detales.
Knygos pasakotojas persako skaitytojams tai, ką pats buvo girdėjęs iš sesers Rafailos apie josios šeimą ir daugelį metų betarpiškai stebėjęs jos veiklą, gyvendamas Prudentopolyje. Pasakojama labai nuoširdžiai, vaizdingai, bet santūriai. Labai ryšku, kad pasakotojas priklauso dvasininkų luomui.
Vienuolis bazilijonas Vasilijus Zinko OSBM
Kaip nurodyta monografijos įvade, antroji, labai svarbi šio mokslinio veikalo dalis – kun. Vasilijaus Zinko OSBM gyvenimo ir veiklos apžvalga. Rytų (graikų) apeigų katalikų bažnyčios struktūra ir apeigos lietuviams menkai pažįstamos, todėl nuspręsta plačiau pristatyti Lietuvos visuomenei ir patį autorių. Taip atsirado monografijos dalis, skirta iškiliam, turtingos biografijos ir kilnios širdies žmogui, be abejonės, Šventosios Dvasios pamalonintam išmintimi, supratimu, maldingumu, tolerancija, nuoširdumu, žinojimu, valios tvirtumu ir Dievo baime.
Grįžęs iš Brazilijos, apie 2002 m. tėvas V. Zinko pradėjo lankytis Vilniuje (šio miesto ukrainiečių bendrijos veiklos centras yra Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia) ir Šiauliuose. Vienos viešnagės metu jis susitiko su Bazilionų (Šiaulių r.) vidurinės mokyklos mokiniais ir jiems pasakojo apie lietuvaitę Vandą Rimkevičiūtę – vienuolę seserį Rafailą. Pastebėjęs mokinių susidomėjimą šia asmenybe, jis nusprendė parašyti studiją ir tokiu būdu sugrąžinti Rafailą tautai, iš kurios šaknų ji kilusi. Būtina priminti, kad Bazilionai – vienintelis pasaulyje vietovės pavadinimas, įamžinantis vienuolių Bazilijonų vardą. 2009 metais prie Bazilionų mokyklos buvo pastatytas 4 metrų aukščio ąžuolinis paminklas – pirmasis paminklas ukrainiečiams Lietuvoje ir pirmasis paminklas pasaulyje Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Bazilionų vidurinė mokykla ne pirmą dešimtmetį garsėja už Lietuvos ribų kaip viena iš tarptautinių (tarpinstitucinių/ tarpkonfesinių) konferencijų, skirtų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, organizatorė.
Per V. Zinko studiją ir jos analizę A. Vasiliauskienės monografijoje suvokiame, kad lietuvių ir ukrainiečių ryšiai tęsęsi nuo ankstyvųjų viduramžių, buvo puoselėjami ir išeivijoje, o šiandien pakylėti į tarptautinį lygmenį, abiejų šalių mokslininkų pastangomis siekiant atkurti bendros istorijos tarpsnį, išnagrinėti buvusius kultūrinius ir religinius ryšius, ypač Brastos Bažnytinės unijos ir unitų Bažnyčios istoriją ir abiejų tautų panašią kovą už savo laisvę XIX–XX a.